Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. rugpjūčio 2 d. įteikti asmeniškai. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 15-17 d. atsakovui Vokietijoje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pasinaudojus jam išduota Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK). Už šias paslaugas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tačiau privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje atsakovas tuo laikotarpiu nebuvo draustas, todėl neturėjo teisės naudotis ESDK. Atsakovui 2019 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. birželio 10 d. buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ją atlygino (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei šių paslaugų išlaidų apmokėjimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Asmens teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas būtinosios medicinos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos šalyse metu patvirtina ESDK, kuri išduodama tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-510, galiojusiu iki 2018 m. kovo 17 d., patvirtinto Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1, 2 punktai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-244 patvirtintų Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2, 4 punktai). Aprašo 10 punktas numatė asmens, kuriam išduota ESDK, pareigą pasikeitus draustumo statusui apie tai informuoti teritorinę ligonių kasą, o šiuo metu galiojančių Taisyklių 44.1 punktas apdraustojo statuso netekimą numato kaip ESDK anuliavimo pagrindą. Byloje nustatyta, kad pareigos pranešti apie draustumo statuso pasikeitimą atsakovas nevykdė, nebūdamas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje neteisėtai naudojosi ESDK, o vėliau ieškovo reikalavimo kompensuoti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo nevykdė. Todėl sutiktina su ieškovu, kad atsakovas savo veiksmais padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų jo gydymo paslaugų Vokietijoje kaina – 1 611,51 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 1 611,51 Eur žalą, padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis – 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 611,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 36 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos patirtos pašto išlaidos šioje byloje, kurios sudaro 1,79 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai 1 611,51 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai vienuolika eurų 51 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 611,51 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai vienuolika eurų 51 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,79 Eur (trisdešimt septyni eurai 79 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.