Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-619-516/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
2A-619-516/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-0250-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
A. D.
Trečiasis asmuo
V. P.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-619-516/2015
Teismo proceso Nr. 2-57-3-0250-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 36.1; 42.4; 42.10; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-567-123/2013 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl avanso grąžinimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo V. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties pažeidimo ir jo padarinių.

Ginčo šalys 2012 m. sausio 11 d. sudarė notarinę preliminariąją nekilnojamųjų daiktų (dviejų žemės sklypų) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2012 m. kovo 30 d. sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį; parduodamo turto bendra kaina 2 200 000 Lt. Pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išregistruoti vienam iš žemės sklypų taikytą areštą, jei pirkėja (ieškovė) įvykdys sutarties 3.3 punkte numatytą įsipareigojimą sumokėti 210 000 Lt avansą. Likusi sutarties kaina (1 990 000 Lt) turėjo būti sumokėta iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 210 000 Lt bei 5 % dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vienas iš žemės sklypų buvo areštuotas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl preliminariosios sutarties terminas buvo nustatytas atsakovo naudai – ieškovės už žemės sklypus sumokėtas 210 000 Lt avansas turėjo būti panaudotas skoloms mokesčių administratoriui padengti ir turto areštui panaikinti. Turto areštas buvo panaikintas dar 2012 m. sausio 27 d., tačiau atsakovas delsė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, vis nurodydamas, kad terminas dar nesibaigęs, o jam dar reikia sutvarkyti tam tikrus dokumentus. Nesudarius pagrindinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties, nesant ieškovės nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti sutartį, sumokėtas avansas turi būti grąžintas kaip be pagrindo gautas turtas (CK 6.237 str.).

Atsakovas pareiškė priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovės 200 000 Lt nuostolių bei 6 % dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį su kitu asmeniu, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių areštuojant pardavimo objektu esančius žemės sklypus. Todėl atsakovas turėjo sumokėti 200 000 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu R. K. ieškinio netenkino; atsakovo A. D. (A. D.) priešieškinį, jį atsiėmus, paliko nenagrinėtą; grąžino A. D. 6 000 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. sausio 11 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje išreikšdamos savo valią, susitarė sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012 m. kovo 30 d.; ieškovė, nors ir pavėluotai, pervedė avansą (sutarties 3.3 p.), tačiau neįvykdė šalių susitarimo 3.4 punkto dėl 1 990 000 Lt sumokėjimo (sutartyje numatyta, kad ši suma turi būti sumokėta iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos) bei susitarimo 4.2 punkto dėl dokumentų notarei pateikimo. Atsakovas savo sutartinį įsipareigojimą panaikinti areštą įvykdė, taip pat 2012 m. kovo 26 d. pranešė, kad ieškovė atvyktų pas notarą būtent 2012 m. kovo 30 d. Teismas sprendė, jog ieškovės argumentai apie pavėluotą pranešimo gavimą neatleidžia jos nuo pareigos pagal preliminariąją sutartį (sutarties 6.2 p.) palikti avansą kaip baudą, kadangi pati ieškovė turėjo pareigą būti aktyvi ir domėtis, kaip vyksta pasiruošimas įgyvendinti pagrindinę sutartį. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė elgėsi nesąžiningai ir tik dėl jos neveikimo neįvyko pagrindinis sandoris. Teismas konstatavo, kad 210 000 Lt bauda yra didelė, tačiau įvertino, kad ieškovė norėjo pirkti didelės vertės turtą Palangos mieste, preliminari sutartis sudaryta jau po ekonominės krizės, ieškovė, palyginus su žemės pardavėju, yra jauna, darbingo amžiaus, perkamas verslui skirtas bendro naudojimo paskirties žemės sklypas, todėl šiuo atveju pati ieškovė turėjo ir privalėjo būti apdairi ir numatyti riziką sandoriui neįvykus, o tai, kad ji jokių veiksmų neatliko laiku ir buvo nesąžininga atsakovo atžvilgiu, įrodo bylos medžiaga. Be to, bauda sudaro tik 0,1 proc. nuo sandorio sumos. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įtikinančių įrodymų, kad atsakovas kokiais nors veiksmais ar neveikimu nevykdė preliminariosios sutarties bei kad pati ieškovė siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškinio netenkino. Kadangi atsakovas priešieškinį atsiėmė sutikus ieškovei (CPK 139 str.), tai priešieškinis paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Sprendime nėra atsakyta į apeliantės motyvus, jis grindžiamas klaidingomis prielaidomis apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, jame nėra bylos kontekste įvertinta abiejų šalių pareiga bendradarbiauti, taip pat nepateiktas teisinis atsakovo nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo įvertinimas, šios aplinkybės lėmė klaidingą išvadą dėl apeliantės kaltės ir nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.Teismas neatsižvelgė į nesąžiningą atsakovo elgesio modelį, netinkamai vertino abipusės bendradarbiavimo pareigos turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir bendradarbiavimo pareigą. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė neįvykdė savo pareigų, susijusių su likusių pinigų sumokėjimu ir dokumentų notarui pateikimu. Šalys nesusitarė dėl konkrečios pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos ir laiko; sutarties projektui parengti jokie papildomi dokumentai iš pirkėjo pusės nereikalingi.Atsakovas, žinodamas, jog apeliantė ne dėl savo kaltės negavo jo pranešimo ir nežinojo apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką bei vietą, vietoj to, kad bendradarbiautų ir sudarytų pagrindinę sutartį su apeliante, kitą darbo dieną po termino, sudarė preliminariąją sutartį su kitu asmeniu. Pabrėžia, kad tiek ikisutartinių santykių metu, tiek teismo proceso metu, su atsakovu asmeniškai nėra pavykę susisiekti ar susitikti, tai sustiprina abejones dėl atsakovo / trečiojo asmens sąžiningumo.Teismas neteisingai motyvavo tariamai protingą baudos dydį, nurodydamas, kad ji sudaro 0,1% sandorio sumos, kadangi 0,1% sudaro 2 200 Lt, o ne 210 000 Lt. Be to, reikia vertinti bendrą netesybų piniginę išraišką ir, atsižvelgiant į santykių turinį, galimus / tikėtinus asmens nuostolius konkrečiu atveju, kad nebūtų aiškiai pažeista interesų pusiausvyra.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas A. D. prašo ieškovės R. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Ieškovė netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias bendradarbiavimą. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti, tačiau iš kiekvienos šalies negali būti reikalaujama daugiau nei numatyta sutartyje. Be to, ieškovė akcentuoja tik atsakovo pareigas, nutylėdama apie savo.

2. Atsakovas įvykdė visas be išimties sutartyje numatytas sąlygas. Tuo tarpu ieškovė, žinodama apie galutinį terminą pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti nė vieno iš sutartyje numatytų savo įsipareigojimų neįvykdė.

3. Ieškovės pareigos numatytos šalių sudarytoje sutartyje, jeigu šias pareigas būtų vykdžiausi – būtų žinojusi apie sandorio sudarymo laiką ir pareigą sumokėti 1 990 000 Lt iki Turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 3.4 punktas).

4. Ieškovė elgdamasi pasyviai vengė sudaryti sutartį, o tai gali būti vertinama kaip atsisakymas ją sudaryti. Sutarties 6.1 punktas, numatantis atsakomybę negali būti taikomas atsakovo atžvilgiu, nes netgi nustačius atsakovo netinkamą veikimą (per vėlai pranešė ieškovei apie pagrindinio sandorio sudarymą), tai nebūtų sutartyje numatytas atvejis (atsakomybė tik už vengimą arba atsisakymą) ir nesiderintų su sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

5. Teismas teisingai kvalifikavo, jog šalys sutartyje numatė netesybas–baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, sumokėtas avansas yra laikytinas netesybomis, bauda, kurį atsakovas įskaitė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2012 m. sausio 11 d. sudarė notarinę preliminarią dviejų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis sudaryti iki 2012 m. kovo 30 d. (preliminarios sutarties 2.1 punktas). Pagal šios sutarties 3.3 punktą apeliantė kelias dienas pavėlavusi, t. y. 2012 m. sausio 24 d., sumokėjo atsakovui 210 000 Lt avansą. Savo ruožtu pagal minėtos sutarties 4.1.1 punktą atsakovas 2012 m. sausio 27 d. išregistravo sandorio objektui taikytą areštą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta.

Vadovaujantis minėtos preliminarios sutarties 6.1 punktu, kai pardavėjas (atsakovas) nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jis privalo nedelsdamas grąžinti pirkėjui (apeliantei) avansą, sumoje 210 000 Lt bei sumokėti tokio pat dydžio baudą, taip pat atlyginti pirkėjui jo negautą pelną, jei sandoris nesudarytas. Tuo tarpu pagal 6.2 punktą, kai taip pat elgiasi pirkėjas (apeliantė) ir dėl to nesudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, tai jo sumokėtas avansas lieka pardavėjui (atsakovui), kaip bauda.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės ieškinio, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo 210 000 Lt sumokėtą avansą, motyvuodamas tuo, kad būtent dėl jos nesąžiningo elgesio ir neveikimo nebuvo sudarytas pagrindinis sandoris.

Apeliantė kvestionuodama šį sprendimą tvirtina, kad teismas neįvertino atsakovo nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo, abiejų šalių pareigos bendradarbiauti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja jos ribos, kurios brėžiamos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius. Dėl to tai, ar šalys tinkamai bendradarbiavo, galima nustatyti iš to, kaip jos vykdė savo įsipareigojimus, kurie nustatyti tiek sutartyje, tiek teisės aktuose. Šalių noras bendradarbiauti turi būti abipusis, priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta.

Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo šalių pareigą bendradarbiauti, visų pirma, būtina atsižvelgti į tiesiogiai preliminarioje sutartyje jos šalims nustatytų pareigų įgyvendinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dar 2012 m. sausio 27 d. įvykdė savo įsipareigojimą panaikinti parduodamo žemės sklypo areštą, t. y. pašalino visas kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį (preliminarios sutarties 4.1.1 punktas). Savo ruožtu, apeliantė sumokėjo avansą, tačiau neįvykdė šalių susitarimų – sumokėti visą žemės sklypų kainą iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei pateikti notarei visus sutarties sudarymui reikalingus dokumentus (preliminarios sutarties 3.4 ir 4.2 punktai). Kaip minėta, šalių sudarytoje preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta pagrindinės sutarties sudarymo data, t. y. iki 2012 m. kovo 30 d., kuri apeliantei, neabejotinai, buvo žinoma. Byloje nepateikti duomenys, kad ji kontaktavo su atsakovu, pranešė apie šių įsipareigojimų neįvykdymo priežastis, bandė juos įgyvendinti vėliau. Priešingai, galima spręsti, jog preliminarios sutarties vykdymo atžvilgiu ji buvo visiškai pasyvi. Tokiu atveju aplinkybė, kad atsakovas pranešimą atvykti į notarų biurą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį išsiuntė pirkėjai likus kelioms dienoms iki susitikimo dienos, pati savaime nepatvirtina jo nesąžiningumo, nepakankamo nerūpestingumo ir apdairumo. Pastebėtina, kad šiuo atveju, nepaisant apeliantės kaip pirkėjos neįvykdytų priešpriešinių pareigų pagal preliminarią sutartį, atsakovas visgi organizavo susitikimą pas notarą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, bandė informuoti apie ją šalį, iš jo paaiškinimų matyti, kad sutarties sudarymo dieną notarė kontaktavo su apeliante, tačiau ji atvykti ir sudaryti sutartį atsisakė, naujo susitikimo laiko ir vietos derinti nebandė. Tai leidžia spręsti, kad ji prarado suinteresuotumą nupirkti preliminarioje sutartyje sulygtus žemės sklypus. Šią išvadą sustiprina ir kiti byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas net ir pasibaigus prelimarioje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui ir apeliantei iniciavus teisminį ginčą dėl avanso grąžinimo ir toliau siūlė jai pirkti numatytą parduoti turtą, buvo linkęs derėtis, tačiau pirkti turtą buvusiomis sąlygomis ji atsisakė (1 t., b. l. 68-71; 2 t. b. l. 2-17). Iš teismui atsakovo pateiktų papildomų paaiškinimų, prie kurių pridedama šalių telefoninio pokalbio išklotinė, galima spręsti, kad apeliantė nebėra suinteresuota pirkti preliminarioje sutartyje numatytų žemės sklypų dėl juose besirenkančio vandens, siūlo juos atidalinti, pirkti mažesnę jų dalį. Šios aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad atsakovas pažeidė preliminarioje sutartyje jam numatytas tiek tiesiogines, tiek netiesiogines pareigas, veikė nesąžiningai, siekė išvengti pagrindinės sutarties sudarymo. Savo ruožtu apeliantės elgesys minėtos sutarties vykdymo metu, t. y. kad ji nepervedė likusios perkamo turto kainos, nederino nei susitikimo vietos, nei laiko, nors sutartyje buvo aiškiai numatyta sutarties vykdymo data, sudarė pakankamą pagrindą teismui spręsti, kad pagrindinis sandoris nesudarytas būtent dėl jos nesąžiningo elgesio ir neveikimo.

Pareigos bendradarbiauti pažeidimas yra sutarties pažeidimas ir suponuoja galimybę taikyti gynybos priemones, kurios numatytos sutarties pažeidimo atveju. Tokiu atveju priešinga šalis įgyja teises, susijusias su atleidimu nuo prievolių vykdymo. Dėl to apeliantei, neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, pažeidus preliminariosios sutarties 3.4 ir 4.2 punktų vykdymą, nenurodžius šių prievolių pažeidimo priežasčių, nederinus pagrindinės sutarties sudarymo vietos ir laiko, ir atsisakius ją sudaryti, tenka prisiimti atsakomybę, kuri numatyta šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.2 punkte, t. y. palikti atsakovui avansą kaip baudą.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantės kaltę dėl preliminarios sutarties nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo sutikti su jos argumentais, kad buvo pagrindas mažinti šalių sulygtą netesybų dydį. Visų pirma, kaip jau minėta, apeliantė neteisi teigdama, kad atsakovas sąmoningai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ji pati prarado tokį suinteresuotumą, nes būtent jos preliminarios sutarties nuostatų nevykdymas, neveikimas ir pasyvumas lėmė tai, kad nebuvo sudarytas pagrindinis sandoris. Dėl to jai tenka pareiga prisiimti visas su savo neveikimu susijusias neigiamas pasekmes – šiuo atveju jai taikytina sutartinė atsakomybė. Antra, skundžiamame sprendime padaryta aritmetinė klaida, kad minėtoje sutartyje numatytas baudos dydis sudaro 0,1 procento sutarties kainos (iš tiesų sudaro apie 10 procentų), nepaneigia teismo išvadų, kad nėra pagrindo ją mažinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turėjo du klientus ketinančius pirkti jo parduodamą nekilnojamąjį turtą, su apeliante preliminari sutartis buvo sudaryta, nes ji pasiūlė didesnę kainą, tačiau jai neatvykus sudaryti pagrindinės sutarties ir nederinus kito susitikimo laiko ir vietos, atsakovas šį turtą įsipareigojo parduoti antrajam klientui (V. Z.) jau už 200 000 Lt mažesnę kainą negu buvo ketinama parduoti apeliantei, su juo sudarė preliminarią sutartį, numatė šių sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovas niekada nebuvo praradęs suinteresuotumo parduoti žemės sklypus, kaip minėta, apsisprendimą parduoti šį turtą apeliantei lėmė tik jos pasiūlyta didesnė kaina, tuo tarpu dėl jos veiksmų tiek nevykdant preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tiek vėliau inicijuojant ginčą dėl sumokėto avanso grąžinimo šio turto pardavimas nuo 2012 metų buvo sutrikdytas. Preliminari sutartis sudaryta su apeliante jam sukūrė teisinius lūkesčius, kad turtas bus parduotas už joje numatytą kainą, o jis sulygtomis sąlygomis nebuvo parduotas dėl apeliantės kaltės. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad šalių preliminarios sutarties 6.2 punkte numatytos avanso dydžio netesybos yra neprotingo dydžio, viršijančios minimalius atsakovo nuostolius bei pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyra (CK 6.256 ir 6.258 straipsniai).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, nepadarė įrodymų vertinimo ar kitų proceso bei materialinės normų taisyklių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo – skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėEgidijus Žironas