- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2-24-213/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Trakų miškų urėdijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai, V. R., UAB „Lakštas“
- Advokatai
- Paulius Bružas
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui L. R., tretiesiems asmenims: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai, V. R., UAB „Lakštas“ dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą L. R. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus namelius, esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtus: valstybinės reikšmės miško žemėje – skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²); L. R. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 7 (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²), ir sutvarkyti statybvietes. Taip pat prašė nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovė gali savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto bei statybos leidimo pastatė 15 poilsio namelių, iš kurių 7 yra pastatyti (duomenys neskelbtini)sklypuose, kurie patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio zoologinio draustinio ribas, o likę 8 poilsio nameliai yra pastatyti 9,19 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausiusiame atsakovui nuosavybės teise.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovui surašė du aktus dėl savavališkos statybos: 2000-02-25 Nr. 107/5/4 ir 2002-04-09 Nr. 107, taip pat reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau atsakovas tokių ieškovės reikalavimų iki šiol neįvykdė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo pastatyti statiniai buvo pastatyti iki 2002 metų ir teisiniai santykiai, susiję su savavališkomis statybomis, atsirado iki Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr. 216 dėl Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo ir CK 4.103 straipsnio, numačiusio galimybę leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei pašalinti nustatytus statybos trūkumus, jei statinio statyba gali būti vykdoma, pakeitimo. Dėl to atsakovas 2010-03-08 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl jo pastatytų statinių įteisinimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes yra galimybė įteisinti statinius, laiko, kad rekreacinėje zonoje gali būti įrengti rekreaciniai statiniai. Prašė paskirti terminą padarinių pašalinimui, t.y. įpareigoti atsakovą gauti statybą leidžiančius dokumentus, jeigu būtų nuspręsta griauti statinius. Prašė statinių nugriovimui nustatyti 1 metų terminą.
Trečiojo asmens VĮ Trakų miškų urėdijos atstovas palaikė ieškovo poziciją ir nurodė, kad ginčo objektai, kurių dalis yra valstybinėje žemėje yra pastatyti neteisėtai, jų įteisinimas taip pat negalimas, nes toje vietoje yra Trakų istorinis nacionalinis parkas ir be to toje vietovėje, t.y. (duomenys neskelbtini) yra botaninis zoologinis draustinis, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Tretysis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Tretysis asmuo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Tretysis asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
UAB „Lakštas“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 15 poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatė 2000-2002 metais. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, ją taip pat šalys pripažino ir dėl to byloje ginčo nėra. Taigi, įvertinus ieškovės reikalavimus ir nesant šalių ginčo dėl statybų teisėtumo, konstatuotina, jog bylos dalykas – neteisėtų statybų padarinių šalinimas, ir kad byloje taikytinos teisės normos, galiojusios neteisėtų statybų metu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16) 4.103 straipsnis įtvirtino neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.) (CK 4.103 str. 1d. (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16).
Konstatavus neteisėtos statybos faktą, teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 str. 3d. (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16).
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Taigi, Statybos įstatymas nustato statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai, t. y. ieškovei, bendrąją teisę pareikšti ieškinį dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo ir tokiu būdu viešajam interesui apginti. Statybos įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų šalinimas. Statinio nugriovimas – tai pažeisto viešojo intereso gynimo priemonė, galima taikant CK 4.103 straipsnio 3 dalį. Taigi, CK 4.103 str. 3dalyje (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16) nustatyta teismo teisė įpareigoti statytoją statinį nugriauti yra viena iš priemonių siekiant apginti viešąjį interesą bei užkirsti kelią teisės pažeidimams statybų srityje.
Dėl statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, nugriovimo.
Bylos duomenys (T1, b.l. 7, 8, 9, 10, 17, 18; T2, b.l. 95, 96, 97), patvirtina, kad atsakovas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje pastatė 15 poilsio namelių, iš kurių 7 yra pastatyti (duomenys neskelbtini)sklypuose, kurie taip pat patenka į (duomenys neskelbtini) botaninio zoologinio draustinio ribas. Likę 8 poilsio nameliai yra pastatyti 9,19 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausančiame L. R..
Kadangi atsakovas valstybinėje žemėje savavališkai pastatė poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtus skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²), ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad dalis prašomų nugriauti statinių yra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas teismui nepateikė. Priešingai, ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad ginčo objektai, kuriuos prašoma nugriauti yra įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoti, leidimai jų statybai taip pat neišduoti.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. R. priklausančio 9,19 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, o viena iš specialiųjų naudojimo sąlygų yra Nacionaliniai ir regioniniai parkai (T3, b.l. 64-66).
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatą, valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai yra didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.
Saugomų teritorijų įstatymas, be kita ko, apibrėžia ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų sąvoką, pagal kurią saugomų teritorijų planavimo dokumentai yra specialieji planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų sistemą arba jos dalis, saugomų teritorijų ribas, funkcines ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonas, patikslinantys apribojimus bei nustatantys priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti, rekreacijai, ypač pažintiniam turizmui, organizuoti, taip pat strateginio planavimo dokumentai, nustatantys veiksmus bei tvarkymo priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalis).
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, saugomų teritorijų ir jų zonų planai (projektai) yra specialiojo planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 13 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, nacionaliniai parkai yra viena iš valstybinių parkų rūšių, turinčių didesnę reikšmę, saugant ir tvarkant nacionalinės svarbos gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, kurių teritorijose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 buvo patvirtinta, o Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiškinamasis raštas). Šio dokumento bei aukščiau paminėtų įstatyminių normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra šios valstybės saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumentas, kurio sprendiniams negali prieštarauti detaliųjų planų sprendiniai, įskaitant draudimą keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, jeigu tai prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir reglamentams.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ir saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos reglamentai, kurie yra valstybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys šių teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 ir jis nustato specialius šios saugomos teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Taigi, statybų projektavimas ir vykdymas Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje turi atitikti šio reglamento reikalavimus. Dėl šios priežasties šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti yra būtina nustatyti, ar yra galimybė įteisinti dalį poilsio namelių, pastatytų L. R. Žemės sklype. Tik nustačius šią aplinkybę, galima daryti išvadą dėl visų ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
Įvertinus Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, darytina išvada, kad Žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinėje zonoje.
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos tekstinės dalies 3 skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ III dalies „Rekreacinė zona“ 1 punkte nustatyta, kad rekreacinės teritorijos tikslas – auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui, nustatytas šios teritorijos naudojimas – poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas; tvarkymas – esamos sodybos neplečiamos, jos gali būti pritaikomos poilsiui, taip pat statyti naujus pastatus draudžiama.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2011, Nr. 74-3548) 11 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad „Valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams
Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimumo įteisinti savavališkai pastatytus ginčo objektus - poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), Trakų r., kurie yra pastatyti (duomenys neskelbtini)(7 nameliai) ir L. R. priklausančiame žemės sklype (8 nameliai), išreikalavo šiuo klausimu iš kompetentingų institucijų išvadas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė neigiamą išvadą galimybei pašalinti neteisėtos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), Trakų raj., šiuo metu L. R. ir Lietuvos valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, parengiant galiojančius teisės aktus atitinkančią statybos techninę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 4 d. reikalavimuose - „ Asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gali gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento gavimo atveju. " Išvadoje taip pat nurodė, kad L. R. ir valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)Trakų r. veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepasikeitė. Teisės aktai, kurie draudžia minėtuose žemės sklypuose vykdyti statybos darbus yra: Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymai. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, rašte, adresuotame L. R. taip pat nurodė, kad L. R. nuosavybės teise priklausantį 9,19 ha žemės sklypą gali panaudoti pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį - miškų ūkio. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo mėn. 17d. įsakymu Nr. Dl-151 patvirtintą „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, ir pobūdžių specifikacija" bei atsižvelgiant į Teritorijų planavimo lygmens dokumento – Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (reg. Nr.l 10792000003), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr.912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko avimo schemos patvirtinimo" ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr.212 Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" (Žin., 1994 Nr.l0-162) reikalavimus, L. R. valdomam miškų ūkio paskirties žemės sklypui gali būti nustatytas naudojimo - Rekreacinių miškų sklypai, Teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys - Rekreaciniai miškai (miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai naudojami gyventojų poilsiui). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr.1651 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1681 redakcija) „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms" (Žin., 2002, Nr. 107-4800) lentelėje – Trakų rajono miškų priskyrimas miškų grupėms yra nurodytas 106 miško kvartalas, kuriame yra L. R. priklausantis žemės sklypas. Šis miškas yra pažymėtas kaip - II grupė. Specialios paskirties miškai, B. Rekreaciniai miškai, 25 - miško parkai, Trakų istorinis nacionalinis parkas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391 ) str. 56 d. nurodyta, kad, „Žemės sklypo naudojimo būdas - teritorijų planavimo dokumentuose matyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo skirties žemėje" ir 2 str. 57 d. nurodyta, kad „Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika. " Rašte taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 6 dalyje nurodyta, kad: „Miško parkai - intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3 hektarų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga bei infrastruktūra. ", Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 7 d. nurodyta, kad „Infrastruktūra - įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai)." Nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo" 49 punkto reikalavimai nurodo, kad: „ Miško parkuose gali būti įrengiami būtini rekreaciniai įrenginiai.", o šio reglamento 43.1 punkto reikalavimai detalizuoja reikalavimus žemės sklypo buvimo vietoje rekreaciniams įrenginiams - ekstensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose galimi tik rekreaciniai įrenginiai, skirti trumpalaikiam (be nakvynės) poilsiui ir pažintiniam turizmui;." Šio reglamento 45 ir 46 punktai nustato kas gali būti statomą šiame žemės sklype ir kokių tikslu siekiama įgyvendinti: „ Teritorijose ir objektuose, skirtuose rekreacijai (visuomenės poreikiams), būtinas tos teritorijos ar objekto ribų ženklinimas, informacija apie teritorijos ar objekto savininką ir prižiūrintį fizinį ar juridinį asmenį ir priklausomai nuo teritorijos ar objekto pobūdžio gali būti statomi (pagal suderintus projektus) mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, įrengiama rekreacinė įranga. Rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitariniu-higieninių ir estetinių teritorijos savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės." Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentų 15, 15.1, 15.1,3, 15.1.8 ir 15.1.9 punktų reikalavimuose nurodoma, kad: "Rekreaciniai miškai - tai miškai, kurių svarbiausia funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas. Rekreaciniuose miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIB grupės miškuose, reikalavimai. Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje: gerinamos rekreacinės savybės, atveriami reginiai, atraktyvūs ir lankomi objektai, kuriant minimalią rekreacinę infrastruktūrą; draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis; stovyklavietės gali būti įrengiamos tik saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose prie vandens ir dviračių turizmo trasų;" Taip pat nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III skirsnio „Rekreacinė zona" 1 dalies reikalavimuose nurodoma, kad: "Miško parkai (Trakų-Totoriškių, Rėkalnio, (duomenys neskelbtini)-Lukos, (duomenys neskelbtini)-Skaisčio, Žydiškių, Kudrionių, Jovariškių, Babriškių). Tikslas - auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui. Naudojimas. Poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas. Apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXIII skyrius). Tvarkymas. Takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai rengiami (žr. 2 priedą), kiti rekreaciniai statiniai statomi pagal specialius projektus...<...> Esamos sodybos neplečiamos. Jos gali būti pritaikomos poilsiui. Statyti naujus pastatus draudžiama. "
Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymu Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė informaciją dėl statybos įteisinimo, nurodydama, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 punkto nurodyta, kad „Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams". Taip pat nurodė rašte, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad „Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: - savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; - Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; - saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje". Nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad „Valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams". Taip pat nurodė, jog Trakų rajono savivaldybės administracija pritars savavališkai pastatytų statinių įteisinimui skirtos projektinės dokumentacijos rengimui L. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Trakų r. sav., Trakų sen., (duomenys neskelbtini)gavus Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pritarimą.
Teismas, įvertinęs pateiktą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos išvadą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, daro išvadą, kad L. R. Žemės sklype nauja statyba negalima, todėl įteisinti poilsio namelius, statinių išdėstymo schemoje pažymėtus skaičiais 7 (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²) nėra teisinių galimybių. Dėl to taikyti CK 4.103 str. 3dalies 1 punktą (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16), numatantį galimybę įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, nėra pagrindo. Dėl išdėstyto ieškinys šioje dalyje taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Įvertinus byloje esančius duomenis ir nurodytas aplinkybes, konstatuotinas pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktą (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16), numatantį įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.
Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai bei įrodymai, išreikalauti iš kitų institucijų yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, į šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkina jį pilnumoje.
Iš atsakovo valstybei priteistina 282,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 50 Lt žyminio mokesčio ir 232,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16) 4.103 str. 3 d. 3 p., 1964 metų redakcijos CPK 214, 220(1), 222, 223, 227 str. str., teismas
nuspren d ė:
ieškinį patenkinti.
Įpareigoti L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtus: (duomenys neskelbtini)– skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²); žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 7 (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²), ir sutvarkyti statybvietes.
L. R. neįvykdžius teismo sprendimo per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius tam reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo L. R..
Priteisti iš L. R. 282,11 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.