Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2025 m. sausio 27 d. apie 20.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš Kūno kameros pavadinimu ,,PSS-20250127-202919UTC+0200’’. Įrašo trukmė – 16 min. 26 sek. Įraše pareigūnai prieina prie vyro ir moters, šalia jų stovi juodos spalvos ,,Volkswagen“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sidabrinės spalvos ,,Volkswagen“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia: ,,Kas atsitiko?“, moteris sako: ,,Aš atvažiavau, čia sustojau, jisai va tokiam atstume buvo pavažiavęs - ten turbūt nebuvo vietos. Jisai tada atgal davė ir įvažiavo“, pareigūnas klausia: ,,Tai ta prasme jis važiuodamas atbulom ane jūs susi-..?“, moteris sako: ,,Taip, aš dar bandžiau pypinti“, pareigūnas klausia vyro: ,,Tai jūs pripažįstat savo kaltę?“, vyras sako: ,,Taip“, pareigūnas klausia: ,,Vartojot šiandien alkoholio?“, vyras sako: ,,Ne“. Toliau įraše (laikas 01 min. 23 sek.) tikrinamas vyro blaivumas. Įraše (laikas 2 min. 15 sek.) pareigūnas įgarsina pirmojo pūtimo rezultatą – vyras įpučia 1,93 promiles. Toliau įraše fotografuojama įvykio vieta, pildomi protokolai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas iš Kūno kameros pavadinimu ,,PSS-20250127-205204UTC+0200“. Įrašo trukmė – 3 min. 36 sek. Pareigūnas klausia vyro: ,,Prieš kiek laiko vartojot?“, vyras sako: ,,Gal 4 valandas, 5“, pareigūnas klausia: ,,Ką vartojot?“, vyras sako: ,,Sidrą“. Įraše (laikas 00 min. 44 sek.) tikrinamas vyro blaivumas antrą kartą. Toliau įraše (laikas 1 min. 16 sek.) matomas antrojo pūtimo rezultatas – vyras įpučia 2,36 promiles (b. l. 31-32).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas E. B. (b. l. 41).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „VW Golf TDI“, lengvojo automobilio, 2004 m., vidutinė kaina 2025 m. sausio mėn. duomenimis su PVM 2 270 Eur (b. l. 42).

Iš 2025 m. sausio 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. sausio 27 d. Vilniaus AVPK tyrėjas E. Ž. nustatė šiuos E. B. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmuo nurodė, kad alkoholio nevartojo. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0685, patikros sertifikato Nr. 2216108, patikra galioja iki 2025 m. birželio 12 d.) pagalba E. B. 20.34 val. nustatytas 1,93 promilių, o antro tikrinimo metu 20.56 val. nustatytas – 2,36 promilių neblaivumas. E. B. prie grafos, kurioje sutikimas dėl tikrinimo rezultatų, nepasirašė, tačiau pasirašęs po neblaivumo nustatymo aktu. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 43-46).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismo posėdžio E. B. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė 3 butelius sidro po 1 l. Važiavo iš namų link parduotuvės, kuri yra už 800 m nuo namų. Įsuko į aikštelę, pažiūrėjo, ar už jo nieko nebuvo, norėjo pasukti, bet tam, kad galėtų pasukti į aikštelę, turėjo pavažiuoti šiek tiek atbulomis. Prieš tai žiūrėjo, nieko nebuvo, o kai judėjo atbulomis, pajuto smūgį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad atsitrenkė į automobilį. Pažymi, kad važiavo iki parduotuvės, nes norėjo maisto produktų nusipirkti. Tą dieną nedirbo, turėjo nedarbingumą. Alkoholio promilės pradėjo augti, kadangi apie 19.30 val. išgėrė tabletę nuo skausmo. Tabletė buvo „Diompraz“, su alkoholiu problemų neturi. Nuosavybes teise automobilis priklauso jam. Automobilis jam reikalingas kasdieniame gyvenime. Supranta, kad pasielgė blogai (b. l. 92-93). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš apklausos protokolo matyti, kad kaltę pripažino, paaiškino, jog dėl įvykio labai gailisi (b. l. 72-73). Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojų I. M. (b. l. 23-25), G. G. (b. l. 28-30) parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio kvito parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog E. B. 2025 m. sausio 27 d. apie 20.34 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas ir KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šiuo metu Sodros duomenimis dirbantis, UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju (b. l. 56; 89), bylos duomenimis praeityje neteistas (b. l. 53), administracine tvarka per penkerius metus baustas už KET pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 54-55). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (pirmo pūtimo metu 1,93 prom., antro – 2,36 prom., b. l. 43), darbo dieną važiavo Vilniaus mieste, tamsiu paros metu, važiavo iki parduotuvės, kol pasukęs į aikštelę atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 72-73), liudytojos I. M. teigimu, jai kilo įtarimas, jog vyras neblaivus <..> (b. l. 23-25), visa tai rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju E. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 51 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi E. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) dydžio baudos.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius ir jo finansinę padėtį, gyvenimo situaciją, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,93 promilės), šiuo metu dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam E. B. baudžiamojo poveikio priemonę skirti 2 metams, motyvuodamas tuo, kad įvykio metu buvo apgadintas kitas automobilis, padaryta žala nėra atlyginta, o taip pat ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atitinkantis terminas (b. l. 93-94).

Kaltinamasis E. B. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį vakaro metu Vilniaus mieste, kur eismo sąlygos yra paprastai sudėtingesnės dėl paros laiko, skubaus poreikio vairuoti nebuvo, teigė, kad važiavo į parduotuvę, kuri yra 800 metrų atstumu nuo namų. Be to, pastebėtina, kad, patikrinus E. B. neblaivumą, nustatyta, kad jo neblaivumas didėjo (antro pūtimo metu nustatytas 2,36 prom. neblaivumas), vadinasi, kaltinamasis baigė vartoti alkoholį gana neseniai iki transporto priemonės vairavimo. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Savo veiksmai sukėlė įvykį, kurio metu apgadintas svetimas turtas, žala neatlyginta. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, E. B. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 29 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad E. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 41). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, E. B. priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 270 Eur (su PVM) (b. l. 42), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74-79) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamojo E. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 7 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. B. (b. l. 98-103).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, esantis b. l. 33 – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (BBND) (2 550) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti 34 (trisdešimt keturių) MGL (BBND) ( 1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Golf“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. B. – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą voke prie baudžiamosios bylos, esantį 33 bylos lape – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. B., kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.