Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui R. Ž. ir jo atstovei Dovilei Mikučionytei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVKP) viršininko 2011-04-20 įsakymo Nr. 10-TE-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui R. Ž. ir vyresniajam inspektoriui R. R.“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 p., kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 str. 1 d. ir atsižvelgiant į Vilniaus AVPK Vilniaus RPK tarnybinio patikrinimo 2011-03-28 išvadą Nr. 10-IL-330 (toliau – ir Išvada), pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (I t., b. l. 6; II t., b. l. 14).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Įsakymo 1.1 p. teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – tarnybinių nuobaudų skyrimo už tarnybinius nusižengimus sąlygos ir tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriui 2011-02-07 Vilniaus AVPK viršininko rezoliucija pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. P. 2011-02-02 Nutarime „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) Vilniaus AVPK Vilniaus RPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjo R. R. padarytų BPK 1 str., 2 str., 176 str., 2010-10-15 Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-142 patvirtinto Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašas) 21 p., 24.1 p. reikalavimų pažeidimo jo atliekamuose 8 ikiteisminiuose tyrimuose ir netinkamo pareigų atlikimo bei šios nuovados viršininko R. Ž. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5 -V-384 patvirtintos Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo (tolai – ir Aprašas) 53.1 p., kuriame nurodyta, kad prevencijos padalinio (nuovados) vadovas organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja prevencijos padalinio pareigūnų veiklą, pažeidimo ir netinkamo pareigų atlikimo (I t., b. l. 38).

Kaip matyti iš Nutarimo, jame prokuroras nurodė, kad 2010-10-01 įsigaliojus BPK 176 str. pakeitimams, tyrimas dėl nesunkių nusikaltimų negali būti atliekamas ilgiau nei 6 mėnesius ir pažymėjo, kad dauguma nutarime paminėtų tiriamų nusikaltimų yra nesunkūs, jų tyrimas nėra sudėtingas ar didelės apimties, tačiau neretas tyrimas atliekamas metus ir ilgiau. Visos aštuonios patikrintos bylos yra tiriamos ilgiau nei 6 mėnesius, trys iš jų – ilgiau nei metus. Septyniose iš aštuonių patikrintų bylų ikiteisminio tyrimo veiksmai paskutinius 1-2 mėn. apskritai nebuvo atliekami, o tai parodo tyrėjo netinkamą pareigų atlikimą (ar jų neatlikimą). Be to, visose aštuoniose patikrintose ikiteisminio tyrimo medžiagose nebuvo laiku pateiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą, todėl suėjo BPK 176 str. nustatyti terminai, ir, vadovaujantis BPK 102 str. praleistus terminus reikia atnaujinti, tai padaryti galima, jeigu terminai buvo praleisti dėl svarbių aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių tyrėjas negalėjo nurodyti. Visi pranešimai apie tyrimo eigą buvo pateikti tik 2011-01-28 (ir tik po žodinio prokuroro nurodymo), nors kai kuriose bylose tai turėjo būti padaryta 2010 m. lapkričio mėn. Be to, pateikti pranešimai yra be tiesioginio viršininko tarpininkavimo. Be kita kad Nutarime nurodyta, kad dažnai ikiteisminio tyrimo medžiagos atsiunčiamos patikrinimui neįvykdžius prokuroro duotų rašytinių nurodymų, todėl reikia rašyti pakartotinius nurodymus, nurodant įvykdyti anksčiau neįvykdytus nurodymus. Dauguma tyrimų atliekami paviršutiniškai, netinkamai planuojami ir atliekami procesiniai veiksmai, kuriuos dažnai reikia atlikti pakartotinai ar papildomai. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. lapkričio mėn. Vilniaus RPK vadovui buvo išsiųstas reagavimo raštas dėl keleto iš Nutarime paminėtų ikiteisminių tyrimų vilkinimo, laiku nepateikiamų pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą ar nepratęstų ikiteisminio tyrimo terminų, tačiau tyrėjas R. R. išvadų nepadarė (I t., b. l. 39-41).

Taigi, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Nutarime paminėtų aplinkybių, 2011-03-28 buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad R. Ž. netinkamai organizavo ir nepakankamai kontroliavo pavaldaus pareigūno tyrėjo R. R. darbinę veiklą jo atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose buvo pažeisti BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2 d. 1 p., 2 p., 176 str. 1 d., 176 str. 1 d. 2 p. reikalavimai ir tokiais savo veiksmais jis pažeidė Aprašo 53.1 p. bei Pareigybės aprašymo 7.4 p. „organizuoja ir koordinuoja PN pareigūnų veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą“. Tuo jis padarė netyčinį tarnybinį nusižengimą ir jam turi būti skiriama tarnybinė nuobauda (I t., b. l. 14-29).

Vilniaus AVKP viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 str. 1 d. ir atsižvelgdamas į Išvadą, pareiškėjui skundžiamo Įsakymo 1. 1 p. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 6; II t., b. l. 14).

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Rudaminos PN viršininkas pareiškėjo charakteristikoje nurodė, kad jis Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei pavedamas užduotis atlieka patenkinamai. Pavaldžių pareigūnų darbą ne visada organizuoja ir kontroliuoja tinkamai, nes dėl jo ir pavaldžių pareigūnų veiksmų 2009 m. buvo atlikti 5 tarnybiniai patikrinimai. Pareiškėjas stengiasi pagal kompetenciją įvertinti iškilusias problemas, bet kartais nesugeba tinkamai pasirinkti darbo metodus, jų nesprendžia kartu su vadovais; nors sugeba bendrauti su įvairių kategorijų asmenimis ir bendradarbiauti su kitų įstaigų pareigūnais, tačiau ne visada išklauso kolegų nuomonę, stengiasi sureikšminti asmeninio darbo rezultatus. Organizuodamas kolektyvo darbą, ne visada racionaliai paskirsto užduotis ir tinkamai kontroliuoja jų vykdymą, kartais jam trūksta iniciatyvos, paviršutiniškai analizuoja pavaldžių pareigūnų darbo trūkumus (I t., b. l. 70-71).

Kaip minėta, pareiškėjas su skundžiamo Įsakymo 1.1. p. nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties – nėra kaltės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Pagal minimo įstatymo 4 str. 2 d., statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Įstatymo 5 str. reglamentuojama, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Statuto 2 str. 6 d. reglamentuojama, kad tarnybinis nusižengimas yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 5 str. 2 d. nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis Statuto 25 str., pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Statuto 26 str. 1 d., už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnams gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 p. nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi Tvarkoje nustatytų procedūrų. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų ir neginčijo nuobaudos skyrimo procedūrinių aplinkybių, bet mano, kad nėra jo kaltės dėl jam pavaldaus tyrėjo netinkamo pareigų atlikimo.

Pagal pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.4 p., šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir koordinuoja PN pareigūnų veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą ir pavedus pats atlieka ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 73-74). Taigi, pareiškėjas, pripažindamas, kad jam pavaldus tyrėjas netinkamai atlieka jam pavestas pareigas, privalėjo konkrečiais veiksmais koordinuoti, organizuoti jam pavaldaus pareigūno darbą, o, reikalui esant, ir pats atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes tai numato Pareigybės aprašymas. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nesiėmė Pareigybės aprašyme nurodytų veiksmų ir nepakankamai organizavo bei koordinavo jam pavaldaus tyrėjo darbo. Byloje esantys įrodymai ( t. 1, b. l. 76-193, t. 2, b. l. 1-13) tvirtina, kad pareiškėjas, ne vieną kartą, gavęs informaciją iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. P. apie padarytus LR Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus jo pavaldaus tyrėjo R. R. atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, nepakankamai kontroliavo pastarojo darbą, nesiėmė organizacinių priemonių darbui pagerinti ir, esant būtinumui, turėdamas tam teisę ir pareigą, pats neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kad būtų nepažeisti LR BPK numatyti ikiteisminio tyrimo terminai. Tokie pareiškėjo veiksmai laikytini kaltais, nes nepakankamai vykdė Pareigybės aprašyme jam pavestas funkcijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra konstatuota, kad taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1-249/2004, Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004).

ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad pagal Pareigybės aprašymą pareiškėjo viena iš funkcijų yra/buvo organizuoti ir koordinuoti PN pareigūnų veiklą, o pareiškėjas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Išvadoje nustatytus jo veiklos pažeidimus, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Įsakymo 1.1 p. priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymo 1.1. p. yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra adekvati padarytam pareiškėjo pažeidimui. Teismas pastebi, kad pareiškėjo argumentai, kad tyrėjo R. R. didesnis darbo krūvis nei kitų to rajono tyrėjų, žodinių nurodymų nevykdymas, tais atvejais kai yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, nesuteikia jokio pagrindo netaikyti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas turėjo pareigą kontroliuoti, organizuoti ir koordinuoti PN pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus, bei pats atlikti tam tikrus veiksmus, jei nebuvo kitokių galimybių nustatyta tvarka ir terminais juos atlikti atitinkamam tyrėjui. Todėl teismas sprendžia, kad Įsakymo 1.1. p. nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. Ž. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.