Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. R. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. R. įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Nuo 2003 metų Vilniuje R. B. , pravardėmis „Remis", „Lysij", kartu su kitais asmenimis bendrai nusikalstamai veiklai suvienijęs G. L. , pravardėmis „Gena", „Chotabyč", J. D. , pravardėmis „Maks", „Kit", „Chramoj", „Jonikas", A. D. pravarde „Chirurgas", kuriuos siejo pastovus tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, sukūrė nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tuo pačiu laikotarpiu, R. B. ir pastarojo nurodymu G. L. , J. D. , A. D. , į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė J. S. , Ž. T. , A. T. , A. Š. , A. B. , R. B. , L. G. , S. L. , J. J. , D. K. , V. L. , J. Z. , G. C. , S. K. , R. A. , A. M. , A. K. , M. D. , V. B. , J. K. , A. F. , A. R. . R. B. paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė G. L. , J. D. , A. D. Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, surasti ir įtraukti į nusikalstamą susivienijimą kitus asmenis, kurie platintų minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, detalizuoti nusikalstamų veikų planus, vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų disponavimo tikslu nuomoti ir naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, šių medžiagų platinimui įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, tik psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.

Vykdant R. B. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant, o taip pat pastarajam pavedus G. L. , J. D. , A. D. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliko tokius veiksmus:

- R. B. , G. L. , J. D. , A. D. , J. S. , Ž. T. , A. T. , A. Š. , A. B. , R. B. , L. G. , S. L. , J. J. , D. K. , V. L. , J. Z. , G. Č. , S. K. , R. A. , A. M. , A. K. , M. D. , V. B. , J. K. , A. F. , A. R. Lietuvos Respublikoje neteisėtai įvairiais kiekiais gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno narkotines, psichotropines medžiagas, jų platinimo tikslais naudojosi savo bei nuomotomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus Vilniuje, Vilniaus rajone, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.

R. B. , G. L. , J. D. , A. D. iš nusikalstamo susivienijimo veiklos gautas lėšas paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams, dalį lėšų skirdavo sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms – patalpų nuomai, nusikaltimo įrankiams – narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo, svėrimo priemonėms įgyti, bei mokėjo nusikalstamo susivienijimo nariams jų dalį pinigų už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose.

Šiais veiksmais A. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje.

A. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 3 d.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams, kuri to paties teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi pratęsta iki 2010 m. rugpjūčio 3 d.

Skundžiamoje 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą A. R. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Gynėjo nuomone, skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta netinkamai pritaikius BPK 119, 121, 122 straipsnius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato (toliau – LAT) 2004 m. gruodžio 30 d. Nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" ir nepagrįsta byloje esančiais duomenimis bei faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to, paskirtoji kardomoji priemonė aiškiai per griežta.

Visų pirma gynėjas nurodo, kad prokuratūros prašymas paskirti suėmimą neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi prokuroras pareiškime tik formaliai atkartojo BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus suėmimo pagrindus. Tačiau, prokuratūros pareiškime nurodyti teiginiai yra tik prielaidos, nes nebuvo pateikti jokie leistinumo ir liečiamumo kriterijus atitinkantys faktiniai duomenys, kurių pagrindu būtų tikslinga paskirti suėmimą. Todėl, gynėjo manymu, tokia prokuratūros pozicija prieštarauja BPK paskirčiai, numatytai 1 straipsnyje ir pažeidžia įtariamojo teises.

Antra, gynėjas mano, kad apygardos teismas neatsižvelgė į byloje esančią įtariamąjį charakterizuojančią medžiagą, t. y. kad įtariamasis nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi (dieninio IV kurso studentas), artimai bendrauja su faktine sutuoktine, todėl kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą išsprendė paviršutiniškai.

Be to, įtariamojo gynėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pakartotinai atkartojo dalį tų pačių suėmimo pagrindų bei nurodė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą aplinkybę, t. y. jog A. R. gali paveikti kitus įtariamuosius. Byloje nėra tokius jo ketinimus patvirtinančių duomenų. Objektyviai tokių aplinkybių negali būti, kadangi A. R. yra pažįstamas ir bendravo tik su vienu įtariamuoju G. L. , daugiau jokių įtariamųjų jis nepažįsta ir nėra bendravęs, todėl tokie teismo teiginiai nepagrįsti. Taip pat, vien tik faktas, jog A. R. yra pateiktas įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, neleidžia pagrįstai manyti, jog įtarimai pasitvirtins ir bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Gynėjo teigimu, dėl šios aplinkybės A. R. bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo yra nelogiška ir beprasmiška. Tokių aplinkybių objektyvus ištyrimas reikalingas ir pačiam A. R. , todėl vengimas tyrimo ar bandymas įtakoti tyrimą yra žalingas jam pačiam. Juolab, kad byla dar neatiduota į teismą ir neaišku ar pateiktų įtarimų pagrindu bus surašytas kaltinamasis aktas ir byla A. R. atžvilgiu pasieks teismą.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatymo 122 straipsnio prasmę, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų. Todėl gynėjo manymu, taikant išimtinę prievartos priemonę – suėmimą, būtina detaliai išanalizuoti ir tinkamai įvertinti visas tam reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, teismas nurodė vienintelį suėmimui skirti būtiną pagrindą ir sąlygas bei kitas, prielaidų pobūdžio, aplinkybes. Priimta nutartis nepakankamai motyvuota. Tai leidžia teigti, jog buvo pažeistos ne tik BPK 125 straipsnio nuostatos įpareigojančios teismą motyvuoti priimtą nutartį, bet ir 2002 m. birželio 21 d. LAT nutarimas Nr. 36, bei 2004 m. gruodžio 30 d. LAT nutarimas Nr. 50.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių gynėjas mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. R. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, ką nepagrįstai skunde tvirtina įtariamojo A. R. gynėjas. Taip pat nepažeisti ir gynėjo nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimai, nes įtariamajam kardomoji priemonė paskirta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. R. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokiais duomenimis, leidžiančiais manyti, jog A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas pagrįstai pripažino įtariamųjų, liudytojų parodymus, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktą medžiagą, specialistų išvadas, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei kitą byloje surinktą medžiagą. Šioje dalyje atmetamas įtariamojo gynėjo skundo argumentas, kad apygardos teismo nutartis pagrįsta tik formaliu, duomenimis bei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstu, prokuratūros prašymu pratęsti suėmimo terminą A. R. . Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas prokuratūros pareiškimas iš esmės atitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ką nepagrįstai ginčija gynėjas. Antra, skundžiama apygardos teismo nutartis priimta remiantis ne tik prokuroro pareiškimu, bet ir pateiktoje bylos medžiagoje surinktais duomenimis. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu įtariamojo gynėjo nurodomi, byloje surinktų duomenų liečiamumo ir leistinumo kriterijai, siejami su įrodinėjimu baudžiamojoje byloje, todėl išsamesnė surinktų duomenų analizė pagal šiuo kriterijus, galėtų būti laikoma įrodymų vertinimu bei pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Todėl išsamų duomenų vertinimą gali pateikti tik bylą iš esmės nagrinėjantis teismas priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą. Kartu konstatuotina, kad įtariamajam nepalanki prokuratūros pareiškime išdėstyta pozicija, negali būti pripažįstama, kaip pažeidžianti BPK 1 straipsnio nuostatas, nes ji taip pat formuojama pagal byloje surinktus duomenis.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam A. R. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo gynėjo skundo argumento, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą aplinkybę, jog A. R. gali paveikti kitus įtariamuosius. Tokiu pagrindu suėmimo terminas A. R. nepratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio suėmimo termino pratęsimo pagrindo nepasisako.

Atmetami įtariamojo A. R. gynėjo skundo argumentai, kad apygardos teismas nepagrįstai jo ginamajam pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. R. įtariamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Vien ta aplinkybė, kad gynėjas mano, jog įtariamajam slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo nelogiška ir nėra prasmės, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Šiuos papildomus suėmimo pagrindus apygardos teismas motyvavo tinkamai. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra ir sudėtinga ir didelės apimties, joje tiriamos sudėtingos, iš daug epizodų susidedančios, nusikalstamo susivienijimo padarytos nusikalstamos veikos. Pranešimai apie įtarimus pareikšti keliasdešimčiai asmenų. Atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų gausa, jų apimtis, bei byloje surinktų procesinių dokumentų kiekis neleidžia abejoti šio ikiteisminio tyrimo didele apimti bei sudėtingumu. Todėl A. R. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo A. R. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai, per paskutinius du mėnesius byloje atlikti procesiniai vyksmai neleidžia tvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas ar pažeistų įtariamojo A. R. teises. Juolab, kad prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad artimiausiu metu šioje baudžiamojoje byloje bus pareikšti galutiniai įtarimai bei byla bus perduota teismui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju įtariamojo A. R. gynėjo skundo teiginiai, kad įtariamasis anksčiau nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei mokosi, bei artimai bendrauja su sugyventine su kuria veda bendrą ūkį, negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju be griežčiausios kardomosios priemonės būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu įtariamojo A. R. skirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu. Viešasis interesas šioje byloje yra išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamo susivienijimo darytas nusikalstamas veikas susijusias su didelio kiekio narkotinių medžiagų gamyba bei realizacija bei nubausti kaltuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. R. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.