Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. 06 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M. už tai, kad 2011-05-05 apie 12.00 val. LR Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoremonto dirbtuvėse adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, rastas nelegaliai dirbantis M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tokiu būdu S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Nors apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. M. kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra pagrįstos išsamiu byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad S. M. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. leido M. V. nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš Protokolo ir Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad S. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, jog 2011-05-05 apie 12 val. VDI inspektoriams atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės dirbtuvėse rastas automobilį remontuojantis M. V., nors su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis (b.l. 1-2, 6).

M. V. paaiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko pabandyti dirbti. Patikrinimo metu jis remontavo automobilį Mazda. Dėl darbo sąlygų dar nebuvo galutinai susitaręs, tarėsi su direktoriumi S. M.. Darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta (b.l. 4). S. M. paaiškino, kad M. V. į darbuotojų sąrašą nebuvo įrašytas, nes tai pirmoji jo darbo diena ir dėl darbo sąlygų nebuvo galutinai sutarta. Darbo sutartis su M. V. nebuvo sudaryta (b.l. 3). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek M. V., tiek S. M. pakeitė parodymus. S. M. aiškino, kad su M. V. darbo sutartis buvo pasirašyta 2011-05-04. M. V. dirbti pradėjo 2011-05-05. Pranešimas Sodrai buvo pateiktas 2011-05-05. M. V. aiškino, kad dirbti pradėjo sekančią dieną po darbo sutarties pasirašymo. Šiuos liudytojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus iš dalies patvirtina į bylą pateikta 2011-05-04 sudaryta darbo sutartis, kurioje pažymėta, kad M. V. įmonėje pradeda dirbti 2011-05-05 (b.l. 21). Tačiau apeliacinės instancijos teismas visgi kritiškai vertina S. M. ir M. V. teisme duotus parodymus. Vadovaujantis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirminiais S. M. ir M. V. paaiškinimais, darytina išvada, kad M. V. darbo sutartyje nurodyta jų darbo Įmonėje pradžia gali nesutapti su realia data, kada M. V. pradėjo dirbti Įmonės naudai, o minėta darbo sutartis galėjo būti sudaryta atgaline data, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai paaiškintų S. M. ir M. V. pasikeitusius parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą; siekiant išsaugoti darbo vietą ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai bei pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo abejoti VDI inspektoriaus teikiamų parodymų bei Protokole nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu ir inspektorių nešališkumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais spręsdamas S. M. kaltės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas arba pavėluotas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 71.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, o tuo atveju, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Atsižvelgiant į nurodytą teisinę nuostatą, pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie M. V. darbo pradžią Įmonėje, jei vadovautis į bylą pateikta M. V. darbo sutartimi, turėjo būti teikiamas 2011-05-04. Remiantis VSDFV Kauno skyriaus pateikta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį pranešimą apie apdraustojo M. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2011-05-05 pateikė 2011-05-06 apie 12.45 val. Taigi pranešimas VSDFV pateiktas tik po VDI inspektorių atlikto patikrinimo.

Atsižvelgus į aplinkybę, jog atlikto operatyvaus patikrinimo metu užfiksuotas M. V. nelegalaus darbo faktas, bei kad rašytiniuose S. M. ir M. V. paaiškinimuose patvirtinta, kad darbo sutartis su M. V. patikrinimo metu nebuvo sudaryta, kad pranešimas Sodrai pateiktas tik po patikrinimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. V. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.

Tiesa, buvo iškelta versija, kad M. V. buvo atėjęs pabandyti dirbti, tačiau tai taip pat nešalina S. M. atsakomybės dėl jo padaryto pažeidimo. Kaip jau minėta ankščiau, pagal Lietuvos vyriausios administracinio teismo formuojamą praktiką, kuriai pritaria ir apygardų teismai, tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes darbuotojų darbas, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra nelegalus. Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma sutartyje. Pagal Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (LVAT Nr. N575-2032/2010 ir kt.).

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 06 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.