Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-28 · Byla Nr. Ik-2749-643/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
Ik-2749-643/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00907-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė (pran.), Nijolė Sušinskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, R. K.
Administracinė byla Nr. I-2749-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-00907-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 26., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Stambrauskaitės, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei,

dalyvaujant pareiškėjai R. K. ir atsakovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Apanavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovei R. K. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-02-17 sprendimą Nr. 3R-43(AG-34/05-2012) ir palikti galioti Fondo administracijos sprendimus (b. l. 1–6).

Pagrįsdama savo reikalavimus atsakovė paaiškino, kad vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi ir Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu, 5 punktu, į Administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Tuomet yra išmokamas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytas išlaikymas, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas. Išlaikymo dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administraciją dienos.

Pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Nurodo, kad R. K. į Fondo administraciją 2010-05-20 kreipėsi dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo L. K. ir R. K., nes vaikų tėvas A. K. nemokėjo pilno vaikams priteisto išlaikymo.

R. K. pateiktoje antstolio S. V. 2010-05-19 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodoma, kad pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2527-470/2009 A. K. vaikams L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). išlaikyti nustatyta mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui išieškotojai R. K.. Taip pat pažymoje nurodyta, kad 2010 m. vasario ir kovo mėnesiais vaikams nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas, o 2010 m. balandžio mėnesį išieškotojai yra išmokėta 266,30 Lt. 2010-07-10 pareiškėja informavo, kad iš A. K. gavo alimentus, t. y. už 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. gavo po 266, 30 Lt. Įvertinus pateiktus dokumentus, Fondų administracija 2010-07-28 priėmė sprendimus Nr. V2-7605 ir Nr. V2-7606 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Šiais Sprendimais Fondų administracija nusprendė L. K. ir R. K., nuo 2010-05-20 kiekvieną mėnesį mokėti 166,85 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą.

Fondų administracija 2010-08-20 gavo R. K. pranešimą, kuriame ji teigia, kad L. K. ir R. K. išlaikymui 2010 m. birželio ir liepos mėnesiais gavo po 266,30 Lt, o rugpjūčio mėn. 133,15 Lt. Įvertinusi gautus dokumentus, Fondo administracija 2010-10-14 priėmė sprendimus Nr. V2-9593 ir Nr. V2-9594 dėl sprendimo pakeitimo, kuriais nusprendė pakeisti Fondų administracijos 2010-07-28 sprendimus Nr. V2-7605 ir Nr. V2-7606. 2010-10-14 sprendimais Nr. V2-9593 ir Nr. V2-9594 nusprendė L. K. ir R. K. skirti 195 Lt dydžio išmoką už 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir nuo 2010-09-01 kiekvieną mėnesį mokėt 195 Lt dydžio išmokas, be to išmokėti 28,15 Lt dydžio nepriemokas už 2010 m. rugpjūčio mėn. 2011-11-02 Fondo administracija gavo pareiškėjos prašymą, kuriuo prašoma nutraukti išmokų sūnui L. K. mokėjimą, remiantis Alytaus rąj. apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-1376-59/2011). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu nustatė, kad L. K. gimimo liudijime tėvu įrašytas A. K. nėra L. K. tėvas bei pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-20 sprendimą ir panaikino įpareigojimą A. K. teikti L. K. išlaikymą.

Fondo administracija, atsižvelgdama į R. K. 2011-11-02 prašymą bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą, 2012-02-24 priėmė sprendimą Nr. V2-1011 dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo. Šiuo sprendimu nuspręsta nuo 2010-05-20 nutraukti išmokų L. K. mokėjimą, nes nuginčyta skolininko tėvystė.

2011-11-25 Fondo administracija kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (Alytaus skyrių) dėl iš skolininko A. K. išskaičiuotų išlaikymo lėšų, kadangi antstolis vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti šiai įstaigai. Fondo administracija 2011-12-05 gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2011-12-02 raštą „Dėl informacijos pateikimo apie R. K. gautus alimentus“ Nr. (5.46) Rl-10715 bei pridėtą 2011-12-01 pažymą Nr. L12-1258 „Apie asmens gautas išmokas“. Minėtoje pažymoje nurodytos R. K. laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-12-31 išmokėtos išmokos. Fondo administracija 2011-12-07 taip pat gavo antstolio S. V. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas pagal 2011-10-25 prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad, išnagrinėjusi jai pateiktus dokumentus, 2012-01-24 priėmė sprendimą Nr. V2-1012, kuriuo nusprendė pripažinti negaliojančiu 2010-10-14 sprendimą Nr. V2-9594 bei pakeisti 2010-07-28 sprendimą Nr. V2-7606 dėl išmokos mokėjimo R. K. ir nuo 2010-05-20 iki 2010-05-31 išmokėti 13,05 Lt išmoką, nuo 2010-06-01 iki 2010-07-31 mokėti 33,70 Lt, o nuo 2010-08-1 iki 2011-08-31 kiekvieną mėnesį mokėti 166,85 Lt dydžio išmoką bei nuo 2011-09-01 iki 2023-04-22 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Fondo administracija 2012-01-24 priėmė sprendimą dėl išmokos nutraukimo Nr. V2-1013, kuriuo nutraukti išmokų mokėjimą, nes vykdomasis dokumentas grąžintas pareiškėjai.

Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ji privalo nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, jeigu išnyksta pagrindai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnyje. Alytaus rajono apylinkės teismui panaikinus tėvystės įrašą gimimo liudijime, t. y. po DNR ekspertizės, nustačius, kad A. K. nėra L. K. tėvas, o taip pat panaikinus pareigą teikti išlaikymą L. K., nebuvo teisinio pagrindo mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Nagrinėjamu atveju yra svarbus ir bendrasis teisės principas – iš ne teisės negali kilti teisė, todėl pareiškėjos teisė gauti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo buvo grįsta tokios teisės neturėjimu. Pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šio straipsnio dalyje yra numatyta bendroji taisyklė, kad asmuo be teisinio pagrindo įgytą turtą privalo grąžinti asmeniui, kuriam šis priklauso.

Fondo administracija nesutinka su Komisijos argumentu, kad „tėvystės nuginčijimas pats savaime nėra pagrindu nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą“. Nurodo, kad 2008-01-01 įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metinių palūkanų.

Fondo administracijos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. Al-355, 9 punkte, nurodyti svarbiausi Fondo administracijos uždaviniai: administruoti Vaikų išlaikymo fondą ir vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus, dėl kurių kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondą, ir skolininkus tvarkymą bei Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams, užtikrinti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl negali pažeisti teisės aktų normų. Įstatymo 2 str. skolininkas yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. A. K. nėra Fondo administracijos skolininkas, jis neatitinka Įstatyme numatytos skolininko sąvokos, nes nuginčyta tėvystė ir teismo sprendimu panaikinta pareiga vaikui teikti išlaikymą.

Išmokėtos Vaikų išlaikymo fondo lėšos bet kuriuo atveju turi būti sugrąžinamos valstybei (išieškomos) arba iš skolininko, kuris nevykdė pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, arba (pagal Įstatymo 12 str. 1 d.) iš pareiškėjo, kuris išmokas gavo nepagrįstai. Atsakovės nuomone, išnykus pagrindui kreiptis į Fondo administraciją ir gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, išmokėtos išmokos turėtų būti išieškotos iš pareiškėjos, kuri šias išmokas gavo nepagrįstai, todėl Fondo administracija pagrįstai 2012-01-24 priėmė sprendimą Nr. V2-1011 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nutrauktas išmokų mokėjimas L. K. nuo 2010-05-20. Atitinkamai perskaičiavus išmokas R. K. (pagal iš A. K. skirtas lėšas vaikų išlaikymui), Fondo administracija 2012-01-24 priėmė sprendimą Nr. V2-1012 „Dėl sprendimo pakeitimo“. Taip pat Fondo administracija 2012-01-24 parengė raštą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ Nr. (VI-23 71/2010) D2-2018.

Pažymi, kad tėvystės, kaip ir nebuvimo tėvu, faktas nėra sietinas su teismo sprendimo įsiteisėjimo data (terminu), kaip kad, kaip matyti iš skundo, nori pasakyti pareiškėja. 2010-05-28 sprendimas tik teisiškai patvirtino absoliutų faktą, kurio buvimas truko ilgą laiką, t. y. jis buvo (tęsėsi) ir 2008 m. pareiškėjai kreipusis į administraciją. Atitinkamai, esant minėtam faktui (nebuvimo tėvystės faktui) visą laiką iki pat skundžiamo administracijos sprendimo, o tai reiškia ir 2008 m., neegzistavo pagrindas mokėti pareiškėjai išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Taigi, ir skundžiamas sprendimas yra ne atgalinio, o restitucinio, t. y. visą laiką egzistavusios teisinės padėties atkūrimo pobūdžio.

Fondo administracija taip pat pažymi, kad Komisijos praktika analogiško pobūdžio bylose yra nenuosekli.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Indrė Apanavičienė skundą palaikė iš esmės jame išdėstytais motyvai ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jos kaltės šioje situacijoje nėra. A. K., žinodamas, kad nėra L. K. biologinis tėvas, tėvystę prisiėmė ir 2008 metais ją įregistravo vaiko gimimo liudijime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gegužės 20 d. R. K. kreipėsi į Fondo administraciją su prašymais išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b.l. 18, 19) sūnums L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), skolininku nurodydama A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Prie prašymo R. K. pridėjo antstolio S. V. 2010 m. gegužės 19 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b.l. 20), kurioje nurodyta, kad pagal 2010 m. sausio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2527-470/2009 skolininkas A. K. išieškotojai R. K. privalo mokėti vaikų L. K. ir R. K. išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2010 m. vasario ir kovo mėnesiais skolininkas A. K. išlaikymo nemokėjo, o 2010 m. balandžio mėnesį sumokėjo 266,30 Lt. Be to, R. K. 2010 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu informavo Fondo administraciją, kad 2010 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais iš A. K. gavo po 266,30 Lt vaikų išlaikymui (b.l. 21).

2010 m. liepos 28 d. Fondo administracijos direktoriaus sprendimais Nr. V2-7605 ir Nr. V2-7606 (b.l. 22, 23) nuspręsta L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (gim.(duomenys neskelbtini)) nuo 2010 m. gegužės 20 d. kiekvieną mėnesį mokėti 166,85 Lt dydžio išmokas (kiekvienam vaikui) iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

2010 m. rugpjūčio 19 d. R. K. informavo Fondo administraciją apie tai, kad A. K. vaikų išlaikymui rugpjūčio mėnesį sumokėjo 133,15 Lt (b.l. 24).

2010 m. spalio 14 d. Fondo administracijos direktoriaus sprendimais V2-9593 ir Nr. V2-9594 (b.l. 25, 26) buvo pakeisti 2010 m. liepos 28 d. sprendimai Nr. V2-7605 ir Nr. V2-7606 ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei R. K. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) už 2010 m. rugpjūčio mėnesį skirtos 195 Lt išmokos (kiekvienam vaikui), o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. nuspręsta mokėti 195 Lt dydžio išmokas (kiekvienam vaikui), kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

2011 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1376-59/2011 (b.l. 28-29) nustatyta, kad L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime (gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvu įrašytas A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) nėra L. K. tėvas. Tuo pačiu teismo sprendimu pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 2-2527-470/2009 ir panaikintas įpareigojimas A. K. teikti L. K. išlaikymą.

2010 m. spalio 26 d. R. K. pateikė Fondo administracijai prašymą, remiantis Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1376-59/2011, nutraukti išmokos mokėjimą L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 27). 2011 m. lapkričio 17 d. antstolis S. V. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo (b.l. 35).

2012 m. sausio 24 d. Fondo administracijos direktoriaus sprendimu Nr. V2-1011 (b.l. 36) nuo 2010 m. gegužės 20 d. nutrauktas išmokų mokėjimas L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), nes nuginčyta skolininko A. K. tėvystė. 2012 m. sausio 24 d. Fondo administracijos direktoriaus sprendimu Nr. V2-1012 (b.l. 37) pripažintas negaliojančiu Fondo administracijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. V2-9594, pakeistas Fondo administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. V2-7606 ir nuspręsta R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. išmokėti 13,05 Lt, nuo 21010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. išmokėti 33,70 Lt, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį mokėti 166,85 Lt, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmokas. 2012 m. sausio 24 d. Fondo administracijos direktorius sprendimu Nr. V2-1013 (b.l. 38) nuspręsta nuo 2011 m. lapkričio 17 d. nutraukti išmokų R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) mokėjimą, nes vykdymasis dokumentas grąžintas pareiškėjai. Fondo administracija 2012 m. sausio 24 d. raštu Nr. (V1-23 71/2010) D2-2018 (b.l. 39-40, 41-42) pareikalavo iš R. K. iki 2012 m. spalio 15 d. grąžinti į Fondo administracijos sąskaitą 3812,08 Lt dydžio išmokų permoką, susidariusią dėl pareiškėjos kaltės.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi R. K. 2012 m. vasario 8 d. skundą (b.l. 8, 10) 2012 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-43 (AG-34/05-2012) (b.l. 12-17), kuriuo įpareigojo Fondo administraciją panaikinti 2012 m. sausio 24 d. sprendimus Nr. V2-1011, Nr. V2-1012 ir raštą Nr. (V1-23 71/2010) D2-2018.

Byloje spręstinas ginčas dėl Fondo administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. V2-1011 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ (b.l. 36), sprendimo Nr. V2-1012 „Dėl sprendimo pakeitimo“ (b.l. 37) ir rašto Nr. (V1-23 71/2010) D2-2018 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ (b.l. 39-40), pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.)

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant R. K. reikalavimų panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Vaikų išlaikymo fondas yra įsteigtas 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu Nr. X-987 (Žin., 2006, Nr.144-5464) (toliau – Fondo įstatymas), kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Fondo įstatymas nustato valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus (Fondo įstatymo 1 str.). Šios įstatyminės nuostatos suponuoja išvadą, kad, esant šiame įstatyme nurodytiems pagrindams, vaiko teisė į išlaikymą ir socialinę apsaugą yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių (LVAT 2009-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-743/2009).

Fondo įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame fondo išmokų mokėjimo pagrindus ir išmokų dydžius nustatyta, kad fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administraciją dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu ar teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, - teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal LR CPK nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą.

Fondo administracija, veikdama pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 (Žin., 2010, Nr. 92-4877) patvirtintus nuostatus (toliau - Fondo administracijos nuostatai) yra įpareigota administruoti Vaikų išlaikymo fondą, vykdyti teisingą duomenų apie pareiškėjus, vaikus, dėl kurių kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondą, ir skolininkus tvarkymą bei Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams bei užtikrinti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų (Fondo administracijos nuostatų 9 p.). Užtikrindama iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą, Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš skolininkų išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir palūkanas arba teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos vaikų išlaikymo fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą (Fondo administracijos nuostatų 12 p.).

Pareiškėjo ir skolininko sąvokos yra apibrėžtos Fondo įstatyme. Pagal Fondo įstatymą pareiškėjas yra vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo (Fondo įstatymo 2 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 2-2527-470/2009 (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO) bendrai gyvenant ir gyvenant santuokoje gimusių A. K. ir R. K. sūnų L. K. ir R. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. K., pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl R. K. pagrįstai laikytina pareiškėja Fondo įstatymo prasme. Skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (Fondo įstatymo 2 str. 4 d.). Anksčiau paminėto Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. K. buvo priteistas sūnų L. K. ir R. K. išlaikymas po 300 Lt kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. mokėjo ne visą priteistą išlaikymą (b.l. 20, 21, 24). Todėl A. K. pagal Fondo įstatymą laikytinas skolininku. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininko asmuo, Fondo įstatymo prasme nėra siejamas su biologinės tėvystės faktu. Skolininko asmenį apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo (netinkamo mokėjimo) faktas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes Fondo administracija pagrįstai 2010 m. liepos 28 d. priėmė sprendimus Nr. V2-7605 ir Nr. V2-7606 (b.l. 22, 232) dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Šiuose sprendimuose Fondo administracija apibrėžė ir išmokų mokėjimo terminą ir sąlygas, t.y. sprendimais nuspręsta mokėti L. K. ir R. K. išmokas, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus nustato Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad Fondo administracija privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti įstatymo 3 straipsnyje (teismo sprendimas arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartis), skolininkas miršta arba atsiranda LR CK kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Priteisto išlaikymo išieškojimas pagal LR CK 3.194 straipsnio 4 dalį nutraukiamas jeigu nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas įvaikinamas arba vaikas miršta.

Fondo administracija, priimdama ginčo sprendimus, rėmėsi Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 2-1376-59/2011, kuriuo buvo pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 2-2527-470/2009 ir panaikintas įpareigojimas A. K. teikti L. K. išlaikymą. Be to, priimdama minėtus sprendimus Fondo administracija vadovavosi Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad Fondo administracija privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą jeigu atsiranda LR CK nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Fondo administracija nepagrįstai plečiamai aiškino šia įstatyminę nuostatą prie LR CK nustatytų vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindų priskirdama LR CK 3.137 str., 3.149-3.153 str., 3.192 str. 1 d. ir 3.194 str. 1 d. nuostatas. Kaip jau minėta, LR CK 3.194 straipsnio 4 dalyje yra baigtinis sąrašas priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindų ir skolininko tėvystės nuginčijimo faktas į šį sąrašą nepatenka. Todėl Fondo administracija turėjo vadovautis ne Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o to paties straipsnio 1 dalies 1 punktu – kai išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje. Todėl šiuo atveju yra svarbus Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 2-1376-59/2011, kuriuo buvo pakeistas ginčo išmokų mokėjimo pagrindu buvęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 2-2527-470/2009. Šiuo atveju visiškai sutiktina su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos argumentais, kad teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu buvo panaikinta A. K. pareigą teikti išlaikymą atgaline data.

Tik įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimui Nr. 2-1376-59/2011 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2011-10-18) atsirado Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 dalyje nustatytas pagrindas Fondo administracijai nutraukti išmokų mokėjimą L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl to darytina išvada, kad Fondo administracijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. V2-1011 (b.l. 36) yra neteisėtas, nepagrįstas.

Dėl anksčiau nurodytų motyvų pripažinus, kad Fondo administracija 2012 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. V2-1011 neteisėtai nutraukė Fondo išmokų mokėjimą L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2010 m. gegužės 20 d., laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ir Fondo administracijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. V2-1012 (b.l. 37) dėl sprendimo pakeitimo, kuriuo buvo perskaičiuoti R. K. mokėtinų išmokų dydžiai nuo 2010 m. gegužės 20 d.

Fondo administracijos nuostatų 12.2 punkte nustatyta, kad užtikrindama iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų Fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. K. tinkamai vykdė savo, kaip pareiškėjos Fondo įstatymo prasme, pareigas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ji Fondo administracijai būtų pranešusi klaidingą informaciją arba nepranešusi apie atsiradusį fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą. Todėl reikalauti išmokėtų išmokų iš pareiškėjos R. K. Fondo administracija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir jos 2012 m. sausio 24 d. raštas Nr. (V1-23 71/2010) D2-2018, kaip viešojo administravimo aktas, laikytinas neteisėtu.

Fondo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Kadangi pareiga mokėti sūnums L. K. ir R. K. teisėtu Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 2-2527-470/2009 buvo nustatyta A. K., būtent šis teismo sprendimas buvo pagrindu Fondo administracijai mokėti už A. K. fondo išmokas, todėl A. K. laikytinas Fondo administracijos skolininku Fondo įstatymo taikymo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta ir vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus ir 2012 m. kovo 2 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Nr. 3R-43(AG-34/05-2012) (b.l. 12-17), todėl Fondo administracijos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl Vyriausiosios ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-43(AG-34/05-2012) atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita StambrauskaitėNijolė SušinskienėDonatas Vansevičius