Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis, II-112-482/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: II-112-482/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-00192-2022-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą atmesti.

Teisėjas: Aksinija Žemantauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: R. K.
Institucija: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Erikas Rugienius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-112-482/2022Proceso Nr. 4-28-3-00192-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.8.1; 21.10.4. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 6 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato atstovei Agnei Čebanauskienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K. ir jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. atstovo Eriko Rugieniaus skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022-03-22 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1535-2022 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022-03-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1535-2022 R. K. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis kelyje Marijampolė - Kalvarija, 10,50 km., 2022-02-02 07 val. 52 min. vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 "Šalutinis kelias iš dešinės“. Už nurodytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, R. K. paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 19-21).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Erikas Rugienius pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti skundžiamą 2022-03-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-l535-2022 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. K., atžvilgiu, kadangi nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Skunde teigiama, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. K. su KET pažeidimu nesutiko nuo pat jo sustabdymo momento. Byloje nekyla ginčas dėl paties lenkimo fakto, tačiau ginčijama lenkimo vieta. Nors tarnybiniame pranešime nurodoma, jog R. K. teigė nepastebėjęs kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir baigė lenkti kitą transporto priemonę prieš tiltą esančiame kelyje, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog R. K. su pažeidimu nesutiko nurodydamas, kad lenkė leidžiamoje vietoje. Tokios nuoseklios pozicijos jis laikėsi visos teisenos metu. Taip pat ir Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui skirtame prašyme R. K. nurodė, kad lenkimą baigė prieš sankryžą, kuri pažymėta ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Prieš sankryžą neišvažiavo lenkimui, o jis lenkimą tik užbaigė, ištisinės linijos nepažeidė, greičio neviršijo, nesutrukdė kitoms transporto priemonėms, grėsmės eismo saugumui nesukėlė. Atstovo teigimu, R. K. nurodė, jog lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje lenkti zonoje, o lenkimas baigtas - prieš administracinio nusižengimo protokole minimą sankryžą, taip pat lenkti leidžiamoje zonoje. Atlikdamas lenkimo manevrą R. K. laikėsi KET 101 punkto reikalavimo, nes persirikiuodamas įsitikino, kad tai saugu, įvertino matomumą, įsitikino kad nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neviršijo nustatyto greičio ir nekliudė kitiems automobiliams. Laikėsi ir KET 136 punkto reikalavimų. Administracinio nusižengimo protokole nenustatyta, kad būtų pažeisti šie bendri atidumo reikalavimai lenkimo metu.

Atstovo teigimu, nutarimą priėmusio pareigūno išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teisiną jo atžvilgiu yra nepagrįstas, nes asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarymo yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, filmuota ir kita byloje surinkta medžiaga, vertintina kritiškai, kadangi nors nurodoma, kad remiamasi filmuota medžiaga, tačiau pateiktoje tarnybinio policijos automobilio vaizdo registratoriaus medžiagoje nėra užfiksuota, kad lenkimas būtų vykęs sankryžoje. Apskritai vaizdo medžiagoje nefiksuotas tariamo pažeidimo padarymo faktas. Administracinio nusižengimo protokolą surašė tas pats pareigūnas, surašęs ir tarnybinį pranešimą, todėl šiuose dokumentuose informacija ta pati, turinys suformuotas to pačio subjekto. Tai rodo, kad iš esmės byloje kaltinimas grindžiamas tik pareigūno tarnybiniu pranešimu. Atstovo teigimu, skundžiamame nutarime pareigūno tarnybiniam pranešimui suteikta išskirtinė įrodomoji galia, taip pažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus, bei neatsižvelgta į R. K. teiktus duomenis ir poziciją.

Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnas matė tariamą pažeidimą iš didelio atstumo - 150 m., iš važiuojančios mašinos, vaizdą matė atsisukęs per galinį stiklą. Pažeidimas fiksuotas vasario 2 d., 7 val. 52 min. - dar nepatekėjus saulei (vasario 2 d. saulė teka 8 val. 06 min.). Didelis atstumas nuo stebimojo, nepatogi stebėjimo padėtis, ryto metas - visa tai, atstovo teigimu, galėjo lemti pareigūno netikslų vertinimą dėl konkrečios vietos, kurioje R. K. baigė lenkimo veiksmą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su nusižengimo padarymu, jį baudžiantis nutarimas turi būti itin motyvuotas. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime kaltė padarius nusižengimą grindžiama deklaratyviai ir abstrakčiai, nurodant “įrodymų visumą“, nors, kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės vieninteliai R. K. kaltinantys duomenys, kuriais remiamasi, yra minėtas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei to pačio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nesama jokiu kitų R. K. versiją paneigiančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lenkimą atliko draudžiamoje vietoje. Atstovo teigimu, tokiu būdu surinkti įrodymai kaip tik neįrodo, jog R. K. pažeidė KET 140.1. punkto reikalavimus, nepatvirtina nė vienos versijos ir nepašalina abejonių dėl pažeidimo.

Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nepašalintos abejonės ir neįrodyta, jog R. K. vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o visos abejonės ir neaiškumai traktuotini R. K. naudai.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad R. K. įvykdė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, lenkė automobilį sankryžoje, taip sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, toks pastarojo elgesys rodo nepagarbą įstatymams, bei blogą pavyzdį kitiems eismo dalyviams. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes prašymo motyvais siekiama išvengti atsakomybės, numatytos už padarytą administracinį nusižengimą. R. K. pažeidimo padarymo metu teigė, kad baigė lenkti prieš tiltą, tačiau sankryža ir yra prieš tiltą pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, posūkis į sodus. Kadangi prastos oro sąlygos, užsnigtas keliukas, nepastebėjo kelio ženklo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo pats įvertinti galimas neigiamo savo elgesio pasekmes, dėl to iškylančius buitinius sunkumus, tačiau elgėsi neatsakingai ir to nesvarstė, todėl šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo privalo pajusti įstatymo suvaržymus ir prisiimti atsakomybę už padarytą nusižengimą. Institucijos atstovo teigimu, R. K. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra atmestinos. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Įstatymo leidėjas numato, kad „140. Lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose tačiau R. K. šio įstatymo draudimo nepaiso, dėl ko kyla pasekmės numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, piniginė bauda, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nesutikus su padarytu pažeidimu nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylos pakeitimui ar nutraukimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu:

Šalies argumentai

R. K. nurodė, kad skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Važiavo į darbą keliu Kalvarija – Marijampolė. Ties ūkininko namu stovėjo policija. Priekyje važiavo dvi lengvosios ir krovininis automobilis. Jis atliko lenkimą leistinoje vietoje. Ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ buvo toliau. Į savo vietą grįžo dar prieš sankryžą. Ženklo draudžiančio lenkimą nebuvo. Ženklas, kad šalutinis kelias buvo ankščiau. Pravažiavus ženklą, jog yra šalutinis kelis, baigė lenkimą. Baigus lenkimą, sustabdė policija. Pareigūnas paprašė dokumentų ir surašė protokolą. Pareigūnas nurodė, jog jis lenkė sankryžoje. Jokios ištisinės linijos nebuvo. Įvykio metu buvo rytas, prieblanda. Lenkė krovininį automobilį. Tuo keliu važiuoja visada į darbą ir gerai žino kelią. Kaip matoma vaizdo įraše, tik pagal automobilio šviesas sprendžiamas pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Erikas Rugienius skundą prašė tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad R. K. byloje yra pažymėjęs jog ženklas yra informacinis, šis ženklas nedraudžia lenkti. Tokie ženklai statomi 300 m. prieš sankryžą. Per šį atstumą K. spėjo sugrįžti į savo vietą dar prieš sankryžą. Lenkimas buvo baigtas prieš lauko keliuką ir prieš tiltelį. R. K. pačiame protokole nurodė, kada jis sugrįžo į savo juostą. Pareigūnas per veidrodėlį negalėjo matyti visos važiavimo trajektorijos, taip pat nebuvo galima matyti ir per langą, nes įvykio metu buvo tamsu. Vaizdo įraše nėra matyti, kur baigiamas lenkimas. Asmuo negali būti pripažintas padaręs nusižengimą, vadovaujantis prielaidomis. Liudytojas R. G., duodamas teismui paaiškinimus, prašydamas atsukti kamerą 8 min. 30 s., tik bando įvykio aplinkybes prisiminti ne iš atminties, o peržiūrint vaizdo įrašus. Vienas iš liudytojų M. D. iš pradžių teigė, jog matė prasidėjusį lenkimo manevrą, tačiau išsiaiškinta, jog fiziškai taip padaryti negalima. Kaip nurodo atstovė institucijos, jog galimai lenkė ties Košubos pirtimi, negalima teigti prielaidų. Nustatyti automobilio vietą pagal šviesas yra itin sudėtinga. Posėdžio metu ne be reikalo bandė suprasti R. G. supratimą apie atstumus, taip buvo bandoma išsiaiškinti jo suprantamas paklaidas, šiuo atveju paklaida yra 20 procentų, todėl tai yra labai didelis atstumas. Šiuo atveju teismas negalėtų remtis prielaidomis. Liudytojas R. G. pripažino, jog iš paskui važiuojančių transporto priemonių greitis nebuvo nustatytas. Šiuo atveju teigti, per kiek laiko R. K. galėjo atlikti lenkimo manevrą yra tik prielaidos.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Agnė Čebanauskienė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad R. K. gal yra primiršęs, jog sankryžoje lenkti negalima. Sustabdytas jis pareigūnams nurodė, jog nepastebėjo kelio ženklo, baigė lenkimą prieš tiltelį, kuris yra už sankryžos. Pareigūnai, fiksuojantys šiuos pažeidimus, puikiai mato ir nėra pagrindo jais netikėti. Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir prašo skundą atmesti. Kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“ yra įspėjamasis ir jis nedraudžia lenkti. Vaizdo įraše matoma, kaip padidėja šviesų diapazonas. Kaip R. K. teigė, jog pradėjo lenkti ties Košubos pirtimi, pabrėžia, jog nuo Košubos prities iki sankryžos yra 400 m. iki tiltelio yra 490 m. pagal internete prieinamus duomenis. R. K. teigė, jog važiavo 90 km/val. greičiu, todėl per sekundę yra nuvažiuojama 25 m., per 15 s. galima nuvažiuoti 375 m. R. K. lenkė trijų automobilių koloną, vieną automobilį aplenkti reikalingi 59,5 m., todėl padauginus iš trijų gaunasi 180 m. atstumas aplinkti vien tik tris automobilius. Prie važiavimo greičio pridėjus atstumą, kurį reikia įveikti, gaunama 553 m. Nuo sankryžos iki Košubos pirties atstumo, kaip nurodo R. K., nebuvo įmanoma įveikti, todėl mano, jog protokolas ir nutarimas surašyti pagrįstai. R. K., nesutikdamas su pažeidimu, siekia išvengti atsakomybės.

Liudytojas R. G. nurodė, jog dirbo su kolega M. D. neviešajame patrulyje, su spec. spalvomis nepažymėtu automobiliu. Transporto priemonę vairavo pats. Važiuodavo tam tikrą atstumą, sustodavo, apsisukdavo ir vėl važiuodavo tam tikrą atkarpą. Sustoję stovėjo netoli atkarpos, kur lenkti draudžiama ir pamatė nuo Kalvarijos pusės atvažiuojančią automobilių koloną. Artėjant kolonai, likus kokiems 400-500 m., pradėjo tarnybiniu automobiliu važiuoti link Marijampolės. Pravažiavus įvykio vietos ženklą, kelias su šalutiniu keliu, per automobilio veidrodėlį stebėjo iš galo važiuojančius automobilius, kolega kartais atsisukdavo pažiūrėti per langą. Pamatė, kaip automobilių koloną pradėjo lenkti automobilis. Už sankryžos buvo tiltelis, kurio kelio danga yra pakilusi ir matosi net ir vaizdo įraše, jog automobilio šviesų aukštis sukyla. Atliekamą lenkimo manevrą, kolega stebėjo atsisukęs per galinį automobilio stiklą. Automobilis lenkė tris kitas transporto priemones, į savo eismo juostą grįžo toje vietoje, kur yra minėtas kelio pakilimas per tiltelį. Sankryža su šalutiniu keliu, apytiksliai nuo tiltelio yra nutolusi apie 70 m., todėl aplenkti tris automobilius, pradėjus lenkti už sankryžos yra praktiškai neįmanoma. Todėl matyti, jog pažeidėjas lenkimo manevrą pradėjo daug ankščiau, t. y. dar prieš sankryžą ir baigė tik tiltelio zonoje. Pavažiavus dar apie pusę kilometro, sustabdė pažeidėją. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, asmuo neigė padaręs pažeidimą, lyg ir nurodė, jog lenkti baigė dar prieš sankryžą. Kiek pamena, važiavo trys automobiliai, R. K. automobilis buvo ketvirtas. Jis ( liudytojas) vairavo transporto priemonę, nutolęs apie 100 m atstumu nuo automobilių kolonos. Paros metas buvo rytas, buvo sniego, dėl to buvo pakankamai šviesu pamatyti pažeidimą. Paskaičiavus matematiškai, trijų automobilių lenkimo manevras turėjo trukti minimaliai apie 15-17 sekundžių. Važiuojant 90 km/val. greičiu, aplenkti visus tris automobilius reikėtų apie 400-450 metrų atstumo. Asmuo, atlikęs lenkimo manevrą, į savo eismo juostą grįžinėjo praktiškai ant tiltelio. Lenkimo manevrą suprato iš automobilio šviestų srauto. Automobilyje vaizdo kamera yra įrengta per vidurį, vaizdo stebėjimo veidrodėlis yra apie 100-80 cm nuo automobilio centro.

Liudytojas M. D. nurodė, kad pažeidimą užfiksavo vasario 2 d. ryte prieš aštuonias. Pastebėjo, kaip nuo Kalvarijos pusės atvažiavo automobilių kolona. Iš pradžių stovėjo tarnybiniu automobiliu keliukyje, vėliau pradėjo važiuoti link Marijampolės. Važiuojant pastebėjo, kad yra „Sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“ ir kolonoje buvęs paskutinis automobilis pradėjo lenkti prieš įsukimą į sodus. Į savo eismo juostą automobilis grįžo ant tiltuko. Pažeidimo metu vykdė neviešą patruliavimą su nepažymėtu tarnybiniu automobiliu. Viršininkas vairavo transporto priemonę ir per veidrodėlį vis žiūrėjo į iš paskos važiuojančius automobilius. R. G. jam pasakė, jog automobilis lenkia sankryžoje, todėl jis atsisuko pažiūrėti per galinį automobilio stiklą ir pamatė lenkimo manevrą. Lenkimo manevrą matė aiškiai, buvo geras matomumas. Sustabdė pilietį nuo pažeidimo vietos apie 400 m atstumu nutolus nuo tos vietos, kur lenkė. Pilietis teigė, kad nepastebėjo kelio ženklo, savo automobilio grįžimą susiejo su tilteliu, tiksliai nepamena, ką nurodė pažeidėjas. Nuo sankryžos iki tiltelio nėra didelio atstumo. Pamatė lenkimą prieš kelio ženklą „kelio susiaurėjimas“. Tarnybinis automobilis nuo automobilių kolonos važiavo nutolęs apie 150 m. Liudytojo teigimu, jeigu nebūtų įsitikinę dėl padaryto pažeidimo, nebūtų surašę protokolą.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022-03-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1535-2022 R. K., nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta 200 Eur bauda ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nutarime nurodoma, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022-02-02 07 val. 52 min. kelyje Marijampolė - Kalvarija 10.50 kilometre R. K. vairuodamas transporto priemonę „Jep Commander“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje t. y. vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti t. y. kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Bylos nagrinėjimo metu R. K. teigė, kad važiuodamas link Kalvarijos pusės ir ties Gulbiniškių sodais prasidėjus punktyrinei kelio linijai lenkė krovininį automobilį ir du lengvuosius automobilius, lenkimo manevrą baigė ir grįžo į savo eismo juostą iki sankryžos pradžios. R. K. teigė, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir kad jo atžvilgiu administracinė teisena turėtų būti nutraukta. R. K. prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas, nes R. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, filmuota medžiaga bei kita byloje surinkta medžiaga. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad R. K. administracinio nusižengimo protokolo asmens paaiškinime dėl nusižengimo aplinkybių nurodo, kad lenkė prieš keliuką į dešinę, po lenkimo grįžo į savo juostą. Policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2022-02-02 apie 07 val. 52 min., patruliuodami tarnybiniu automobiliu kelias Marijampolė - Kalvarija apie 10.500 km., kartu su kolega abu pastebėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, kad už jų automobilio apie 150 metrų atstumu, važiuojantį krovininį automobilį, lenkia kita transporto priemonė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Kad įsitikinti šio pažeidimo pagrįstumu atsisuko ir per transporto priemonės galini stiklą matė, kad lenkimas tikrai atliekamas sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas atsisuko atgal, kad įsitikintu, jog yra daromas administracinis pažeidimas, todėl galimybė, kad pareigūnas suklydo ar netinkamai įvertino situaciją atmestina. Netikėti nusižengimą užfiksavusiais ir jį įforminusiais policijos pareigūnais nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigūnai nusižengimą užfiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas. Kokių nors duomenų, kad minėti pareigūnai nori pakenkti R. K. dėl asmeninių motyvų, nenustatyta. R. K. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės turi teisę teikti bet kokias gynybines versijas, todėl prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną netenkintinas. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11, nutarimo Nr. 1950 “Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 140.1 punkto reikalavimą ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda ir skirtinos administracinio poveikio priemonės. Vertinant byloje surinktą įrodymų visumą, administracinio nusižengimo sudėtis atitinka R. K. inkriminuojamą nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skiriant administracinę nuobaudą vadovaujamasi ANK VI skyriaus nuostatomis. Bylos nagrinėjimo metu asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal R. K. charakterizuojančius duomenis iš policijos informacinių sistemų matyti, kad anksčiau administracine tvarka baustas kelis kartus, tačiau nuobaudų galiojimas išnykęs. Administracines nuobaudas vykdo. Pareigūnas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus (sankcijos ribose) - 200 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui - 3 mėn. Asmuo, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje bei alkoholio žalos kursus (vykstant į kursus, būtina turėti nutarimo kopiją). Siekdami susigrąžinti teisę vairuoti turite pateikti, VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui, prašymą grąžinti teisę vairuoti. Teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos - 2022-04-11 (b. l. 19-21).

Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neginčija lenkimo fakto, tačiau nesutinka su fiksuotu lenkimo manevro vietos fiksavimu. Atstovo teigimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė byloje yra grindžiama vien prielaidomis. Atstovo teigimu, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų R. K. kaltę, jog jis lenkė neleistinoje vietoje t. y. „Sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės“. Atstovas nurodo, jog byloje pateiktame vaizdo įrašė nėra fiksuotas pažeidimo padarymo faktas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat jo sustabdymo momento neigė savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teigimu, jis lenkimo manevrą baigė dar prieš sankryžą, t. y. leistinoje vietoje.

Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentais, jog fiksuotas pažeidimas yra grindžiamas tik prielaidomis. Teismo vertinimu, R. K. administracinio nusižengimo nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimo faktą įrodo byloje esančių įrodymų visuma.

Teismo posėdžio metu, apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad priekyje jo vairuojamos transporto priemonės važiavo du lengvieji ir krovininis automobiliai. R. K. teigimu, jis atliko lenkimą leistinoje vietoje, ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ buvo toliau, į savo vietą grįžo dar prieš sankryžą.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kurioms esant buvo fiksuotas nusižengimas. Pareigūnų tarnybinis automobilis buvo pastatytas kelio įsukime, kai pareigūnai pamatė artėjančią automobilių koloną, nusprendę važiuoti link Marijampolės miesto pusės, pareigūnai pravažiavo kelio ženklą „Sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“. Pavažiavus tam tikrą kelio atkarpą, R. G. pamatė daromą nusižengimą, per tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo veidrodėlį. Tarnybiniame automobilyje buvęs pareigūnas M. D. atsisukęs per automobilio galinį langą pamatė, jog automobilis atlieka lenkimo manevrą neleistinoje vietoje. Abu liudytojai parodė, jog automobilis baigė lenkimo manevrą ties kelyje esančiu tilteliu, nes toje vietoje yra kelio pakilimas, todėl aiškiai matėsi, kaip automobilio šviesos pakyla ir nusileidžia.

Byloje yra pateiktas administracinio nusižengimo vietos planas, iš kurio matyti, kad nuo kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“ iki šalutinio kelio yra 257 m. Nuo šalutinio kelio iki byloje šalių įvardijamo tiltelio yra 62,20 m., šalutinio kelio plotis 3,80 m. Iš viso atstumas nuo kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės“ iki tiltelio yra 323 m.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas skunde nurodė, jog asmuo nuo jo sustabdymo momento neigė savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Teismo vertinimu, tai jog asmuo neigė savo kaltę, savaime nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo fiksuotas pareigūno nešiojama Bodycam, sustabdžius R. K., pastarasis abejojo savo kalte, nes vaizdo įrašė Nr. 2022_0202_075542_100 0.24 s. matyti, jog asmuo abejoja buvusia sankryža ir nurodo pareigūnui jog „keliukas apsnigtas net nematyt“. Kitame byloje pateiktame vaizdo įraše, kuris darytas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą policijos komisariate Nr. 2022_0322_145911_018 1 min. 22 s. matyti, jog R. K. policijos pareigūnui aiškina, kad „buvo viena mašina tarpas, kita mašina ir krovininė, paskui aš važiavau. Davažiavom Košubos pirtį, iš priekio nieko nebuvo, aš nusprendžiau tą krovininę aplenkti. Tas tarpas buvo nedidelis, todėl galvojau aplinkti tą trečią, gal tas greičiau pavažiavo, nenorėjau greitį viršyti, ten ilgas atstumas koks pusė kilometro <...> iki to upelio“. Tame pačiame vaizdo įraše 2 min. 38 s. R. K. aiškina, kad į savo eismo juostą grįžo „ties keliuku, gal dar nepilnai visa mašina, gal koks ratas likęs buvo ant brūkšninės linijos“. Teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad į savo vietą grįžo dar prieš sankryžą. Iš aukščiau pateiktos medžiagos matyti, jog R. K. duoti paaiškinimai nėra nuoseklūs. Liudytojo M. D. duoti parodymai sutampa su byloje esančiame tarnybiniame pranešime fiksuotais duomenimis (b. l. 13). Liudytojo R. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai taip pat yra nuoseklūs ir neprieštarauja M. D. duotiems parodymams.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. MCP935_3_20220202074501_20220202075557 matyti, jog automobilis pradeda lenkimą, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą 9 min. 41 s., lenkimo manevras baigiamas ir automobilis grįžta į savo eismo juostą 9 min. 58 s. Vaizdo įraše matoma, jog grįžtant į savo eismo juostą, lenkusio automobilio šviesos pakyla ir nusileidžia. Kaip ir parodė teismo posėdžio metu liudytojai, ties tilteliu, kuris yra jau pravažiavus šalutinį kelią, yra kalnelis. Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo vietos plane fiksuota, jog nuo šalutinio kelio iki tiltelio yra 62,20 m., per tokį atstumą aplenkti trijų automobilių koloną nėra galimybės, todėl daroma išvada jog lenkimo manevras buvo pradėtas dar prieš šalutinį kelią iš dešinės. Pateiktas vaizdo įrašas paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog jis lenkimo manevrą baigė dar prieš šalutinį kelią. R. K. neneigia, jog lenkė trijų automobilių koloną, jis teigė, jog leistino 90 km/val. greičio neviršijo. Teismo posėdžio metu, institucijos atstovė pateikė paskaičiavimą: nuo Košubos prities iki sankryžos yra 400 m. iki tiltelio yra 490 m. pagal internete prieinamus duomenis. K. teigė jog važiavo 90 km/val. greičiu, todėl per sekundę yra nuvažiuojama 25 m. per 15 s galima nuvažiuoti 375 m. K. lenkė trijų automobilių koloną, vieną automobilį aplenkti reikalingi 59,5 m. todėl padauginus iš trijų gaunasi 180 m atstumas aplinkti vien tik tris automobilius. Prie važiavimo greičio pridėjus atstumą kurį reikia įveikti gaunama 553 m. Teismas pritaria institucijos atstovės teiginiui, jog atstumu nuo sankryžos iki Košubos pirties (kur kaip teigė R. K. pradėjo lenkti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant policijos komisariate vaizdo įrašas Nr. 2022_0322_145911_018 1 min 32 s.) aplenkiant trijų automobilių koloną nebuvo įmanoma. Teismo vertinimu, aukščiau pateikti duomenys įrodymo, jog R. K. lenkimo manevrą atliko sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės, kur tai daryti vadovaujantis KET yra draudžiama, t. y. asmuo padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad pažeidimas buvo fiksuotas vasario 2 d. 7 val. 52 min., dar nepatekėjus saulei (vasario 2 d. saulė teka 8val. 6 min.). Atstovo teigimu, didelis atstumas nuo stebimojo, nepatogi stebėjimo padėtis, ryto metas – visa tai galėjo lemti pareigūnų netikslų vertinimą dėl konkrečios vietos, kurioje R. K. baigė lenkimą.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog pažeidimo metu vaizdas buvo gana aiškus. Iš pareigūno pateikto vaizdo įrašo, kuris buvo darytas pareigūno Bodycam matyti, jog sustabdžius automobilį lauke yra gana šviesu, nes šviesą atspindi sniegas. Iš vaizdo įrašo, kuris buvo darytas tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo stebėjimo kamera, vaizdo kokybė yra prastesnė, tačiau pareigūnai nurodė, jog tikrasis matomas vaizdas įraše netinkamai atsispindi, kadangi gyvai matant vaizdas buvo geras. Teismo vertinimu, atmestinas skundo argumentas, kad pažeidimo fiksavimo metu buvo prastas matomumas. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, jog pažeidimą matė aiškiai ir dėl padaryto pažeidimo abejonių jiems nekilo. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnai turi suinteresuotumą dėl asmeninių priežasčių nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Pažeidimo fiksavimo metu pareigūnai vykdė jiems pavestas funkcijas, jų duoti parodymai teismo posėdžio metu yra neprieštaraujantys ir nuoseklūs, teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų duotais parodymais. Taip pat teismas laiko, kad tokio pobūdžio nusižengimai įrodinėjami policijos pareigūnų parodymais, filmuota vaizdo medžiaga.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva.

Teismo vertinimu, išanalizavus byloje pateiktą rašytinę ir vaizdo medžiagą, teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. M. 2022-03-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1535-2022 priėmė teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, skundas atmetamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022-03-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1535-2022 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022-03-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1535-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, pareiškėjo atstovui advokatui E. Rugieniui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė