- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-160-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 2000 Lt skolą už atliktus darbus, 500 Lt už patirtas transporto išlaidas, 470 litų už kadastrinius matavimus, žyminį mokestį (1t., b.l. 36-38). Nurodė, kad 2010m. gegužės mėnesį susitarė su atsakove dėl jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), pridavimo statybos inspekcijai. Tuo tikslu atsakovė 2010 m. gegužės 24 d. įgaliojimu įgaliojo jį priduoti atsakovei priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pasirašyti pridavimo aktus, gauti patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kitus reikiamus dokumentus, įregistruoti minėtą turtą VĮ Registrų centre, Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su išduoto įgaliojimo vykdymu. Už minėtų darbų ir paslaugų atlikimą su atsakove sutarė, kad jam bus apmokėta 1000 litų. Atlikdamas šiuos darbus jis patyrė ir 300 Lt transporto išlaidų. 2010-04-30 ieškovas pradėjo teikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas namo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimui. Pagal jo pateiktus skelbimus internete, surado tris potencialius pirkėjus, savo transportu kartu su atsakove ir pirkėjais vyko į vietą apžiūrėti namo. Su atsakove buvo sutarę, kad jam už pirkėjų suradimą bus sumokėta 1000 litų. Ieškovas suradęs tris potencialius pirkėjus, nuo kurių atsakovė atsisakė, kadangi jie nesutiko dalį pinigų mokėti grynais juos nuslepiant. Vykdydamas šį įsipareigojimą patyrė 208 Lt transporto išlaidų. Teigė, kad su atsakove nesitarė, kad savo paslaugas dėl namo (duomenys neskelbtini) pridavimo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovei teiks nemokamai, kadangi jai yra visiškai svetimas žmogus. Atsakovė taip pat nekompensavo 470 Lt ieškovo sumokėtų namo kadastrinių matavimų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. G. iš atsakovės J. S. 470 Lt skolos, 67 Lt žyminio mokesčio. Priteisė atsakovei iš ieškovo 600 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Priteisė valstybei iš atsakovės 9,90 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2010-06-02 S. G., atstovaudamas atsakovę J. S., užsakė atlikti (duomenys neskelbtini), pirminius kadastrinius matavimus, už kuriuos pats asmeniškai apmokėjo 470 Lt (1t., b.l. 43-45).Vertindamas ieškovo, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, bylos rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad tiek ieškovo reikalavimai, tiek atsakovės atsikirtimai į ieškovo reikalavimus yra nenuoseklūs, prieštaringi ir visiškai neįrodyti. Konstatavo, jog ieškovas nepateikė konkrečių neginčijamų įrodymų, kada, kokiomis aplinkybėmis ir būtent dėl kokių darbų ar paslaugų atlikimo jis susitarė su atsakove. Ieškovas nenurodė kokiais kriterijais ir motyvais vadovavosi skaičiuodamas skolos dydį, nepateikė atitinkamų išlaidų paskirties, atsiskaitymų, sumokėtų mokesčių ir pan. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kokiu būdu ir sąlygomis susitarė tarpininkauti parduodant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 24 d. išduotame įgaliojime nėra išreikštos atsakovės valios pritarti būtent ieškovo tariamam sandoriui, tarpininkauti parduodant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nelaikytinas patvirtinimu. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis sandoris dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Teismas sprendė, kad ieškovas su atsakove sudarė neatlygintiną pavedimo sutartį, kurią patvirtina 2010-05-24 įgaliojimas. Nurodė, kad tais atvejais, kai pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla (CK 6.758 str. 2d.). Konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo veiksmai veikti atsakovės vardu pagal išduotą įgaliojimą yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Teismo nuomone, ieškovo nurodytas didelis laiko ir lėšų panaudojimas priduodant ir pripažįstant tinkamu naudotis gyvenamą namą neparemtas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi atsakovė nebaigtą statyti (69 procentų baigtumo) namą su žeme įsigijo 2005-09-23 (1t., b.1.74), šio namo statybos buvo pradėtos ir faktiškai baigtos iki atsakovei įsigyjant šį turtą, todėl statybos projektai ir leidimai jau buvo suderinti dar prieš įsigyjant turtą (b.l. 114). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nuolat už visas paslaugas registruojant nekilnojamąjį turtą mokėjo pati asmeniškai, derino ir pasirašinėjo statybos darbų žurnalus. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 470 t už kadastrinius matavimus, kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad už juos jis sumokėjo 470 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. G. prašo priteisti 2000 Lt už atliktą darbą, 500 Lt transporto išlaidų, 93 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteista 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad iš byloje pateikto statybos inspekcijai prašymo pripažinti tinkamu naudoti statinį kopijos matyti, kad į šia inspekciją kreipėsi ieškovas. Atsakovė namo pridavimu nesidomėjo ir jo pridavime nedalyvavo, jai buvo duota kaip savininkei tik pasirašyti. Komisijos narius į objektą nuosavu transportu vežiojo ieškovas. Teigia, jog tarpininkavimas dėl namo pardavimo prasidėjo 2010-04-30, ir jam įgaliojimo nereikėjo, kadangi buvo tik ieškomi pirkėjai. Paieška buvo vykdoma per portalą „aruodas“, patalpinant jame skelbimą. Jo paskelbimui atsakovė ieškovui suteikė namo kadastrinius duomenis, įteikė raktus. Liudytoja S. P. parodė, kad pastatus su ieškovu tik apžiūrėjo ir dėl kainos nesitarė. Ji patvirtino, kad buvo deramasi su atsakove. Tai įrodo, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus surasti pirkėjus įvykdė ir paneigia tvirtinimą, kad ieškovas savarankiškai atstovavo kitokiems atsakovės interesams, dėl kurių jis nebuvo įgaliotas. Ieškovas nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovas su atsakove sudarė neatlygintiną sutartį. Teigia, kad buvo sudaryta atlygintina sutartis, tą pripažįsta ir atsakovė, teismo posėdyje patvirtindama, „kada daviau įgaliojimą, sutarėm, kad mokėsiu už darbą“ (t.,II., b.l. 115). Atsakovė nurodė, kad ieškovui sumokėjo 1250 Lt už darbą (t. II., b.l. 7). Liudytojas A.E. J. patvirtino, kad žinojo, jog buvo tartasi dėl užmokėjimo už darbą, tik jis nežinojo kiek buvo sutarta (t. II, b.l. 7). Todėl CK 6.758 str. 2 d. netaikytina, nes sutartis buvo sudaryta atlygintina. Pažymi, kad darbų didelę apimtį apsprendė tai, kad buvo priduodama neteisėta statyba. Buvo išduotas leidimas namui, kurio bendras plotas 239,38 kv.m., aukštų skaičius 2, mansarda (t. I., b.l. 113), pastatytas ir priduotas yra vieno aukšto su pastogės patalpomis, garažu, kurių bendras plotas 262,38 kv.m. (t. I,. b.l. 93). Nesutinka su teismo sprendimu atmesti reikalavimą dėl 500 Lt transporto išlaidų priteisimo ir teigia, kad aplinkybę, jog ieškovas asmeniniu transportu vežiojo asmenis, susidomėjusius namo pirkimu, paliudijo ir S. P.. To neginčijo ir atsakovė, teismo posėdžio metu šis klausimas nebuvo diskutuojamas. Taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi atsakovė prašymo dėl šių išlaidų priteisimo nebuvo pareiškusi. Teigia, jog tuo atveju, jei išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymas neaptartas rezoliucinėje sprendimo dalyje, reikia priimti papildomą sprendimą. Toks paskirstymas teismo sprendime neaptartas ir atskiras sprendimas nepriimtas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu jautė, jog teismas palaiko atsakovės pusę, kadangi: buvo atmestas ieškovo prašymas iškviesti liudytoją, nes nežinojo liudytojos pavardės, o atsakovės liudytojų šaukimui nereikėjo pateikti nei pavardžių nei adresų; atsakovei su atsiliepimu nepateikus dokumentų patvirtinančių jos teiginius, tik antrame parengiamajame posėdyje buvo pareikalauta juos pateikti, nepriimant nutarties šiuo klausimu, o ieškovui trūkumams šalinti buvo priimta nutartis; atsakovės advokatė teismo sekretorei teismo posėdžio pabaigoje įteikė savo baigiamosios kalbos rašytinį variantą, kurio prijungimo prie bylos klausimas nebuvo aptartas ir nebuvo supažindintas ieškovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2004-05-09 išduotą įgaliojimą, ieškovas turėjo teisę atstovauti J. S. vardu, įregistruojant ir tvarkant dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įgaliojimu buvo aiškiai išreikšta ieškovui suteikiamų teisių apimtis ir turinys: atstovauti priduodant, įregistruojant bei įgyvendinant kitus veiksmus, išskirtinai nurodytam turtui. Atlygintinų paslaugų teikimas šiame įgaliojime nenurodytas. Pasibaigus įgaliojimui, kuris buvo terminuotas, pasibaigė ir ieškovo veiksmai. Pažymi, kad ieškovas, įkainuodamas savo paslaugas nepateikia jokių dokumentų, pagrindžiančių šių įkainių realumą, nenurodo kokiais kriterijais vadovavosi skaičiuodamas skolos dydį, nepateikė atitinkamų išlaidų paskirties, atsiskaitymų, sumokėtų mokesčių ir pan. Teigia, kad ieškovas nuolat reikalaudavo iš atsakovės mokėti pinigų sumas, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais, o nuolatos reikalaujamas išlaidas, neva būtinas pavedimo vykdymui, naudojo asmeniniams tikslams, siekdamas praturtėti. Nurodo, kad ieškovas, įsigijęs atsakovės pasitikėjimą ir žinodamas, kad atsakovė turi dar ir kito nekilnojamojo turto, pasiūlė turtą įvertinti ir pasakyti realią jo pardavimo kainą, tačiau tai nebuvo atsakovės pavedimas ieškovui pardavinėti šį turtą. Šį faktą patvirtino ir liudytoja S. P., kuri teigė, kad pastatus su ieškovu tik apžiūrėjo, tačiau dėl kainos nesitarė, o atėjusi kaimynė patarė tiesiogiai tartis su turto savininke (t., II, b.l. 7,8). Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi buvo priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, toks prašymas buvo pareikštas atsiliepime į ieškinį, šių išlaidų dydis atitinka LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 nustatytą dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovas nurodo, kad vykdydamas 2010 m. gegužės 24 d. atsakovės išduotą įgaliojimą dėl gyvenamojo namo pridavimo statybos inspekcijai patyrė 300 Lt transporto išlaidų. Teigia, kad šalys susitarė, jog už šių paslaugų atlikimą ieškovui bus sumokėta 1000 Lt atlyginimo. 2010-04-30 ieškovas pradėjo teikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas namo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimui. Vykdydamas šį pavedimą patyrė 208 Lt transporto išlaidų bei negavo iš atsakovės sutarto 1000 Lt atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gegužės 24 d. notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu atsakovė J. S. įgaliojo ieškovą S. G. priduoti atsakovei priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pasirašyti pridavimo aktus, gauti patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kitus reikiamus dokumentus, įregistruoti minėtą turtą VĮ Registrų centre, Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su išduoto įgaliojimo vykdymu (t. I., b.l. 5 ). Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Taigi, tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus. LR CK 6.758 str. 2 d. numato, kad jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio ar kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Tačiau, fizinių asmenų sudarytos pavedimo sutarties neatlygintinumas yra prezumpcija, kuri gali būti nuginčijama, nustačius įstatyme įvardinto įgaliotinio veiklos specifiką arba kitas aplinkybes, patvirtinančias pavedimo atlygintinumą. Šioje byloje ieškovas teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintina pavedimo sutartis, atsakovė tai neigė. Minėtame įgaliojime nėra nuorodos apie ieškovo atlyginimą už atstovavimą, kitokių rašytinių susitarimų ieškovas ir atsakovė nesudarė. Esant įstatyme įtvirtinai prezumpcijai dėl pavedimo sutarties nealygintinumo, nesant įgaliojime sąlygos dėl atlyginimo mokėjimo įgaliotiniui - pareiga paneigti šią prezumpciją tenka šaliai, kuri teigia, jog tarp šalių susiklostė atlygintini pavedimo santykiai. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad šalys susitarė dėl atlyginimo įgaliotiniui mokėjimo - tenka ieškovui. Ieškovas įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą kad ieškovas su atsakove sudarė neatlygintiną pavedimo sutartį dėl namo pridavimo statybos inspekcijai, kurią patvirtina 2010-05-24 įgaliojimas, not. reg. Nr.3034. Pagal LR CK 6.761 str. 3 d. įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai vykdyti. Pagal minėtą normą įgaliotojas privalo atlyginti tik tas įgaliotinio išlaidas, kurias jis patyrė, vykdydamas įgaliotojo pavedimą ir tiesiogiai susijusias su pavedimo vykdymu. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai reiškia, kad asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas teigia, jog vykdydamas šį pavedimą patyrė 300 Lt transporto išlaidų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų išlaidų faktą bei jų dydį. Ieškovui neįrodžius patirtų transporto išlaidų – reikalavimas dėl šių išlaidų atmestas pagrįstai. Byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas už atliktus kadastrinius mokėjimus sumokėjo 470 Lt, todėl ši suma ir buvo priteista ieškovui iš atsakovės. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta neatlygintina pavedimo sutartis, kadangi atsakovė pati pripažino, kad buvo sudaryta atlygintina sutarti teismo posėdyje nurodydama „kada daviau įgaliojimą, sutarėm, kad mokėsiu už darbą“. Teismas atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. Iš 2011-05-31 teismo posėdžio protokolo (t. II., b.l. 7) matyti, kad atsakovė parodė, jog „ieškovas sakė, kad neims mokesčio už darbą, bet reikės mokėti gaunant dokumentus apie 1100-1200 Lt“. Tai reiškia, kad atsakovė kalbėjo apie LR CK 6.761 str. 3 d. numatytų išlaidų atlyginimą, o ne apie atlyginimą įgaliotiniui.
Ieškovas taip pat teigia, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta atlygintina pavedimo sutartis dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Rašytinė sutartis dėl šio pavedimo nesudaryta. Atsakovė neigia, davusi ieškovui pavedimą tarpininkauti parduodant minėtą nekilnojamąjį turtą. 2010-05-24 įgaliojime nėra aptartas tarpininkavimas dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo. Taigi, pareiga įrodyti buvus tokį susitarimą, tenka ieškovui. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja interneto portaluose patalpintais skelbimais bei liudytojos S. P. parodymais. Ta aplinkybė, kad buvo internete patalpinti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai, juo labiau, kad buvo susitarta, kad ieškovui bus mokamas 1000 Lt atlyginimas. Ieškovo nurodoma liudytoja S. P. paliudijo, kad su ieškovu buvo nuvažiavusi apžiūrėti namo, (duomenys neskelbtini) dėl pardavimo bendravo su šeimininke telefonu (t. II., b.l. 8). Taigi, iš šios liudytojos parodymų nieko negalima spręsti apie ieškovą ir atsakovę siejusius teisinius santykius. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sutaryta atlygintina pavedimo sutartis dėl nekilnojamojo turto paravimo (duomenys neskelbtini). Nesant tarp šalių pavedimo sutarties – nėra teisinio pagrindo priteisti ir, ieškovo teigimu, vykdant pavedimą patirtas transporto išlaidas.
Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliantas teigia, jog atstovavimo išlaidos negalėjo būti priteistos, kadangi atsakovė prašymo dėl šių išlaidų priteisimo nebuvo pareiškusi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje buvo pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.I., b.l. 53), šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (t. II., 2), jų dydis atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios išlaidos iš ieškovo priteistos pagrįstai (CPK 98 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė ir įvertino įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos teisingam išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles, iš ieškovo atsakovei priteistina apeliacinės instancijos teisme turėtos 600 Lt dydžio išlaidos, advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 600 Lt atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)