Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2017-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
1-52-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
P. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-517/2017Teisminio proceso numeris 1-01-1-51169-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8; 2.10.1 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rina;das Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ukmergė, išsituokęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. V. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2016 m. spalio 30 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.87 promilių girtumas), konflikto metu su neblaivia sugyventine A. Z. (nustatytas 1,78 promilių girtumas), tyčia pastūmė pastarąją dėl ko ši nukrito ant lovos, o pats užlipęs ant lovos nukentėjusiąją A. Z. apžergė kojomis ir tyčia rankų kumščiais nukentėjusiajai A. Z. sudavė į galvos ir veido sritį nemažiau penkiolikos smūgių, tuo A. Z. padarydamas kraujosruvą dešiniame paakyje ir įdrėskimą dešinės ausies lezgelyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis 2016 m. spalio 30 d. su savo sugyventine A. Z., su kuria gyvena jau penkeri metai, ir jos buvusiu vyru V. Z. gėrė alų, vėliau degtinę. Visi gėrė V. kambaryje. Išgėrus alkoholį jis nuėjo su sugyventine į kambarį žiūrėti televizoriaus. Žiūrint televizorių, gal apie 19 val., tarp jų kilo konfliktas. Jam gulint lovoje A. jam trenkė į galvą ties smilkiniu, iš ko trenkė nežino, jam bėgo kraujas. Tada jis susinervinęs jai trenkė iš dešinės rankos kumščio atgal apie pora kartų į galvą, kiek kartų trenkė dėl girtumo neprisimena. Jai trenkęs jis apsirengė ir išėjo iš namų. Kai trenkė A. su kojomis prispaudęs nebuvo. Galėjo būti, kad konflikto metu jis A. išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis A. trenkė tik dėl to, kad ji jam pirma sudavė, jei nebūtų ji trenkusi, jis taip pat nebūtų jai trenkęs. Ar konflikto metu namuose buvo I. jis neprisimena. Ar V. galėjo girdėti konfliktą jis nežino. Sugyventinei penkiolikos smūgių tikrai nesudavė, galėjo būti, kad sudavė du ar tris smūgius. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, bet jis sugyventinės nemušdavo. Dėl girtumo daugiau nelabai ką prisimena (b.l. 58, 61).

Kaip matyti iš kaltinamojo P. V. papildomų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kilus konfliktui jis pastūmė savo sugyventinę. O vėliau, ją apžergęs kojomis sudavė apie penkiolika smūgių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 67).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios A. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 26), liudytojos I. Z. apklausos protokolu (b.l. 43-44), liudytojo V. Z. apklausos protokolu (b.l. 46-47), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 11, 12-15), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 8-9), apžiūros protokolais (b.l. 29, 30-31, 39) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016 m. spalio 30 d., apie 21 val., savo bute su buvusiu vyru V. Z. ir su sugyventiniu P. V., buvusio vyro V. Z. kambaryje gėrė alkoholį. Su buvusiu vyru ir su sugyventiniu P. V. gyvena viename bute, skirtinguose kambariuose, nes po skyrybų tarp jų buvo padalintas butas. Vartojant alkoholį jos sugyventinis P. V. jai pradėjo priekaištauti, jie tarpusavyje susiginčijo. Ji neištvėrusi sugyventinio P. V. priekaištavimų išmetė į laiptinę jo striukę, batus ir liepė išeiti iš buto. P. V. neišėjo. Tuomet ji pasiėmė savo patalynę ir nuėjo į dukros kambarį. P. V. įsižeidė dėl to ir toliau jai priekaištavo. Tada, jai dar besėdint buvusio vyro kambaryje ant sofos, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Jai atsistojus, jis ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos, po ko P. V. pradėjo ją mušti kumščiais į galvą, jos kojas prispaudęs kojomis, kad ji negalėtų judėti. Kiek kartų kumščiais jis jai sudavė į veidą ir galvą ji tiksliai nurodyti negali, bet mano nemažiau penkiolikos. Buvęs vyras V. bandė jai padėti, bandė atitraukti P. V., tačiau jam nelabai sekėsi, nes jis buvo per girtas. Jos šauksmą išgirdo kitame kambaryje buvusi dukra ir atbėgusi į kambarį pradėjo šaukti "Povilai, ką darai". Tada jos sugyventinis išsigando, nes prisibijo jos dukters ir apsirengęs išėjo. Niekada anksčiau sugyventinis taip nėra elgęsis (b.l. 26).

Kaip matyti iš liudytojos I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016 m. spalio 30 d., apie 18 val., ji buvo namuose, miegojo, kai išgirdo triukšmą, tada ji išbėgo į koridorių ir pamatė, kad tėčio V. kambario durys yra praviros. Iš koridoriaus pro duris ji pamatė, kad mama A. guli ant sofos, o sugyventinis P. V. ant pastarosios užsilipęs tranko kumščiais į veidą. Ji matė suduodant kokius tris smūgius, nes ji tik atėjusi iš karto pradėjo šaukti ant P. "baik, paleisk". Tada P. nulipo ir jai liepus, išėjo iš buto. Ji matė, kad mamai smarkiai sumušta akis. Kaklas buvo kruvinas. Be to, matė kraują ant P. rankų, jis išeidamas iš buto dar nusiplovė rankas. Mama buvo šoko būsenoje. Dėl ko įvyko konfliktas ji nežino. Mama su P. buvo neblaivūs. Kambaryje konflikto metu buvo ir jos tėvas V. (b.1. 43-44).

Kaip matyti iš liudytojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžo namo jau išgėręs, tai nelabai ir atsimena kas vyko namuose dėl girtumo. Jis tik ryte pamatė, kad buvusiai žmonai prie akies didelė kraujosruva, visas veidas ištinęs. Paklausus, kas nutiko, A. pasakė, kad ją sumušė P. (b.l. 46-47).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio akistatos protokolo, A. Z. patvirtino savo parodymus, o P. V. patvirtino A. Z. parodymus, sutikdamas, kad galėjo suduoti tiek smūgių, kiek sako A., tik dėl girtumo to neprisimena (b.l. 63-64).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 23 val. 10 min., išgertuvių metu kilus konfliktui sugyventinis P. V. daug kartų, kiek tiksliai nurodyti negali, kumščiais trankė savo sugyventinei A. Z. į veidą ir galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji neblaivi, verkė. Apžiūrėjus matosi didelė kraujosruva po dešine akimi, moters veidas kruvinas, bute matėsi išgertuvių požymiai (b.l. 8-9).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, apžiūrėjus nukentėjusiąją A. Z. jos veide matyti: po dešiniame akimi 4,5x3 cm iškilusi mėlynos spalvos patinimo žymė. Nuo galvos link dešiniosios ausies matomi užkrešėję kraujo nubėgimai lik kaklo (b.l. 29, 30-31).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L., susipažinęs su A. Z. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad A. Z. padaryta kraujosruva dešiniame paakyje ir įdrėskimas dešinės ausies lezgelyje, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 39).

Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio parodymų, 2016 m. spalio 31 d., 00 val. 30 min., P. V. nustatytas 1.87 promilių girtumas (b.l. 51).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2016 m. spalio 30 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis P. V. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją A. Z., ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš jį smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Šalies argumentai

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 16,92 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginti (b.l. 18-22). Byloje esantys įrodymai (b.l. 24) patvirtina, kad P. V. šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusioji A. Z. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kaltinamasis P. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b.l. 80-82).

Sankcijoje už kaltinamajam P. V. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo P. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimu padarytą turtinę žalą atlygino. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo P. V., kaip nedirbančio, tačiau registruoto darbo biržoje asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam P. V. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį - laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.), tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys). Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo P. V. asmenybę, jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2d. 8-9 p.p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas P. V. sulaikymo laikas nuo 2016 m. spalio 31 d., 00 val. 10 min., iki 2016 m. spalio 31 d., 13 val. 50 min., tai yra viena kardomojo kalinimo diena.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) pradėti dirbti arba toliau registruotis darbo biržoje; b) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, liga, mokslu ar sveikatos priežiūra; c) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam P. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) pradėti dirbti arba toliau registruotis darbo biržoje; b) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, liga, mokslu ar sveikatos priežiūra; c) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d., 00 val. 10 min. iki 2016 m. spalio 31 d., 13 val. 50 min., t.y. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, kada kaltinamasis P. V. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu kaltinamajam P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis