Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-08-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-2528-335/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
e2YT-2528-335/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00163-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
I. Z., R. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2528-335/2019Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00163-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Z. ir R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai, atstovaujami advokatų, kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. S. palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškime (ir pirminiuose pareiškimuose ) nurodė, kad po motinos S. S. (duomenys neskelbtini) mirties be kito jos turto liko nekilnojamasis turtas - trys žemės sklypai registruoti motinos vardu bei neįregistruoti pastatai - gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriame liko gyventi ir šiuo metu gyvena R. S.. Jis naudojasi tik viena namo dalimi, kitą namo dalį paliko naudotis savo seseriai I. Z. (pareiškėjai), gyvenančiai kitur. Nors pastaroji motinos sodyboje nuolat negyvena, tačiau abu jie sodybą prižiūri, šienauja žolę, tvarko aplinką, moka už elektrą, laiko šiek tiek gyvulių ir paukščių, augina daržovių. Tačiau pareiškėjai negali tinkamai ir pilna apimtimi realizuoti savo kaip paveldėtojų teisių, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl siekia teismine tvarka nustatyti, kad po motinos mirties jie priėmė turtą faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius pateikė atsiliepimą ir jame pažymėjo, kad pagal teismų praktiką priimti palikimą pradedant jį faktiškai valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, o tokių pareiškėjai nėra nurodę, todėl pareiškimą nagrinėti siūlė teismo nuožiūra, skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jie priėmė savo motinos S. S. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai yra brolis ir sesuo, jų motina S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad jai iki mirties priklausė 0,70 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,80 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,30 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, kuris pastatytas ant pastarojo žemės sklypo, ir kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Nustatyta, jog R. S. nuo gimimo gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose liko, kaip jo atstovas nurodė, baldai, ūkio padargai, laikrodis ir kt. Taigi faktiškai yra priėmęs motinos palikimą bei valdantis paliktą turtą. O pagal teisminę praktiką įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta ir jis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju, šiam sutinkant, kartu gyveno ilgą laiką, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiniu turto valdymu. Kiti bylos duomenys irgi neginčijamai patvirtina, kad jis po motinos mirties pradėjo turtą faktiškai valdyti, nes nuolat ten gyvendamas prižiūri sodybą, reguliariai moka žemės mokesčius ir mokesčius už suvartotą elektros energiją, komunalinių atliekų tvarkymą, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai.

Bylos duomenys bei pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad ir I. Z. po motinos mirties naudojasi ir tvarkosi namo dalimi, kurioje negyvena jos brolis. Kadangi ji turėjo daugiau pajamų nei brolis, ji netgi daugiau rūpinosi žeme, mišku, prisidėjo mokant mokesčius, sodyboje laikydavo su broliu gyvulius.

Todėl pareiškėjai laikytini priėmusiais palikimą faktiniu turto valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Byloje susidarė 5,13 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-05-14 sprendimu Nr. (-) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš I. Z..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš I. Z. 5,13 Eur (penkis eurus 13 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, juos sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė