Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-05-24 · Civilinė byla Nr. e2-555-965/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
e2-555-965/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16251-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
O. A.
Trečiasis asmuo
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-555-965/2016(Proceso Nr. 2-06-3-16251-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.4.; 2.5.39.2.5.; 2.9.1.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei O. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2261,35 Eur žalos atlyginimo, 94,71 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-12 buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio metu apgadintos minėto buto patalpos bei jame buvęs namų turtas (baldai). Įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi minėtą butą bei jame esantį turtą būsto draudimu. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, buvo apskaičiuoti draudėjos D. J. patirti nuostoliai ir išmokėta 8000 Lt (2316,96 Eur) draudimo išmoka. Taip pat nurodė, jog ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. išsiaiškino, kad užpylimo židinys buvo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė buvo raginta atlyginti žalą, tačiau to nepadarė iki šiol.

Atsiliepimas

Atsakovė O. A. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog iš jai nuosavybės teise priklausančio buto buvo užlietas trečiojo asmens D. J. butas, tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Iš 2014-09-15 foto nuotraukų matyti tik buto būklė po užliejimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kokia buto būklė buvo iki užliejimo, ar visi užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti dėl užliejimo, o ne dėl paties trečiojo asmens veiksmų, t.y. netinkamo naudojimo. Nesant obektyvių duomenų, įrodančių, kad trečiojo asmens buto remonto mastas atitiko padarytus apgadinimus, gali būti sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Taip pat atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad užliejimas įvyko 2014-09-12, nuostoliai trečiajam asmeniui buvo atlyginti 2014-12-11, pretenzija atsakovei pateikta – 2014-12-11, o ieškinys teismui pateiktas tik 2015-12-29, t.y. praleidus vienerių metų sutrumpintą senaties terminą. Papildomai nurodė, jog teismui netaikius ieškinio senaties termino, prašo iš jos priteitsi ne daugiau kaip 1651,54 Eur, t.y. tiek, kiek tuo metu rinkoje kainavo tapatūs darbai.

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Į teismo posėdį šalys neatvyko, nors apie bylos iškėlimą bei teismo posėdžio laiką informuotos tinkamai, ieškovė ir trečiasis asmuo neatvykimo priežasčių nenurodė, atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo amens D. J. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 273836942, apdraudžiant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namų turtą laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2015-02-24. 2014-12-11 ieškovė pateikė atsakovei pranešimą Nr. R0001531688 dėl išmokos išieškojimo, kuriuo prašė per 15 dienų atlyginti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą 2316,96 Eur.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodė, jog užliejimas įvyko 2014-09-12, nuostoliai trečiajam asmeniui buvo atlyginti 2014-12-11, pretenzija atsakovei pateikta – 2014-12-11, o ieškinys teismui pateiktas tik 2015-12-29, t.y. praleidus vienerių metų sutrumpintą senaties terminą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovės ir trečiojo amens D. J. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 273836942, apdraudžiant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namų turtą laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2015-02-24. Iš 2014-09-15 turto sugadinimo sunaikinimo akto nustatyta, jog 2014-09-12 iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas trečiojo asmens butas. Taigi tarp atsakovės ir trečiojo asmens D. J. susiklostė deliktiniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai dėl padarytos žalos. Ieškovė atlygino trečiojo asmens patirtus nuostolius išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovei išmokėjus trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir tokiu būdu perėmus reikalavimo teisę, ji įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustatė trečiojo asmens ir atsakovės tarpusavio santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Įvertinus aukščiau teismo nustatytas aplinkybes bei kvalifikavus teisinį santykį tarp ieškovės ir atsakovės, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų senaties termino eiga, o ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo atmestinas, kaip nepagrsįtas.

Dėl žalos

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovė neneigia savo atsakomybės dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos užliejant butą, iš atsakovės pateikto 2016-02-26 prašymo taip pat matyti, jog ji neneigia ir savo pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius išmokant draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tačiau nesutinka su prašomos atlyginti žalos dydžiu. Taigi byloje nėra ginčo dėl žalos fakto, atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, byloje yra kilęs ginčas dėl žalos dydžio.

Ieškovė žalos dydį įrodinėja 2014-09-15 turto sugadinimo sunaikinimo aktu, jo priedais, kuriuose užfiksuoti trečiojo asmens butui bei namų turtui užliejimu padaryti sugadinimai – sugadintas virtuvinių baldų komplektas, koridoriuje buvusi sieninė spinta su veidrodinėmis durimis, trys sintetiniai kilimai, vienas vilnonis kilimas, svetainės, virtuvės, koridoriaus grindys (laminatas), pakabinamos lubos, elektros instaliacija, taip pat buto nuotraukomis, darytomis po atliktų remono darbų. Pagal 2014-10-09 lokalinę sąmatą apskaičiuojant patalpų remonto kainą bei pagal apskaičiuotą sugadinto namų turto atstatymo kainą nustatyta ir ieškovės trečiajam asmeniui išmokėta žalos suma sudaro 8000 Lt (2316,96 Eur). Atsakovė nesutinka su ieškovė apskaičiuotu žalos dydžiu ir pateikė teismui komercinį pasiūlymą, sudarytą UAB „Klaisvita“ 2014 metų spalio mėnesio kainomis. Juo įrodinėja, kad analogiški darbai atitinka 1651,54 Eur kainą, o ne 2316,96 Eur, kaip paskaičiavo ieškovė. Būtent su 1651,54 Eur žalos sumą sutiktų atlyginti ieškovei.

Ieškovės pateikta lokalinė sąmata bei turto sugadinimo sunaikinimo aktai su priedais buvo sudaryti remiantis konkretaus įvykio – trečiojo asmens buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo faktu, juose išsamiai aprašyti padaryti sugaidinimai butui bei namų turtui, taip pat atlikti darbai, jų kainos. Kuo remiantis buvo sudarytas atsakovės pateiktas UAB „Klaisvita“ komercinis pasiūlymas, atsakovė nenurodė, nepateikė duomenų, kad UAB „Klaisvita“ ekspertai, darbuotojai lankėsi trečiojo asmens bute ir objektyviai įvertino, nustatė, kokiomis medžiagomis buvo atliktas remontas, pakeisti baldai, todėl, darytina išvada, jo tai tik preliminaraus pobūdžio paskaičiavimai, kurie įvertinus konkrečią situaciją, gali kisti. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo D. J. elektroninio susirašinėjimo metu ieškovei nurodė patyrusi daugiau žalos 2895,91 Eur (9999,00 Lt), tačiau ieškovė įvertinusi, kad baldų sandėliavimas, išnešimas per langus ir pan. yra netikslingas ir nepagrįstas, nusprendė atlyginti pagal lokalinę sąmatą ieškovės eksperto paskaičiuotą neginčytiną žalos sumą.

Atsižvegiant į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2261,35 Eur žalos atlyginimo.

Dėl palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 94,71 Eur palūkanų. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 2014-12-11 ieškovė pateikė atsakovei pranešimą Nr. R0001531688 dėl išmokos išieškojimo, kuriuo prašė per 15 dienų atlyginti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą, todėl, atsakovei to nepadarius, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 94,17 Eur palūkanų suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 53,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 455,58 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės O. A. 2261,35 Eur žalos atlyginimo, 94,71 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2356,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 508,58 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė