Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-80/2005 Teisejas G.Vecerskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.

2005 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

gynejams advokatams Isaakui Borveinui, Edgarui Dereškeviciui, Jonui Burneikiui, Ceslovui Gorinui,Algaudai Šimkunienei, Birutei Strimaitytei, Kristinai Sandaraitei, Svetlanai Radionovai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Kauno apygardos prokuraturos skyriaus prokurores ir nuteistojo R. M. apeliacinius skundus del Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (del R. L. nužudymo) laisves atemimu keturiolikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su 2001 m. gegužes 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmes dalimi ir galutine subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas penkiolikai metu, bausme atliekant pirmus penkis metus kalejime, likusia dali pataisos namuose.

R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p. (del pasikesinimo nužudyti H. Š. ) išteisintas, nenustacius jo dalyvavimo padarant šia nusikalstama veika.

V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. išteisinti, nenustacius ju dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Civilinis ieškinys del 4152,36 litu priteisimo Valstybinei ligoniu kasai atmestas.

Priteista iš R. M. valstybei 500 litu už advokato paslaugas.

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. už tai, kad jis tycia itin žiauriai nužude kita žmogu, tai yra 2003 m. kovo 31 d. apie 5 val. (duomenys neskelbiami), nuteistuju miegamojoje patalpoje R. M. tarpusavio konflikto metu tycia sudave smugius rankomis ir kojomis bei metaline kedute nukentejusiajam R. L. i ivairias kuno vietas, iš ju 12 smugiu i galva, tuo padarydamas jam daugybinius liemens ir galuniu odos nubrozdinimus bei poodines ir gilesniu minkštuju audiniu kraujosruvas, abieju blauzdu muštines žaizdas, dešines puses VI, IX, kaires puses IX šonkauliu lužius ir galvos sumušima, pasireiškusi galvos plaukuotosios dalies 12-a muštiniu žaizdu su aplinkinemis susiliejanciomis kraujosruvomis gilesniuose minkštuose audiniuose, daugiaskeveldriniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenu dangalo, abieju kaktiniu, dešines momenines ir smilkinines skilciu sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais ir i smegenu skilvelius, ko pasekoje nuo paminetu galvos sumušimu komplikavosi smegenu pabrinkimas ir R. L. mire, tokiu budu itin žiauriai nužude R. L. .

V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. ir R. M. buvo kaltinami ir atiduoti teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. už tai, kad 2003 m. kovo 31 d. apie 5 val. (duomenys neskelbiami), viešoje vietoje nuteistuju miegamojoje patalpoje, veikdami organizuotoje grupeje, apsirupinusioje metaliniais strypais, demonstruodami nepagarba aplinkiniams, sutrikdydami viešaja tvarka ir rimti, itin žiauriai, del chuliganišku paskatu pasikesino nužudyti du žmones, tai yra bendrais veiksmais, tycia, itin žiauriai, sukeliant dideles kancias, suduodami rankomis, kojomis bei metaliniu strypu atliekantiems bausme nuteistiesiems R. L. ir H. Š. daugybinius smugius i ivairias kuno vietas, sukeldami jiems dideles kancias, padare daugybinius kuno sužalojimus, tai yra R. L. padare daugybinius liemens ir galuniu odos nubrozdinimus bei poodines ir gilesniu minkštuju audiniu kraujosruvas, nosies nugareles poodine kraujosruva, abieju blauzdu muštines žaizdas, dešines puses VI, IX-o kaires puses IX-o šonkauliu lužius, taip pat galvos sumušima, pasireiškusi galvos plaukuotosios dalies muštinemis žaizdomis su aplinkinemis susiliejanciomis kraujosruvomis gilesniuose minkštuose audiniuose, daugiaskeveldriniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenu dangalo, abieju kaktiniu dešines momenines ir smilkinines skilciu sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais ir i smegenu skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu, nuo ko R. L. (duomenys neskelbiami) ligonineje 2003 m. kovo 31d. apie 7 val. 30 min. mire, tai yra nužude R. L. , o H. Š. padare muštines žaizdas kaires puses kaktos, viršugalvio, pakaušio bei kaires ausies kaušelio srityse, poodines kraujosruvas akiu vokuose su kraujosruvomis akiu odenose, poaponeurotine kraujosruva kaireje smilkinineje momenineje srityje, kairio kaktikaulio skeveldrini ispaustini lužima, pereinanti i priekine kaukoles pamato duobe, galvos smegenu sumušima, odos idreskimus kakle, poodine kraujosruva dešiniame petyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešineje rankoje, odos idreskimus kairio peties sanario srityje, poodine kraujosruva kairiame žaste, muštine žaizda kaireje alkuneje, kairio alkunkaulio viršutinio trecdalio kuno skeveldrini luži, poodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas krutines lastos kaireje puseje, odos nubrozdinimus ir poodine kraujosruva juosmens dešineje puseje tuo padare H. Š. sunku sveikatos sutrikdyma realiai gresianti gyvybei, bet nusikaltimo nepabaige del aplinkybiu nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi sutrukde pataisos namu prižiuretojai tokiu budu pasikesino nužudyti antra žmogu H. Š. .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus irodymus nustatyta, jog nukentejusiji R. L. tycia itin žiauriai iš asmeniniu paskatu nužude R. M. . Teismo nuomone, byloje nenustatyta, jog padarant R. L. nužudyma, veikiant organizuotoje grupeje, dalyvavo ir V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. . Todel pirmosios instancijos teismas 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu V. M. , K.P., V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. (del R. L. nužudymo) išteisino, nenustacius ju dalyvavimo padarant šia nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres bylos medžiaga, taip pat konstatavo, kad byloje surinktais irodymais nenustatyta, jog R. M. , V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. pasikesino nužudyti antra žmogu – nukentejusiji H. Š. ir juos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p. išteisino.

Kauno apygardos prokuraturos skyriaus prokurore apeliaciniu skundu prašo priimti nauja nuosprendi ir:

R. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu keturiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima keturiolikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., prie paskirtos bausmes prideti dali neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

V. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

K.P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., prie paskirtos bausmes prideti dali neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima aštuoniolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

V. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., prie paskirtos bausmes prideti dali neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima septyniolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

S. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., prie paskirtos bausmes prideti dali neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima aštuoniolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

A. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., prie paskirtos bausmes prideti dali neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima šešiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

A. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

A. B. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 8 p.p. laisves atemimu penkiolikai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 6, 8 p.p. laisves atemimu trylikai metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., subendrinta bausme skirti laisves atemima penkiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.

Civilini ieškini 4152,36 Lt Valstybinei ligoniu kasai už H. Š. gydyma priteisti solidariai iš R. M. , V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. .

Prokurore mano, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas, V. M. , K.P., V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p. (del pasikesinimo nužudyti H. Š. ), pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p., o R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p. bei nuteisdamas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., neteisingai vertino byloje surinktus irodymus, todel padare neatitinkancias faktiniu bylos aplinkybiu išvadas. Apeliantes nuomone, toliau jos skunde minimais irodymais (R. L. lavono ekspertizes išvadomis, liudytojo V. Z. , nuteistojo R. M. parodymais ir kita bylos medžiaga), juos vertinant kaip visuma, negincijamai yra nustatyta, kad R. L. , H. Š. , V. Z. , V. K. buvo užpulti nakti, miegantys ir gulintys lovoje, buvo mušami keleto žmoniu, ivairiais irankiais, gynesi nuo smugiu, bego iš lovu. Atlikus R. L. lavono teismo medicinini tyrima konstatuota, jog R. L. mirties priežastis yra galvos sumušimas, sužalojimai R. L. padaryti kietais, bukais pailgais daiktais, turinciais cilindrini paviršiu ir daiktais, turinciais briauna, tai yra panaudojant daugiau kaip viena iranki. Nuteistasis R. M. apklaustas prisipažino, kad sudave R. L. tik 2-3 kartus kede. Tai rodo, kad R. L. buvo mušamas ne vieno asmens ir ne vienu irankiu. Apklausus liudytoju V. Z. , šis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dave nuoseklius bei vienodus parodymus ir aiškino, kad mineta nakti miegojo savo sekcijoje, kur gavo smugi i galva, dengesi nuo smugiu bei liko guleti lovoje, taip pat paneige A. Š. ir A. B. parodymus, nurodydamas, kad iš lovos išlipes nebuvo, A. Š. nemuše ir A. B. ju neskyre. Apžiurejus A. Š. ant jo kuno jokiu sužalojimu nerasta, priešingai V. Z. nustatyta 12 kuno sužalojimu: keturios muštines žaizdos galvoje ir kitose kuno vietose padaryti buku, turinciu ribota paviršiu, ar cilindriniu daiktu ir yra budingi suduodant smugius. Analogiški sužalojimai galvoje ir ivairiose kuno vietose, analogiškais irankiais padaryti ir liudytojui V. K. . Nukentejusiajam H. Š. teismo medicinos ekspertas nustate sunku kuno sužalojima pavojinga gyvybei. Jam buvo padaryta 40 sužalojimu 22 trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti bukais, ribota pailga cilindrini, briauna turinciais daiktais. Sužalojimai rankose budingi savigynai. Apeliante mano, kad H. Š. parodymai, kad jis susižalojo pats, krisdamas nuo laiptu, turetu buti vertinami kritiškai, nes H. Š. negalejo smulkiau šiu aplinkybiu paaiškinti, jie prieštarauja ir teismo medicinos eksperto išvadoms, - H. Š. sužalojimu, budingu kritimui, nenustatyta. Apžiurejus ivykio vieta ant R. L. lovos medines dalies, 3 ciužiniu, pagalviu rastos kraujo demes. Nustatyta, kad ant dvieju ciužiniu kraujas priklauso R. L. . Ant paimtos antklodes ir iš sporto sales paimto metalinio strypo rastas V. K. kraujas.

Apeliantes teigimu, be jau minetu irodymu, tai, kad R. M. , V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. padare jiems inkriminuota nusikalstama veika, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytojai A. S. , V. G. aiškino, kad budejimo metu 2003 m. kovo 31 d. apie 5 val. išgirdo 9 –oje sekcijoje triukšma, girdejosi didesnes grupes asmenu balsai. Ateje i miegamaja patalpa jie rado sužalotus R. L. , H. Š. , V. Z. , V. K. . Apeliante pažymi, kad ant A. B. kelniu buvo rastas nukentejusiojo R. L. kraujas. Mano, jog tiketi A. B. aiškinimu, kad jis galejo išsitepti po ivykio nuo T. L. lovos, negalima, nes toks jo aiškinimas prieštarauja jau ankšciau minetu liudytoju A. S. , V. G. bei išteisintojo V. P. parodymams. Šie parode, kad po ivykio kitu buriu nuteistieji nebuvo ileidžiami i patalpa. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teisejo parode girdejes, kaip buvo tariamasi, organizuojamas kitu nuteistuju sumušimas, mate pasiruoštus strypus. Šia aplinkybe patvirtino ir liudytojas (duomenys neskelbiami), kuriam buvo taikytas anonimiškumas. Taip pat šis nurode, kad A. Š. 3-ios sekcijos nuteistiesiems liepe guleti ir neišeiti kai kilo triukšmas 2-oje sekcijoje, nors pats išejo. Analogiškus parodymus dave ir liudytojas (duomenys neskelbiami), kuriam taikytas anonimiškumas. Liudytojas D. K. parode, kad kilus triukšmui 2 –oje sekcijoje iš 3 –ios sekcijos buvo išeje K. P. , V.S. ir A. Š. . Liudytojas (duomenys neskelbiami), kuriam taikytas anonimiškumas, aiškino, kad mate, kaip šie ir dar A. Š. ibego i 2 – a sekcija ginkluoti strypais. Liudytojas (duomenys neskelbiami) parode mates, kaip visi išteisintieji ir nuteistasis R. M. ginkluoti ivairiais strypais ibege i 2-a sekcija muše atliekancius bausme nuteistuosius. (duomenys neskelbiami) mate, kaip kiekvienas sudave po 4-6 smugius. Liudytojas (duomenys neskelbiami) parode, kad po šuksnio ,,mentai” pasibaige triukšmas 2-oje sekcijoje ir K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. sugrižo i 3-ia sekcija. Liudytojas (duomenys neskelbiami) taip pat mate, kaip visi jie po triukšmo išejo iš 2-os sekcijos., V. M. išneše strypus, - du trumpus metalinius nuo groteliu, viena plokšcia metalini, viena rudos spalvos ilga su antgaliu, visi kruvinus drabužius pamerke prausykloje. Liudytojai (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) taip pat nurode, kad vykstant muštynems girdejo metalo skambesi, mušamo R. L. , V. K. balsus, V. M. nurodyma mušti. Liudytojas (duomenys neskelbiami) pažymejo, kad po triukšmo i sekcija griže broliai P., A. Š. , V.S. buvo užduse, ant ju matesi kraujo pedsakai, - P. veidas, V.S. rankos, A. Š. batai buvo kruvini. Prokurore skunde atkreipia demesi i tai, kad visu liudytoju – nuteistuju, atliekanciu pataisos namuose bausme yra specifines gyvenimo, aplinkos salygos. Todel tokioje baudžiamojoje byloje atliekantiems bausme asmenims vieniems prieš kitus duoti parodymus pavojinga, o kartais neimanoma. Todel tiesioginiu, atvirai duodanciu parodymus liudytoju, tokioje specifineje byloje negali buti. Ikiteisminio tyrimo metu ivyki maciusiu liudytoju buvo nustatyta, taciau jie parodymus galejo duoti del anksciau paminetu aplinkybiu tik budami islaptinti. Netiketi jais nera pagrindo, jie tarpusavyje neprieštarauja.

Prokurore, ivertinusi anksciau minetu liudytoju parodymus, ivykio vietos apžiuros metu užfiksuotus duomenis, teismo medicinos ekspertu išvadas ir kt., skunde daro išvada, kad byloje nustatyta, jog R. M. , V. M. , K. P. , V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. , A. Š. veikdami organizuotoje grupeje, iš anksto susitare, pasiruoše ir pasinaudodami ivairiais irankiais, nakties metu isiverže i nuteistuju miegamaja patalpa, užpuole juos miegancius ir tycia suduodami kiekvienas i ivairias kuno vietas ir padarydami daugybinius sunkius sužalojimus nukentejusiesiems R. L. ir H. Š. , pasikesino iš chuliganišku paskatu itin žiauriai juos nužudyti, už ka jie turetu buti nuteisti.

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrineti byla. Nurodo, kad teismas byla išnagrinejo šališkai ir neobjektyviai, nepatikrino byloje surinktu duomenu ir jo kalte grinde tik prielaidomis ir spelionemis. Pažymi, kad ekspertizes metu buvo nustatyti tik R. L. padaryti sužalojimai, neišsiaiškinant šiu atsiradimo aplinkybiu, liudytoju parodymais buvo remtasi tik toje dalyje, kurioje jie patvirtino jam pareikštus kaltinimus, neatsižvelgiant i ju parodymus del kilusio konflikto priežasciu, tuo pažeidžiant jo teise i gynyba. Teismas nuosprendyje taip pat nemotyvavo, kodel atmete jo parodymus del kilusio konflikto priežasciu. Todel apeliantas mano, kad teismas, siekiant išsiaiškinti konflikto priežastis ir ar jo veiksmuose nebuvo butinosios ginties požymiu, turetu atlikti irodyma tyrima ir apklausti eksperta, E. B. , A. Š. , liudytojus. Prašo perkvalifikuoti jo veika i LR BK kita straipsni, lengvinancia aplinkybe pripažinti tai, kad jis serga ŽIV.

Teismo posedyje apeliacine tvarka prokuroras praše tenkinti Kauno apygardos prokuraturos skyriaus prokurores apeliacini skunda ir atmesti nuteistojo R. M. apeliacini skunda; nuteistasis R. M. ir jo gyneja praše atmesti prokurores apeliacini skunda ir tenkinti jo apeliacini skunda; išteisintieji K. P. , V. M. ir ju gynejai bei išteisintuju V. P. , S. S. , A. Š. , A. B. ir A. Š. gynejai praše atmesti prokurores apeliacini skunda.

Kauno apygardos prokuraturos skyriaus prokurores apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis, kuria S. S. A. S. ir A. Š. del R. L. tycinio nužudymo išteisinti nenustacius ju dalyvavimo nusikaltimo padaryme, panaikintina, kadangi teismo posedyje apeliacine tvarka padaryta išvada, jog šioje dalyje reikia priimti apkaltinamaji nuosprendi (LR BK 329 str. 2 p.). Ryšium su tuo del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybiu keistina nuosprendžio dalis, kuria R. M. pripažintas kaltu vienas tycia itin žiauriai nužudes R. L. bei keistinas nužudymo motyvas (LR BPK 328 str. 3 p.).

R. M. , S. S. ir A. Š. tycia itin žiauriai nužude kita žmogu:

2003 m. kovo 31 d. apie 5 val. Pravieniškiu 1-uju pataisos namu 11 burio 2 sekcijoje, esancioje (duomenys neskelbiami), nuteistuju miegamojoje patalpoje R. M. , S. S. ir A. Š. del asmeniniu santykiu, iš keršto tycia sudave smugius rankomis ir kojomis, metaliniais bei mediniais strypais, metaline kedute nukentejusiajam R. L. i ivairias kuno vietas, iš kuriu 12 i galva bei i kitas kuno vietas, tuo padarydami jam daugybinius liemens ir galuniu odos nubrozdinimus bei poodines ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruvas, abieju blauzdu muštines žaizdas, dešines puses VI, IX, kaires puses VI, IX šonkauliu lužius ir galvos sumušima, pasireiškusiu 12-a muštiniu žaizdu su aplinkinemis susiliejanciomis kraujosruvomis; gilesniuose minkštuose audiniuose, daugiaskeveldriniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenu dangalo, abieju kaktiniu, dešines momenines ir smilkinines skilciu sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais ir i smegenu skilvelius, ko pasekoje nuo paminetu galvos sumušimu komplikavosi galvos smegenu pabrinkimas, ir R. L. 2003 m. kovo 31 d. apie 7 val. 30 min. mire Laisves atemimu vietos ligonineje.

Kauno apygardos teismo teisiamajame posedyje R. M. kaltu padarius tycini R. L. nužudyma itin žiauriai, prisipažino iš dalies ir parode, kad 2003 m. kovo menesi jis atlikinejo laisves atemimo bausme (duomenys neskelbiami), priklause 11-am buriui, gyveno 1-oje sekcijoje, 2003 m. kovo 31 d. nakties metu jis išgirdo triukšma ir apsirenges kelnes, maikute, išejo pasižiureti i koridoriu. Ten pamate, kad triukšmas sklinda iš 2-osios sekcijos ir užejo i vidu pažiureti, kur pamate ant grindu besigrumiancius du nuteistuosius V. Z. ir A. Š. , juos tuo pat metu bande išskirti A. B. . Pasiteiravus, kas cia vyksta, prie jo priejo nuteistieji V. K. ir R. L. , pastarasis pasakes, kad tai ne jo reikalas, ji pastume ir pradejo keiktis. Atsakydamas i tai, jis pastume R. L. ir abu susieme nukrito ant grindu. Kai atsikele nuo grindu, R. L. kažko ieškojo po lova. Tada jis spyre R. L. i galva ir krutine, o kai šis atsikeles ji nustume, jis pagriebe po ranka pasitaikiusia metaline kedute ir trenke ja R. L. du-tris kartus i galva. Tuo paciu metu kažkas sušuko ,,mentai“, numetes kedute, jis sugrižo i savo sekcija ir atsigule. Jis neturejo tikslo nužudyti R. L. , jam sudave smugius tik noredamas apsiginti, išsigandes kai šis kažko pradejo ieškoti po lova. Šiu sužalojimu metu R. L. jam dideliu sužalojimu nepadare, tik truputi sužeide koja, nemate, ar kokie nors sužalojimai buvo padaryti paciam R. L. .

Išteisintasis S.S. neprisipažino kaltu ir parode, kad 2003 m. kovo 31 d. nakti ji pažadino kitas nuteistasis ir pasiule išgerti arbatos, pakviete ir brolius K. ir V. P. . Atsikeles jis girdejo triukšma iš kitos sekcijos. Išgeres arbatos, jis norejo išeiti i koridoriu, bet sekcijos durys buvo paremtos iš kitos puses, ir jis neišejo. Neužilgo, po keliu minuciu atejo prižiuretojai ir triukšmas nutilo. Išejus i koridoriu, jis pamate prie 2-os sekcijos stovincius operatyvines dalies viršininka bei kitus pareigunus.

Išteisintasis A. Š. neprisipažino kaltu padarius tycini R. L. nužudyma ir parode, kad 2005 m. kovo 31 d. nakti apie 5 val. jis atsikele ir, noredamas pavalgyti, iš savo 14-os sekcijos nuejo i 2-aja sekcija, kur stovejo šaldytuvas. Iejus i 2-aja sekcija, ji užsipuole V. Z. ir sudave i veida. Atsakydamas i tai, jis taip pat sudave V.Z., bet tuo pat metu ji užsipuole ir kiti 1-os sekcijos nuteistieji, pradejo mušti. Susikibes su V. Z. jis nuvirto ant grindu ir pradejo šauktis pagalbos. Netrukus V. Z. nuo jo atitrauke A. B. , kuris atbego iš 1-os sekcijos, ten pat girdejo ir R. M. balsa. Išsilaisvines iš V. Z. , jis išbego iš 2-os sekcijos i savo 1-aja, tuo pat metu išgirdo atsidarant vartus ir kai atejo pareigunai, viskas nurimo. Be V. Z. ji buvo užpuoles ir V. K. , žodžiais ižeidinejo R. L. .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestyti irodymai nuteistojo R. M. atžvilgiu patvirtino jo kalte dalyvavus tycia itin žiauriai nužudant R. L. .

Taciau teismas nepagristai atmete kitus irodymus, kurie leidžia daryti išvada, jog R. L. nuteistasis R. M. tycia nužude veikdamas kartu su išteisintaisiais S. S. ir A. Š. .

Liudytojas D. K. , apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo, parode, kad 2003-03-01 ryte (duomenys neskelbiami) 11 burio 3 sekcijoje jis pabudo, kai i sekcija ibego nuteistasis A. Š. . Koridoriuje jis girdejo dideli triukšma ir suprato, kad 2-oje sekcijoje yra mušami žmones. Tada jis norejo atsikelti, taciau jam A. Š. neleido. Po kiek laiko iš sekcijos išbego A. Š. ir jis atsikeles pastebejo, kad sekcijoje nera nuteistuju K. P. , S. S. , A. Š. . Atsikeles ir išejes i koridoriu pamate ant grindu daug kraujo. Veliau jis tvarke patalpas, plove kruvinas grindis. Kai sugrižo i sekcija, tai girdejo kaip nuteistieji V. M. , S. S. , A. Š. , V. G. tarpusavyje kalbejosi, kad gerai aniems kliuvo, žinos kaip kita karta laužyti kitus nuteistuosius. Priejes V. M. jam liepe sakyti, jei kas klaus del ivykio, tai sakyti, jog miegojo ir nieko nemate. Jo manymu, šios muštynes ivykusios todel, kad H. Š. ir R. L. anksciau buvo sumuše V. M. , o šis už tai atkeršijo (1 t. 91, 92 b.l.).

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ikiteisminio tyrimo metu parode, kad jam atlikinejant bausme (duomenys neskelbiami) 2003-03-31 apie 4 val.30 min. jis pamate kaip i 11 burio 2 sekcija ibego 10-12 žmoniu, kurie beveik visi su savimi turejo metalinius strypus. Tarp ibegusiu asmenu jis pažino nuteistuosius A. Š. , S. S. ir A. Š. , kitu veidu neisidemejo. Jis mate, kad A. Š. turejo apie metro ilgio metalini strypa, su kuriuo dauže nuteistuosius V. Z. ir V. K. , kurie tuo metu sedejo ant V. K. lovos. Jis mate, kaip A. Š. sudave su šiuo strypu V. Z. apie 4-5 kartus per galva ir pecius. Po to sudave apie 4-5 kartus per galva ir pecius V. K. . Tuo metu S. S. muše mediniu pagaliu R. L. . Jis R. L. muše gulinti ant M. D. lovos ir sudave apie 5-6 smugius per galva ir nugara. Tada prie R. L. priejo A. Š. ir su metaliniu strypu sudave apie 5-6 smugius per nugara ir galva. Veliau priejo A. Š. ir nuteistiesiems V. K. bei V. Z. sudave su metaliniu strypu po 2-3 kartus per galva ir pecius. Tada pasigirdo skambutis i lokalinio sektoriaus duris ir visi nuteistieji išsibegiojo. Taip pat R. L. , H. Š. ir V. K. , V. Z. muše ir kiti ibege nuteistieji, taciau jis ju veidu neisidemejo. Muštynes ivyko todel, kad buvo keršijama už V. M. ir P. J. sumušima (1 t. 96 b.l.).

2004-02-20 Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos apklaustas teisme liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas (duomenys neskelbiami) patvirtino, kad S. S. metaliniu strypu muše R. L. , kai šis gulejo ant kito nuteistojo M. D. lovos, ir taip jam sudave 4-6 smugius, per nugara ir galva, po to prie R. L. priejo nuteistasis A. Š. ir taip pat apie 5 kartus sudave su metaliniu strypu per galva ir nugara. Tuo pat metu nuteistasis A. Š. buvo priejes prie V. K. ir V. Z. ir šiems po keleta kartu sudave metaliniu strypu per galvas. Jo manymu konfliktas prasidejo del to, kad H. Š. buvo sumušes nuteistaji M., o R.L. buvo sumušes nuteistaji R. J. , todel visa grupe atejo atkeršyti už šiu nuteistuju sumušima (6 t., b.l 49-50).

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ikiteisminio tyrimo metu parode, kad jam atliekant laisves atemimo bausme (duomenys neskelbiami) 2003-03-31 apie 5 val. ryto jis 11 burio koridoriuje pamate iš 2 sekcijos išeinancius nuteistuosius. Prieš tai jis girdejo šioje sekcijoje riksmus ir muštyniu garsus. Buvo girdeti V. K. balsas. Jis reke: ,,Prie ko aš, cia Romka“, o R. L. reke: ,,Aš ne bachuras“. Tada kažkas iš nuteistuju sureke: ,,Mentai“. Jis mate, kaip iš 2 sekcijos išbego nuteistieji R. M. , A. Š. , A.B., K. P. , V. P. , A. Š. , S. S. ir V. M. . Pastarasis nešesi du trumpus metalinius strypus nuo hanteliu, viena plokšcia metalini strypa ir kita ilga rudos spalvos su metaliniu rutuliu ant galo. Jis mate kaip V. M. nuneše šiuos strypus i prausykla. Visi kiti nuteistieji išsibegiojo po savo sekcijas ir tada i buri užejo prižiuretojai. Nuteistieji buvo sumušti ta karta už tai, kad H. Š. , R. L. ir V. Z. anksciau buvo sumuše nuteistuosius V. M. ir R. J. . Visa diena prieš tai nuteistieji vaikštinejo ir kažka taresi (1 t. 99 b.l.).

2004 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos apklaustas teisme liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parode, kad tikrai 2-oje sekcijoje kad tiksliai nemate, taciau budamas koridoriuje mate, kaip iš 2-os sekcijos išejo R. M. , A. Š. , K. P. , V. P. , V. M. , A.B., S. S. ir A. Š. . Pastebejo V. M. rankose du trumpus metalinius strypus. Prieš išbegant nuteistiesiems iš 2-os sekcijos jis girdejo toje sekcijoje triukšma, suprato, kad ten vyksta muštynes. Jis žinojo, kad dar iki šio ivykio buvo sumušti nuteistieji V. M. ir R. J. , ir diena mate, kad R. M. , V. M. , broliai V. ir K. P. bei kiti nuteistieji kažka taresi. Jis suprato, kad jie ruošiasi atkeršyti R. L. , H. Š. ir V. Z. (6 t. b.l. 49-52).

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ikiteisminio tyrimo metu parode, kad jam atliekant laisves atemimo bausme (duomenys neskelbiami), 11 buryje 2003-03-31 ryte apie 5 val. jis išgirdo triukšma iš 11 burio 2 sekcijos ir suprato, kad ten vyksta muštynes. Jis mate, kad i 3 sekcija užejo nuteistasis A. Š. , kuris pasake, kad niekas iš sekcijos neišeitu. Tuo metu 3-4 minutes iš 2-os sekcijos girdejosi riksmai ir metalo smugiai. Netrukus i 3 sekcija atbego nuteistasis M. D. , kuris buvo su apatinemis kelnaitemis, atsisedo ant A.Š. lovos. Iš sekcijos girdejosi V. K. balsas“ ,,Nemuškit manes, tai Romka, muškit ji“. Ir tada vel girdejosi stiprus smugiai, tai truko apie 8 minutes. Tada i 3 sekcija atbego A. Š. , kuris buvo su viršutiniais drabužiais ir kedais. Ant kedu buvo kraujo. Rankose jis nieko neturejo. Paskui ji atbego vyresnis brolis P., kurio veidas buvo apdraskytas. Paskui ibego S. S. , kurio rankos buvo kruvinos. Jie visi buvo užduse. Buvo girdeti, kad i 11 burio teritorija ateina pareigunai, nes atsidarinejo vartai. Dar i trecia sekcija buvo atbeges V. M. . Šios muštynes ivyko todel, kad 2003 m. kovo viduryje 11 buryje buvo sumuštas V. M. ir R. J. . Kai V. M. grižo iš ligonines ir i pataisos namus buvo perkeltas A. Š. , tai jie surinko nuteistuosius, kurie buvo artimi ir organizavo R. L. ir H. Š. sumušima. I šia gauja buvo itraukti R. M. (R. J. draugas), V. M. (V. M. draugas) bei S. S. , K. P. , kurie yra klaipedieciai, kaip ir V. M. (1 t. 100-101 b.l.).

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ji 2004-03-19 apklausus Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu kolegijai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parode, kad jis atlikinejo bausme (duomenys neskelbiami) 11-ame buryje. 2003 m. kovo 31 d. anksti ryte, budamas savo sekcijoje išgirdo iš 2-osios sekcijos sklindanti triukšma, girdejo riksmus ir suprato, kad ten vyksta muštynes. Tuo metu i 3-cia sekcija buvo užejes A. Š. , jis pasake, kad niekur neišeitu iš sekcijos, ir vel išejo, kur jis nuejo, nemate, bet jam išejus dar girdejosi muštyniu garsas iš 2-osios sekcijos, V. K. šauksmas, prašantis jo nemušti, o mušti Romka. Netrukus i 3-cia sekcija sugrižo A. Š. , ant kurio kedu matesi kraujo žymes, K. P. , kurio veidas buvo apdraskytas ir V. P. bei S., ant kurio ranku taip pat matesi kraujas. Visi jie i 3-cia sekcija atbego, kuomet atsidarinejo vartai i burio teritorija ir iejo pareigunai. Veliau jis sužinojo, kad buvo sumušti R. L. , V. K. , V. Z. ir H. Š. . Juos sumuše už tai, kad anksciau buvo sumuštas V. M. ir jo draugai V. M. , R. M. , A. S. , broliai P., A. Š. už tai atkeršijo. Kaip vyko pacios muštynes jis nemate (6 t. b.l. 70-71).

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ikiteisminio tyrimo metu parode, kad jam atliekant bausme (duomenys neskelbiami), 2003-03-31 d. apie 5 val. ryte bunant 11 burio patalpose mate, kad i 2-a gyvenamaja sekcija iejo 11 burio nuteistieji broliai Vytas ir K. P. , S. S. , R. M. , B., kurio vardo nežino, V. M. . Jie nuejo i gyvenamosios sekcijos gala ir nieko nesake strypais ir pagaliais eme daužyti lovoje gulincius nuteistuosius H. Š. , R. L. , V. Z. bei V. K. . Viskas ivyko labai greitai ir nukentejusieji net nespejo atsikelti iš lovu. Kas kiek smugiu sudave jis pasakyti negali, bet smugiai buvo suduodami kur papuole i galva, krutine, nugara, kojas. Kad butu mušami kiti nuteistieji jis nepastebejo. Visas ivykis tesesi kelias minutes, o nutruko del to, kad i buri atejo pareigunai. Nuteistieji išgirde, kad atsidaro lokalinio sektoriaus vartai, išbego i savo vietas. Jo manymu, šis ivykis yra susijes su 2003 m. kovo menesi buvusiomis ,,razborkemis“, kuriu metu buvo sumušti V. M. ir R. J. . Jis mano, kad šiu nuteistuju iniciatyva buvo atkeršyta ši karta. Apie ankstesni ivyki jam nieko nežinoma. Jis negali nurodyti, kaip kas buvo apsirenges, nes viskas vyko labai greitai, užpuolikai buvo su viršutiniais rubais, ieje i sekcija, su savimi turejo metalinius arba medinius strypus, taciau kokius, jis neisidemejo (1 t. 97-98 b.l.).

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), apklaustas 2005-06-07 apeliacines instancijos teismo, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildomai paaiškino, kad i gyvenamaja sekcija, kurios patalpose buvo sumušti nuteistieji R. L. , H. Š. , V. K. ir V. Z. , iejo daugiau nei 7-8 žmones, apie 10 žmoniu. Kažkas iš iejusiu uždege šviesa. Be nuteistuju broliu V. ir K. P. , S. S. , R. M. , B., V. M. , V. M. , kitu neisidemejo. Jie visi turejo metalinius strypus ir pagalius ir šiais eme daužyti gulincius lovose H. Š. , R. L. , V. Z. ir V. K. . Jis negali detalizuoti kas konkreciai sužalojo R. L. , H. Š. ir kitus du nuteistuosius, nes neisidemejo. Be to pats buvo išsigandes šio ivykio. R. L. ir H. Š. buvo sužaloti gulintys lovose, jie nespejo net pasipriešinti. Jo nuomone, šis ivykis susijes su ankstesniu ivykiu, kuomet 2003 m. kovo viduryje buvo sumuštas V. M. ir R. J. . Tada R. L. , H. Š. dalyvavo sumušant šiuos asmenis. Kiti du V. Z. bei V. K. buvo sužaloti už tai, kad per ankstesni ivyki negelbejo V. M. ir R. J. . Šie tuomet buvo stipriai sužaloti ir nugabenti i ligonine. Todel nevisiškai teisingai nurodyta jo ikiteisminio tyrimo protokole, kad jam nieko nežinoma apie ankstesni ivyki, nes jis žinojo tiek, kiek papasakojo apeliacines instancijos teisme (t. 7, 270-272 b.l.).

Teismo medicinos ekspertizes akto Nr. 618 (1 t. 159-172 b.l.) išvados 1 p. nurodyta, kad R. L. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškes galvos plaukuotosios dalies muštinemis žaizdomis (12) su aplinkinemis susiliejanciomis kraujosruvomis gilesniuose minkštuose audiniuose daugiaskeveldriniais kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenu dangalo, abieju kaktiniu dešines momenines ir smilkinines skilciu sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenu dangalais ir i smegenu skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu.

Išvados 1 p. nurodyta, kad galvos plaukuotosios dalies muštines žaizdos (12-a) su aplinkinemis susiliejanciomis kraujosruvomis, kraujosruvomis gilesniuose minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniai kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenu dangalo, abieju kaktiniu dešines momenines ir smilkinines skilciu sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenu dangalais ir i smegenu skilvelius. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Išvados 5.2 p. nurodyta, kad R. L. padaryti kiti daugybiniai liemens ir galuniu odos nubrozdinimai bei poodines ir gilesniuju minkštuju audiniu kraujosruvos, nosies nugareles poodine kraujosruva, abieju blauzdu muštines žaizdos, dešines puses VI, IX, o kaires puses IX-o šonkauliu lužiai. Šonkauliu lužiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti šiame išvados punkte išvardinti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Išvados 5.4 p. nurodyta, kad visi aukšciau išvardinti sužalojimai yra padaryti kietais bukais pailgais daiktais (irankiais), turinciais cilindrini paviršiu (kai kurie iš ju turejo reljefo piešini) ir daiktais (irankiais), turinciais briauna, o taip pat ir kitais kietais bukais daiktais, pvz. rankomis ir kojomis. Visi sužalojimai yra padaryti keletos valandu laikotarpyje iki mirties. I tai nurode sužalojimu mikroskopinis vaizdas.

Išvados 13 p. nurodyta, kad mirti sukeles galvos sumušimas padarytas 12-os trauminiu poveikiu (smugiu pasekoje). Lavono tyrimo metu nustatyta, kad sužalojimai buvo padaryti panaudojant daugiau kaip viena daikta (iranki). Nurodyti konkretu daiktu ar irankiu skaiciu nera galimybes (išvados 14 p.). Visi sužalojimai yra padaryti beveik tuo paciu metu, todel pasisakyti apie ju padarymo seka nera galimybes (išvados 17 p.).

Teismo ekspertizes, kuria atliko pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2005-11-16 nutarti LTU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus vedejas J.M.Paliulis, akto išvados 1 p. pažymeta, kad R. L. lavone buvo nustatyta 60 atskiru kuno sužalojimu arba ju grupiu, iš kuriu 13 galvoje: tai 12 žaizdu ir poodine kraujosruva nosyje bei 47 sužalojimai arba ju grupes kitose kuno dalyse. Visumoje sužalojimai R. L. kune budingi smugiu sudavimui, kuriu per galva buvo suduota 13, o kitose lavono dalyse nustatyti kuno sužalojimai galejo buti padaryti liemeni ir galunes žalojamais daiktais paveikus (suduodant smugius) ne mažiau kaip 60 kartu, nes dalis kraujosruvu placios su keletu nubrozdinimu, o dešiniajame dilbyje net 35 x 12 cm. Tiksliau apie smugiu skaiciu pasisakyti negalima, nes dalis kraujosruvu su nubrozdinimais placios ir giliau esanciais šonkauliu lužiais.

Išvados 3 p. eksperto atsakyta, kad R. L. lavone nustatyti sužalojimai pagal savo pobudi, forma, kraštu savybes, apimti galejo buti padaryti visais nurodytais žalojanciais daiktais: rankomis, kojomis, taburete, mediniais, metaliniais strypais: žaizdos galvoje ir pailgos formos nubrozdinimai bei kraujosruvos peciuose, rankose ir kojose padaryti pailgos formos buka briauna , nedidelio skersmens cilindrini paviršiu (daugumoje galinciais metalizuoti geležimi) turinciais daiktais, tokiais kaip metaliniais strypais, metalines taburetes briauna, pagaliais, o neapibrežtos formos nubrozdinimai, kraujosruvos, šonkauliu lužiai galejo buti padaryta ir rankomis, kojomis.

Teismo medicinos ekspertizes 2003-04-03 akte Nr. 1120 nurodyta, kad apžiurint S. S. nustatyta odos nubrozdinimas dešineje plaštakoje, padarytas kietu buku daiktu paveikus minetas sritis galimai prieš 2-4 dienas iki apžiuros. Sužalojimas atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Sužalojimai galejo buti padaryti spardant kojomis ar kietu buku panašias savybes turinciu daiktu (t. 1, 227 b.l.)

Teismo medicinos ekspertizes 2003-04-22 akte Nr. 149 nurodyta, kad apžiurint A. Š. galvoje ir plaštakose sužalojimu žymiu nera. Apžiuros metu tiriamasis nenusirengia. Nesant sužalojimu žymiu negalima atsakyti i nutarime pateiktus klausimus (1 t., 239 b.l.).

Šie istatymo nustatyta tvarka gauti duomenys laikytini irodymais, patvirtinanciais, kad išteisintieji S. S. ir A. Š. veike kartu su nuteistuoju R. M. , turedami tycia nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybe nukentejusiajam R. L. . Jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai).

Išteisintojo A. Š. parodymai, kuriais teigiama, kad jis i kitu nuteistuju miegamaja patalpa nuejo paimti iš šaldytuvo maisto ir pats buvo užpultas ir sumuštas V. Z. bei V. K. , R. L. jis sužalojimu nepadare, pripažistami neteisingais.

A. Š. bylos proceso metu dave nevienodus ir nenuoseklius parodymus. 2003-04-11

kaltinamojo apklausos protokole, dalyvaujant gynejai, parodyta, kad jis miegojo 1-oje sekcijoje, paryciais išgirdo triukšma. Tada atsikele ir pradejo rengtis. Išgirdo riksmus, sklindancius iš antros sekcijos. Buvo girdeti vyriški riksmai ir nuejo pažiureti, kas ten vyksta. Užejus i 2-os sekcijos vidu pastebejo, kad nuteistais H. Š. sedejo ant lovos. Jis buvo visas kruvinas. R. L. gulejo ant savo lovos taip pat kruvinas. Mate dar viena su praskelta galva, bet jo vardo ir pavardes nežino. Jis irgi vaikšciojo po sekcija, taciau jokiu išvadu nepadare, nesuprato, kas vyksta. Jis pats nieko nemuše ir nežino kas galejo juos sumušti. Be minetu asmenu nemate, kad kas dar butu kruvinas. Visu rubai buvo švarus. Jis nemate jokiu pagaliu ar strypu. Jis daugiau nieko nežino. Jo santykiai su nuteistaisiais buvo normalus, jis su niekuo nesipyko (4 t., 80 b.l.).

2003 m. birželio 30 d. itariamojo apklausos protokole A. Š. parodyta, kad jis neprisipažista, yra nekaltas, jokio nusikaltimo nepadare (4 t., 84 b.l.).

2003 m. rugsejo 25 d. itariamojo apklausos protokole jis kategoriškai pakartojo, kad nieko paaiškinti del itariamojo negali, jokio nusikaltimo nepadare (4 t., 88 b.l.).

2003 m. spalio 30 d. itariamojo apklausos protokole A. Š. parode, kad su itarimu nesutinka, jokio nusikaltimo nepadare (4 t., 91 b.l.).

2003 m. lapkricio 24 d. A. Š. itariamojo apklausos protokole pažymeta, kad kaltu neprisipažista, nauju parodymu neduos, laikosi anksciau duotu parodymu (4 t. 96 b.l.).

Teisiamajame posedyje išteisintasis A. Š. esminiai pakeite parodymus. Jis parode, kad 2003 m. kovo 31 d. nakti apie 5 val. jis atsikele ir noredamas pavalgyti, iš savo 1-os sekcijos nuejo i 2-a sekcija, kur stovejo šaldytuvas. Iejus i 2-a sekcija ji užsipuole nuteistasis V. Z. ir sudave kumšciu i veida. Atsakydamas i tai jis taip pat sudave V. Z. . Šio ginti puole 6 ar 5 nuteistieji iš tos sekcijos. Pamena V. Z. ir V. K. . Jie ji muše rankomis ir kojomis. Jis nusirito ant grindu su V. Z. , nes abu buvo susikibe. Kas ibego, jis nemate, bet buvo V. M. . Išgirdo R. M. balsa, jis kažka sake, atrodo, klause, kas vyksta. A. B. ji apgyne. Nemate, kas muše V. Z. . R. M. kažka dare su R. L. . R. M. atejo, kai jis šaukesi pagalbos. Nemate, kad R. L. ji (A. Š. ) butu mušes. Su juo nebuvo susiemes. Jis gal buvo netoli. R. M. stume nuo saves R. L. . Po to kai grižo i savo 1-a sekcija išgirdo, kad vartai atidaromi (6 t., 35-36 b.l.).

Išteisintasis V. M. teisiamajame posedyje del A. Š. veiksmu parode, kad mate kaip ant grindu vartesi V. Z. su A. Š. (6 t., 33 b.l.).

Taciau paties V. M. parodymai nenuoseklus ir prieštaringi.

2003 m. balandžio 11 d. kaltinamojo apklausos protokole jo parodyta, kad miegojo 1-oje sekcijoje, atsikele, išejo i koridoriu, pamate pareigunus, V. Z. . Buvo iejes i 2-a sekcija, mate ant grindu krauja (3 t., 157 b.l.). Diena kažkas sake, kad sumuše R. L. .

2003 m. birželio 30 d. itariamojo apklausos protokole V. M. ta pati pakartojo (3 t., 163 b.l.).

2003 m. rugsejo 18 d., 2003 m. lapkricio 4 d. itariamojo apklausos protokoluose V. M. parodyta, kad laikosi anksciau duotu parodymu ir juos pakartoja (3 t., 167 b.l.).

2003 m. lapkricio 24 d. itariamojo apklausos protokole V. M. parodyta, kad kaltu neprisipažista, nauju parodymu neduos, laikosi anksciau duotu parodymu (3 t., 176 b.l.).

Teisiamajame posedyje išteisintasis V. M. pakeite parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parode, kad 5 val. buvo 1-oje sekcijoje. Apie 5 val. išgirdo triukšma. Jokio irankio neturejo,. Durys buvo praviros. Iš savo sekcijos nuteistuju nepastebejo. Mate, kaip 2-oje sekcijoje ant grindu vartesi V. Z. ir A. Š. . Jie buvo susikibe. Nepastebejo, kad jie rankose ka turetu. 2-oje sekcijoje dar buvo R. M. . Šis pro ji praejo, kai jis stebejo grumtynes. Kažkas sušuko ,,mentai“ ir visi išbego. Jis su R. M. bego i savo sekcija, atsigule (6 t., 33 b.l.).

2003 m. balandžio 11 d. itariamojo apklausos protokole R. M. parodyta, kad 2-oje sekcijoje nusikaltimo nepadare. Tuo metu miegojo 1-oje sekcijoje. Jis atsikele, kai pradejo vaikšcioti pareigunai (2 t., 82 b.l.).

2003 m. birželio 26 d. itariamojo apklausos protokole R. M. parode, kad laikosi parodymu, duotu 2003 m. balandžio 11 d., nauju parodymu neturi kuo papildyti (2 t., 85 b.l.).

2003 m. rugsejo 25 d. itariamojo apklausos protokole jo parodyta, kad velgi kaltu neprisipažista, nieko naujo nepasakys, laikosi anksciau duotu parodymu (2 t., 88 b.l.).

2003 m. spalio 30 d. itariamojo apklausos protokole R. M. parode, kad nusikaltimo nepadare, kaltu neprisipažista. Daugiau nieko papasakoti neturi, jis nepadare nusikaltimo, tuo metu miegojo 1-oje sekcijoje, o nusikaltimas padarytas antroje sekcijoje (2 t., 92 b.l.).

2003 m. lapkricio 24 d. itariamojo apklausos protokole jo parodyta, kad kaltu neprisipažista. Neturi ka papildyti, laikosi anksciau duotu parodymu (2 t., 97 b.l.).

Teisiamajame posedyje nuteistasis R. M. savo parodymus pakeite ir parode, kad nakties metu išgirdes triukšma apsirenge ir iš savo 1-os sekcijos, kurioje gyveno atlikdamas bausme, išejo i koridoriu. Ten pamate, kad triukšmas sklinda iš 2-osios sekcijos ir užejo i koridoriu pažiureti. Pamate ant grindu besigrumiancius du nuteistuosius V. Z. ir A. Š. , juos bande išskirti A.B. Pasiteiravo, kas cia vyksta. Prie jo priejo nuteistieji V. K. ir R. L. . Pastarasis pasakes, kad tai ne jo reikalas, ji pastume ir pradejo keiktis. Atsakydamas i tai, jis pastume R. L. ir taip jie abu susistumde, po ko jis R. L. trenke i veida ir abu susikibe nukrito ant grindu. Kai jis atsikele nuo grindu, R.L. tuo metu kažko ieškojo po lova. Tada R.L. jis spyre i galva ir krutine, o kai šis atsikele ji nustume, pagriebe po ranka pasitaikiusia metaline taburete ir trenke ja R.L. du tris kartus i galva. Tuo paciu metu kažkas sušuko ,,mentai“ ir, numetes taburete, jis sugrižo i savo sekcija ir atsigule. Tikslo nužudyti R.L. jis neturejo, smugius nukentejusiajam sudave tik noredamas apsiginti, išsigandes, kad pastarasis kažko pradejo ieškoti po lova. Šiu muštyniu metu R. L. jam dideliu sužalojimu nepadare, tik truputi sužeide koja, ar kokie nors sužalojimai buvo padaryti paciam R. L. , jis nemate (6 t., 38 b.l.).

2003 m. balandžio 11 d. kaltinamojo apklausos protokole S. S. parodyta, kad neprisipažista kaltu, muštynese nedalyvavo (3 t., 6 b.l.).

2003 m. birželio 30 d. itariamojo apklausos protokole pažymeta, kad S. S. atsisake duoti parodymus ir pasirašyti ant protokolo (3 t. 10 b.l.).

2003 m. rugsejo 18 d. itariamojo apklausos protokole S. S. parodyta, kad kaltu neprisipažista, neturi ka paaiškinti (3 t., 13 b.l.).

2003 m. lapkricio 4 d. itariamojo apklausos protokole S. S. parode, kad kaltu neprisipažista, nauju parodymu neduos, laikosi anksciau duotu parodymu, daugiau nieko papasakoti neturi (3 t., 17 b.l.).

2003 m. lapkricio 24 d. itariamojo apklausos protokole jis velgi parode, kad nieko neturi naujo ka papasakoti, laikosi anksciau duotu parodymu (3 t. 22 b.l.).

Teisiamajame posedyje išteisintasis S. S. parode, kad girdejo muštyniu triukšma. Išgeres arbatos, bande išeiti i koridoriu, bet buvo užremtos durys. Niekas iš jo sekcijos nebuvo išejes. Jis nemate sužalotu žmoniu. Pats gavo sužalojima per apklausa kuomet prokuroras L. S. griebe jam už gerkles ir jis krisdamas užsikabino už stalo kampo ir isibreže ranka Medikai ta sužalojima nustate (6 t., 34-35 b.l.)

Išteisintasis A. B. teisiamajame posedyje parode, kad gyveno 1-oje sekcijoje. Suprato, kad triukšmas kilo del muštyniu. Jis apsirenge ir nuejo i 2-a sekcija, nes iš ten sklido triukšmas. Ieje pamate, kad V. Z. guli ant V. Š. ir jie grumiasi. Jis bande juos išskirti. Jam iš paskos atbego D. M. ir V. M. , kuris sake: ,,gana muštis“. Skiriant besigrumiancius, prie ju priejo R. L. ir V. K. . Jie buvo agresyviai nusiteike, sake, ko jis kišasi. V. M. juos bare, kad muša nepilnameti. R. M. atejes susigincijo su R. L. ir V. K. . Šie pastume ji ir R. M. . R. M. juos stume atgal apgindamas save ir ji. Kažkas sušuko: ,,Mentai“ ir jie visi nubego i savo sekcijas. Kas nutiko R. L. , nemate. Jokiu strypu, lazdu pas nieka nemate. Buvo tamsu ir negalejo matyti. Atejo pareigunai, išveže nuteistuosius. Su kitais nuteistaisiais jis ejo i 2-a sekcija, ja tvarke. I kruvina patalyne jis galejo išsitepti (6 t., 37 b.l.).

Šie A. B. parodymai skiriasi nuo paties parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, kuomet 2003 m. balandžio 11 d. kaltinamojo apklausos protokole jo pasakyta, kad 2003 m. kovo 31 d. apie 5 val. jis miegojo 11-to burio 1-oje sekcijoje. Gali paliudyti R. M. , V. G. , V. M. , A. Š. , V. M. . Kas nužude ir sumuše R. L. , H. Š. , V. Z. ir V. K. jis nežino (2 t., 157 b.l.).

2003 m. liepos 7 d. itariamojo apklausos protokole A. B. parodyta, kad jis pilnai laikosi parodymu, duotu kaltinamojo apklausos metu (2 t., 160 b.l.).

2003 m. rugsejo 25 d. itariamojo apklausos protokole A. B. parode, kad neduos nauju parodymu, laikosi parodymu duotu anksciau (2 t., 63 b.l.).

2003-11-04 itariamojo apklausos protokole jo parodyta, kad nieko naujo neturi ka parodyti, laikosi anksciau duotu parodymu (2 t., 167 b.l.).

Iš išdestytu irodymu visumos matyti, kad anonimiškumas liudytojams ,,Medis“, ,,Katinas“, ,,22“, ,,17“ taikytas pagristai ir esant LR BK 199 str. 1 d. numatytiems pagrindams. Jiems gresia realus avojus, ju parodymai svarbus ir jie dalyvauja procese del labai sunkaus nusikaltimo. Ju parodymai, lieciantys išteisintuju A. Š. ir S. S. nusikalstamus veiksmus, ne vieninteliai irodymai. Šiu asmenu parodymus patvirtina kiti irodymai. Del to, kolegijos nuomone, jais galima gristi apkaltinamaji nuosprendi išteisintuju A. Š. ir S. S. atžvilgiu.

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), parode, kad tarpe 10-12 nuteistuju, kurie visi turejo metalinius strypus, buvo A. Š. ir S. S. . Su metro ilgio metaliniu strypu A. Š. dauže ne tik V. Z. , V. K. . Jis mate, kaip A. Š. sudave strypu 5-6 smugius per nugara ir galva R. L. , gulinciam ant M. D. lovos, o S. S. sudave R. L. 5-6 smugius mediniu pagaliu per galva.

Teismo medicinos ekspertizes aktai patvirtino šio liudytojo parodymus, kadangi juose nurodyta, kad sužalojimai R. L. galejo buti padaryti metaliniais bei mediniais strypais. Iš liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), parodymu matyti, kad jis negali individualizuoti S. S. veiksmu, taciau patvirtina, kad šis buvo tarpe atejusiu su strypais i 2-aja sekcija. Taip pat turejo strypa ir juo muše sekcijos gale gulejusius nuteistuosius. Iš liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) parodymu matyti, kad jis girdejo triukšma, riksmus ir smugius metaliniais daiktais, i 3 sekcija atbego nuteistasis M. D. su apatinemis, veliau su kitais atbego S. S. . Jo rankos buvo kruvinos, buvo užduses. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) parode, kad iš 2-os sekcijos mate išbeganti V. S. .

Liudytojas D. K. patvirtino, kad 2-oje sekcijoje buvo kiles triukšmas. Jis suprato, kad mušami žmones. Mate, kad tuo metu sekcijoje, kurioje gyveno S. S. , jo nebuvo. Mate, kai šis sugrižo. Girdejo ji, V. M. , A. Š. , V. G. kalbantis, kad gerai kliuvo aniems nuteistiesiems, žinos kaip kita karta laužyti kitus nuteistuosius. Be to V. M. jam liepe pasakyti, kad jis nieko nemate, miegojo (1 t., 91, 92 b.l.). Liudytojo D. K. parodymus patvirtina iš dalies teismo medicinos ekspertizes aktas Nr. 1120, kuriame konstatuotas odos nubrozdinimas dešineje plaštakoje, padarytas kietu buku daiktu paveikus minetas sritis galimai prieš 2-4 dienas iki apžiuros (3 t. 13 b.l.). Iš dalies šiu liudytoju parodymus patvirtina nuteistojo R. M. bei išteisintuju V. M. , A. B. ir paties A. Š. parodymai apie tai, kad šis buvo 2-oje sekcijoje tuo metu, kai buvo atimta gyvybe R. L. . Atmetama ju parodymu dalis, kuria tvirtinama, kad A. Š. grumesi tik su V. Z. ir V. K. , neturejo jokio irankio, pats buvo užpultas ir nesudave smugiu R. L. . Šioje dalyje ju parodymai paneigiami liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) tiesiogiai maciusio ir sugebejusio individualizuoti A. Š. ir S. S. veiksmus, liudytojo D. K. , girdejusio po nužudymo besikalbancius S. S. ir A. Š. su kitais nuteistaisiais apie ivyki. Taip pat šio liudytojo parodymais, kuriais tvirtinama, kad S. S. buvo išejes iš savo sekcijos, kai sklido triukšmas iš 2-os sekcijos, kurioje buvo nužudytas R. L. , o kai S. S. sugrižo i savo sekcija buvo užduses ir kruvinas.

Pažymetina, kad nuteistojo R. M. , išteisintuju A. Š. , A. B. , išskyrus V. M. parodymai, duoti byloje, yra nenuoseklus ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad net nebuvo ieje i 2-a sekcija, veliau teisiamajame posedyje patys paneige, ir parode, kad buvo ieje i 2-os sekcijos vidu bei apibudino savo bei kai kuriu kitu veiksmus jos viduje.

Išteisintasis S. S. visos bylos proceso metu tvirtino, kad net nebuvo išejes iš savo gyvenamosios sekcijos, taciau jo nurodyta aplinkybe paneigta kitais irodymais, liudytojo D. K. bei liudytoju, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymais, teismo medicinos ekspertizes aktu apie rastus ant jo kuno sužalojimus, kurie atsirado ivykio metu 2-oje sekcijoje.

Nuteistasis R. M. , S. S. ir A. Š. nužudydami R. L. veike tiesiogine tycia, kadangi suprato, kad jie savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui ir norejo ja atimti. Apie ju tycios turini kolegija sprendžia atsižvelgdama i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimo padarymo irankius ir buda (sparde, sudave smugius rankomis, metaline kedute, metaliniais ir mediniais strypais), sužalojimu kieki ir ju pobudi (nustatyta 60 atskiru kuno sužalojimu arba ju grupiu, iš kuriu 13 galvoje: 12 žaizdu ir poodine kraujosruva nosyje bei 47 sužalojimai arba ju grupes kitose kuno vietose), nukentejusysis užkluptas gulintis lovoje, iš jo atimant galimybe tinkamai pasipriešinti, nusikalstami veiksmai buvo intensyvus ir nutraukti, tik išgirdus perspejima, kad i sekcija ateina pareigunai.

Nukentejusiajam R. L. jo gyvybes atemimo proceso pobudis objektyviai buvo itin žiaurus ir nuteistas R. M. bei išteisintieji S. S. A. S. ir A. Š. norejo tokio nužudymo budo. Sprendžiant ši klausima atsižvelgiama i išvardintas nusikaltimo padarymo aplinkybes, irankius ir buda, taip pat vadovaujamasi teismo medicinos ekspertizes, atliktos pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutarti akto išvada, kurios 2 p. pažymeta, kad klausimas yra psichomatine organizmo reakcija ir i išorinius atitinkamus nerviniu receptoriu dirgiklius, priklausanti nuo daugelio individualiu kaip pastoviu, taip kintanciu organizmo savybiu. R. L. lavone nustatyti kuno sužalojimai nebuvo kankinancio pobudžio. Taciau sužalojimu gausumas neatmeta didelio skausmo sukelimo galimybes iki del daugybiniu muštiniu galvos žaizdu su daugybiniais kaukoles kaulu lužiais su smegenu sužalojimu R. L. neteko samones.

Nuteistojo R. M. nusikalstama veika del R. L. nužudymo kvalifikuota tinkamai pagal naujojo LR BK 129 str. 6 p. Taip kvalifikuotina ir S. S. ir A. Š. nusikalstama veika, kuria jie padare kartu su R. M. . Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 1961 m. LR BK 105 str. 5 p. Šio straipsnio sankcija numate griežtesne bausme. Pagal LR BK 3 str. 2 d. numatyta, kad bausme švelninantis arba kitokiu budu nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti palengvinantis baudžiamasis istatymas turi grižtamaja galia, t.y. taikomas iki tokio istatymo isigaliojimo nusikalstama veika padariusiems asmenims.

Nera pagrindo tenkinti prokurores apeliacinio skundo reikalavima kvalifikuoti veika kaip padaryta del chuliganišku paskatu ir organizuotos grupes.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“ 20 p. išaiškinta, kad organizuotos grupes nariai plešimo nusikaltimuose paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius nusikalstamos veikos momentus, parengiamas nusikaltimas padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo mechanizmas bendrininkams nurodomos ar tarpusavyje pasiskirstomos užduotys ir vaidmenys, susitariama del nusikaltimo padarymo budo ir laiko. Tokie bendrininkai supranta sukure organizuota grupe ir priklausantys. Organizuota grupe nuo bendrininku grupes skiriasi organizacines strukturos charakteristika.

Organizuotos grupes savoka pateikta LR BK 25 str. 3 d. Organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni.

Kaltinimuose, kurie pateikti R. M. , S. S. ir A. Š. , neivardinti duomenys apie kiekvieno ju susitarima, kokia turejo užduoti bei atliko vaidmeni darant nusikaltima kiekvienas iš ju. Liko visiškai neivardintas organizatorius, nors pagal LR BK 24 str. 4 d. organizatorius yra asmuo, subures organizuota grupe, jai vadovaves ar koordinaves jos nariu veikla arba parenges nusikalstama veika ar jai vadovaves.

Prokurores apeliacinio skundo dalis, kuria reikalaujama R. M. , S. S. ir A. Š. nusikalstama veika del R. L. tycinio nužudymo papildomai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (del chuliganišku paskatu), taip pat netenkintina.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 19 p. išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. (del chuliganišku paskatu), kai jis padaromas del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti.

Iš liudytojo D. K. parodymu, kad jo manymu muštynes ivyke del to, kad anksciau tarp nuteistuju buvo kiles konfliktas, kuriame dalyvavo R. L. , ir jo metu buvo sumuštas V. M. , artimas R. M. (1 t., 91, 92 b.l.), liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) parodymu, jog muštynes ivyko todel, kad buvo keršijama už V. M. ir P. J. sumušima, nes pastaraji R. L. buvo sumušes (1 t., 96 b.l.), (6 t., 49-50 b.l.); liudytojo, kuriama taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) parodymu, kad nuteistieji ta karta buvo sumušti už tai, kad H. Š. , R. L. ir V. Z. anksciau buvo sumuše V. M. ir R. J. (1 t., 99 b.l., 6 t., 49-52 b.l.); liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), parodymu, kad atkeršyta už tai, kad anksciau R. L. su kitais asmenimis sumuše V. M. ir H. Š. (1 t., 100-101 b.l., 6 t., 70-71 b.l.); liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), parodymu, kad šis ivykis susijes su 2003 m. kovo menesio ivykiu, kuomet nuo R. L. ir kitu asmenu nukentejo ir buvo sužaloti V. M. bei V. J. (1 t., 97-98 b.l., 7 t., 270-272 b.l.), matyti, kad jie nužudyma vienodai apibudino - kilusi iš keršto. Kita vertus, šiuos ju parodymus patvirtina bylos medžiaga, byloje esantis nutarimo nuorašas, iš kurio matyti, kad šiu liudytoju nurodytu metu V. M. buvo sužalotas. Byla buvo nutraukta vien del to, kad šis parode, jog pats susižalojo. Be to, mineto liudytojo D. K. parodymuose nurodyta aplinkybe, jog jis po ivykio girdejo A. Š. , S. S. pokalbi su V. M. ir kitais, ir apibudintas to pokalbio turinys duoda pagrinda daryti išvada, kad nužudymas padarytas iš keršto.

Kolegija taip pat neturi pagrindo laikyti, kad R. M. , S. S. ir A. Š. , nužudydami iš keršto R. L. , sutrikde visuomenes rimti ar tvarka. Ju nusikalstami veiksmai truko neilgai ir nebuvo nukreipti i visuomenes rimties ar tvarkos sutrikdyma.

Nuteistojo R. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis buvo užpultas ir gynesi, prieštarauja bylos duomenims. Iš ju matyti, kad jis su išteisintaisiais S. S. ir A. Š. panaudojo fizini smurta R. L. atžvilgiu ne gynybos, bet puolimo tikslais. Jam ir kitiems, veikusiems su juo, teise i butinaja ginti neiškilo.

Skiriant bausmes S. S. ir A. Š. , kolegija atsižvelgia i tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negražinamus padarinius ir ypatinga žala visuomenei.

S. S. ir A. Š. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Nors nusikaltima padare bendrininku grupeje, taciau šia aplinkybe pripažinti ju atsakomybe sunkinancia, nera pagrindo, nes prokurores apeliaciniame skunde, paduotame ju padeti sunkinanciais pagrindais visiškai nebuvo pasisakyta del ju atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Priešingu atveju kolegija pasunkintu ju teisine padeti.

Kolegija atsižvelgia i visus šiuos duomenis bei i baudžiamojo istatymo ginamu vertybiu svarba ir nusikaltimo padaryma (nužudymas padarytas atliekant bausme laisves atemimo istaigoje iš keršto, nusikaltimo padarymui panaudoti gresmingi irankiai: metaliniai strypai, metaline kede), bendrininkavimo forma, nusikaltimo tiksla ir motyva, S. S. ir A. Š. asmenybes (pirmiau teisti už tycinius nusikaltimus, o S. S. – už tycinius sužalojimus su smurto panaudojimu) daro išvada, kad jiems skirtinos laisves atemimo bausmes didesnes už numatyta istatyme vidurki. Bausme skirtina atlikti pataisos namuose.

R. M. už nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirta tinkama bausme. Jos sušvelninti nera jokio pagrindo. Nuteistojo R. M. prašymas atsižvelgti i tai, kad jis serga sunkia liga – ŽIV ir sušvelninti jam bausme, netenkintinas. Kolegija neturi pagrindo teikti per didele reikšme nuteistojo R. M. ligai. Atsižvelgiant i baudžiamojo istatymo ginamu vertybiu svarba ir nusikaltimo padidinta pavoju visuomenei bei R. M. ne antraeili vaidmeni bendrininku grupes padarytame nužudyme, nera jokios galimybes jam sušvelninti bausme.

Netenkintinas prokurores apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti nuosprendžio dali, kuria V. M. , K. P. , V. P. , A. B. , A. Š. išteisinti del R. L. tycinio nužudymo.

Iš bylos duomenu matyti, kad i 2-a sekcija isiverže ne 8 asmenys, kuriems ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas itarimas, bet apie 10-12 žmoniu. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), parode tik mates išbegancius iš 2-os sekcijos 8 asmenis, išsinešancius metalinius strypus, tarp ju buvo V. M. . Šis liudytojas teige, kad prieš tai girdejes V. M. rekiant: ,, Mocit do konca“. Taciau liudytojai, kuriems taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) neparode, kad V. M. butu taip rekes. Liudytojas D. K. apie V. M. jokiu parodymu nedave.

Šis liudytojas taip pat nieko neparode del išteisintojo V. B. veiksmu. Liudytojai, kuriems taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) parodymuose del A. B. nieko konkretaus nera. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) parode, kad ibego 10-12 žmoniu. Kartu buvo V. B. . Ka jis sužalojo, šis liudytojas nemate. Nors ant V. B. sportiniu kelniu buvo rastas žmogaus kraujas, kam jis priklauso nenustatyta. Šioje dalyje visiškai nepagristas prokurores apeliacinio skundo teiginys, kad kraujas priklauso R. L. . Teismo medicinos ekspertizes akte Nr. 224 konstatuota, kad ant V. B. sportiniu kelniu yra žmogaus kraujas. Kam priklauso, pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas ir nenustatyta grupe (1 t., 182-186 b.l.).

Liudytojas D. K. parode, kad ivykio metu mates, kad sekcijoje nera vyresnio P. Tai reikštu, kad K. P. . Paskui mate sugrižusi, jo veidas buvo apdraskytas (1 t. 91-92 b.l.). Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), parode, kad i 112 gyvenamaja sekcija kartu su kitais nuteistaisiais, iejo V. P. ir K. P. . Visi nieko nesake eme daužyti i krutine, nugara ir galva H. Š. , R. L. , V. Z. , V. K. . Jie turejo metalinius arba medinius strypus. Taciau paklaustas liudytojas (duomenys neskelbiami), kas konkreciai ka muše, ivardinti negalejo, paaiškindamas, kad buvo nusisukes. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), stebejes tiesiogiai ivyki išteisintuju K. P. ir V. P. veiksmu nekonkretizavo. Jis neparode, ka jie konkreciai iš nukentejusiuju sužalojo.

Iš bylos duomenu matyti, kad liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) nenurode, kad tarp iejusiuju i 2-a sekcija buvo A. Š. .

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parode, kad A. Š. muše 2-3 kartus per galva ir pecius V. K. ir V. Z. .

Liudytojas D. K. parode, kad išgirdo triukšma 2-oje sekcijoje, suprato, kad ten mušami žmones. A. Š. neleido išeiti niekam iš 3-cios sekcijos.

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas (duomenys neskelbiami) taip pat parode, kad A. Š. iejo i 3-cia sekcija ir liepe niekam neišeiti. Girdejo iš 2-os sekcijos sklindanti triukšma, kai grižo A. Š. , ant jo kedu mate krauja. Rankose nieko neturejo. Jo veidas buvo apdraskytas.

Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas (duomenys neskelbiami) parode, kad mate tarp išbeganciu iš 2-os sekcijos ir A. Š. .

Teismo medicinos ekspertu akte konstatuota, kad pats A. Š. buvo sužalotas. Iš visu šiu duomenu kolegija pripažista, kad yra irodyta, kad A. Š. sužalojo V. K. ir V. Z. . Nors liudytojas, kuriam buvo taikytas anonimiškumas, (duomenys neskelbiami), apklaustas pirmos instancijos teismo parode, kad A. Š. viena smugi sudave R. L. , taciau tokiu parodymu jis nedave ikiteisminio tyrimo metu. Nera ir jokiu kitu konkreciu irodymu, patvirtinanciu šia aplinkybe. Del V. K. ir V. Z. sužalojimo kaltinimas nepareikštas ir byla nutraukta.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. išaiškinta teismams, kad bylose del nužudymu, kuriuose kaltinamas ne vienas asmuo, butina nustatyti kiekvieno iš ju dalyvavimo darant ši nusikaltima laipsni ir pobudi, kurie nulemia bendrininkavimo forma ir bendrininku rušis.

Byloje nesurinkta jokiu irodymu, iš kuriu butu galima nustatyti, kas konkreciai panaudojo fizini smurta H. Š. atžvilgiu ir dalyvavo padarant nusikaltima bei prisidejo prie nusikaltimo padarymo.

Prokurores apeliaciniame skunde reikalavimas nuteisti išteisintuosius del pasikesinimo nužudyti H. Š. nepagristas jokiais konkreciais irodymais. Leidžiama suprasti, kad asmenys, kurie iejo i 2-a sekcija, turejo ir sužaloti H. Š. , taciau ne vienas iš ju neidentifikuotas. Tokia nuostata neteisinga. Nuosprendis negali buti grindžiamas spejimais.

Prokurores apeliacinis skundas del jame išdestytu motyvu tenkintinas iš dalies, o nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kadangi išteisintieji S. S. A. S. ir A. Š. , neatlike paskirtos bausmes, padare nauja nusikalstama veika, paskyrus bausme už nauja nusikaltima, jiems bausmes subendrintinos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmes pridedant neatliktos bausmes dali (LR BK 64 str. 1 d., 2 d.). I paskirta bausme iskaitytinas laikas, išbutas kardomajame kalinime (suemime), paskirtame ryšium su R. L. nužudymu (LR BK 66 str. 1 d., 2 d.).

Iš bylos duomenu matyti, kad A. Š. tycini R. L. nužudyma padare atlikinedamas laisves atemimo bausme, paskirta Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2002 m. liepos 17 d. nuosprendžiu. Jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisves atemimu 2 metams su 200 Lt vertes turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. prie paskirtos bausmes buvo prideti 7 menesiai neatliktos bausmes pagal 2001-02-15 nuosprendi ir galutine bausme paskirta laisves atemimas dvejiems metams su 200 Lt vertes turto konfiskavimu. Bausmes pradžia nuo šio nuosprendžio priemimo dienos. A. Š. suimtas teismo posedžio saleje.

2003-02-21 Pravieniškiu 1PN Amnestijos komisijos sprendimu, pritaikius LR 2002-11-07 Istatymo ,,Del amnestijos“ 5 str. neatlikta laisves atemimo bausme sumažinta 1/6, t.y. 4 men. 14 d. Galutine laisves atemimo bausme nustatyta 2 metai 2 menesiai 16 d.

Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2003 m. liepos 7 d. nutarimu A. Š. veika perkvalifikuota i 2000 m. LR BK 178 str. 2 d. ir bausme sumažinta 7 menesiams. Galutine bausme nustatyta 2 metai laisves atemimo.

Ryšium su R. L. nužudymu A. Š. buvo paskirta kardomasis kalinimas (suemimas). Jis išbuvo nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2004 m. liepos 2 d. imtinai. Apygardos teismui priemus išteisinamaji nuosprendi A. Š. 2004-07-02 paleistas iš Lukiškiu tardymo izoliatoriaus-kalejimo.

Iš bylos duomenu matyti, kad S. S. tycini R. L. nužudyma padare laisves atemimo vietoje atlikdamas bausme. Jis Klaipedos miesto apylinkes teismo 2002 m. kovo 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. laisves atemimu šešeriems metams su 1000 Lt vertes turto konfiskavimu.

Jo atžvilgiu Klaipedos miesto apylinkes teismo 2002-12-24 nutartimi, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., buvo subendrintos bausmes, paskirtos Klaipedos miesto apylinkes teismo 2001-06-13 ir 2002-03-27 nuosprendžiais ir galutine subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas šešeriems metams su 1000 Lt vertes turto konfiskavimu.

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2003-08-13 nutartimi pagal Klaipedos miesto apylinkes teismo 2002-03-27 nuosprendi(2 epizodai nusikalstamos veikos) perkvalifikuoti iš 1981 m. LR BK 272 str. 2 d., i 2000 m. LR BK 180 str. 1 d. ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas ketveriems metams, iskaitytas i bausmes laika suemime išbutas terminas ir iki šiol atlikta pagal nuosprendi paskirta bausme. Nuo turto konfiskavimo atleistas.

Klaipedos m. apylinkes teismo 2004-10-19 nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. subendrintos bausmes, paskirtos Klaipedos m. apylinkes teismo 2003-08-13 nutartimi, perkvalifikavus 2002-03-27 Klaipedos miesto apylinkes teismo nuosprendi, ir 2001-06-13 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendžiu galutine bausme nustatyta laisves atemimas ketveriems metams. I bausmes laika iskaityta bausme, atlikta pagal 2001-01-13 Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprendi, kardomajame kalinime ir sulaikyme išbutas laikas pagal tuos du nuosprendžius.

2005-05-06 S. S. paleistas iš Lukiškiu tardymo izoliatoriaus-kalejimo, atlikus bausme.

Iš bylos duomenu matyti, kad ryšium su R. L. nužudymu, S. S. buvo paskirta kardomoji priemone suemimas nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2004 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu išteisinus S. S. , šiuo nuosprendžiu jam buvo panaikinta kardomoji priemone. Sutinkamai su LR BK 64 str. 1 d., 2 d. i jam paskirta bausme iskaitytinas laikas išbutas kardomajame kalinime. Kaip ir A. Š. , taip ir jam prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes prijungtina neatliktos pagal Klaipedos miesto apylinkes teismo 2002-03-27 nuosprendi bei paskesnes nutartis bausmes dalis, nes iš bylos duomenu matyti, kad i bausmes atlikima jiems buvo iskaitytas laikas išbutas kardomajame kalinime (suemime), nors paskirtas šioje byloje.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžio dali, kuria S. S. ir A. Š. del R. L. tycinio nužudymo išteisinti nenustacius ju dalyvavimo nusikaltimo padaryme, panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir paskirti bausme laisves atemima keturiolikai metu šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmes prideti dali neatliktos bausmes pagal Klaipedos miesto apylinkes teismo 2002 m. kovo 27 d. nuosprendi ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima penkiolikai metu šešiems menesiams. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo S. S. sulaikymo vykdant ši nuosprendi.

S. S. iskaityti i bausme laika, išbuta kardomajame kalinime (suemime) nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2004 m. liepos 2 d. imtinai.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir paskirti bausme laisves atemima keturiolikai metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmes prideti dali pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2002 m. liepos 17 d. nuosprendi neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima keturiolikai metu šešiems menesiams. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo A. Š. sulaikymo dienos vykdant ši nuosprendi.

A. Š. iskaityti i bausme laika, išbuta kardomajame kalinime (suemime) nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2004 m. liepos 2 d. imtinai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo R. M. apeliacini skunda atmesti.