Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3123-1096/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-03
Bylos Nr.
1-3123-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14983-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Kaltinamasis
M. O.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3123-1096/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14983-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Tamulionienei,

kaltinamajam M. O.

nukentėjusiajai R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. O. 2025 m. balandžio 29 d. apie 22.13 val. bute, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) panaudojo savo sugyventinės R. B.atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia ranka ne mažiau kaip 2 kartus sudavė nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, po ko paėmė už plaukų ir ją tampė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą bei padarydamas jai nubrozdinimą dešiniame skruoste ir poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo sugyventinės R. B. sveikatą.

Šiais veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jo draugė nekėlė visą dieną telefono. Susinervinęs nusipirko alaus. Draugė grįžo vėlai apie 22 val., pradėjo meluoti, kad dirbo. Paprašęs programėlę, kad parodytų, nieko negalėjo parodyti, todėl jis draugei būnant prie durų pastūmė, tačiau draugė niekur neatsitrenkė. Nuėjo į virtuvę ir netyčia į draugės pusę metė sumuštinį ir pataikė su sumuštiniu į draugę. Tuomet atvažiavo policija ir viskas baigėsi, bet už rankų, plaukų jis nieko nedarė. Skundą pateikęs buvo dėl to, kad nebuvo tempimo už plaukų ir ranka nemušė. Teigia, kad nukentėjusioji davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ji neteisingai parodė, nebuvo tempimo už plaukų. Jis pripažįsta, kad trenkė su tosteriu, bet nepripažįsta, kad tempė už plaukų, su ranka nemušė. Pripažįsta, kad su sumuštiniu sukėlė fizinį skausmą, padarė nubrozdinimą. Nebuvo sudavęs smūgius rankomis. Tosterį metė vieną kartą.

Įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Tarp jo ir R. B. įvyko konfliktas. Jie gyvena kartu 4 metai. Anksčiau nebuvo konfliktų. Ši diena išsiskyrė iš kitų todėl, kad draugė nekėlė telefono ragelio, žadėjo 20 val. atvažiuoti namo, tačiau neatvažiavo. Grįžo vėlai, jis paklausė pastarosios kur ji buvo, ši jam atsakė, kad dirbo. Paprašė parodyti, kadangi dirba papildomai „Wolt“ kurjere, o programėlėje matyti visus užsakymus. Draugė programėlės neparodė, reiškia melavo. Jis tą dieną buvo išgėręs alaus. Alkoholis neturėjo įtakos šiam įvykiui, alkoholį vartoja labai retai. Po įvykusio konflikto buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnai atvykę nuvedė jį apklausai, reikėjo pūsti. Kitą dieną su drauge susitaikė, jis atsiprašė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui parodžius fotolenteles, esančias b. l. 58-60, paaiškina, kad žymės atsirado nuo sumuštinio. Jis sumuštinį metė, visas sviestas po visą kambarį išsiliejo. Šiuo metu su drauge viskas gerai. Mano, kad nukentėjusiajai kažkiek skaudėjo. Nežino kodėl specialistai rašo, kad du trauminiai poveikiai. Mano, kad kraujosruva atsiradusi taip pat nuo sumuštinio, kadangi labai didelis sumuštinis ir draugei papuolė tiesiai į veidą. Kitą dieną davė nukentėjusiajai pinigų. Pinigų davė tam, kad susitaikytų ir draugė galėtų kažką nusipirkti, toks buvo atsiprašymo gestas. Pirmą dieną davė 80 Eur, o kitą dieną – 200 Eur. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi. Tokiam jo elgesiui įtakos padarė tai, kad buvo susinervinęs tą dieną. Be to, įtakos davė ir tai, kad anksčiau draugė bendravo su kitu vyru, pavydėjo. Nebuvo problemų dėl emocijų valdymo.

Turi galiojančių KET pažeidimų, kadangi dirba vairuotoju, kurjeriu. Jo darbo užmokestis į mėnesį yra nuo 1 500 – 2 000 Eur. Butas yra nuosavas, be kredito, jam padovanojo. Po įvykio padarė išvadas, kad reikia labiau valdyti savo emocijas, jeigu yra susinervinęs. Per laikotarpį nuo to įvykio padarė atitinkamas išvadas, kad reikia labiau valdyti savo emocijas. Pažymi, kad jeigu yra susinervinęs, jam geriau išvažiuoti iš buto. Šiuo metu su drauge jokių konfliktų nebuvo. Kartu gyvena, viskas yra gerai (2 t., b. l. 48-51).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, prokurorei ir nukentėjusiajai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. įtariamuoju apklaustas M. O. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jie su R. B. yra sugyventiniai, kartu yra apie 3,5 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jam. Šiuo metu su sugyventine yra susitaikę, ji šiuo metu būna pas jį bute. 2025 m. balandžio 29 d. konflikto iniciatorius buvo jis ir visas konfliktas įvyko dėl pavydo. Jo sugyventinė R. B. grįžo vėlai iš darbo apie 22 val. Paklausus kur ji buvo, ši atsakė, kad dirbo iki vėlumos. Paprašęs R. B. parodyti „Wolt“ programėlę (sugyventinė dirba papildomai maisto išvežiotoja), ji neparodė, labai pasimetė ir paaiškino, kad iš tiesu buvo susitikusi su drauge. Anksčiau tarp jų jau yra buvę atvejų, kuomet jis buvo atėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną ir pastebėjęs, kad jo sugyventinė bendrauja su kitu vyru. Šįkart pagalvojo, kad ji su juo buvo susitikusi. Jiems būnant buto koridoriuje, jis ją pastūmė. Sugyventinė nenukrito, o tiesiog atsirėmė į sieną. Po to jis R. B. pasakė, kad rinktųsi daiktus ir išeitų iš jo buto. Ji daiktų nesirinko, atėjo pas jį į virtuvę, o jis iš toli į ją metė keptą „tosteryje“ sumuštinį, kuris buvo kietas, kvadratinis su aštriais kampais, todėl ant sugyventinės dešinio žando yra užfiksuotas sužalojimas. Šį sužalojimą padarė ne su ranka, o su tuo mestu sumuštiniu. Nori pridurti, jog įvykio metu vienas vartojo alkoholinius gėrimus, vakare po darbo grįžęs išgėrė 6 laipsnių „Bačkorių“ vieną litrą alaus. Kai sugyventinė pradėjo verkti, jis jai liepė eiti rinktis daiktų, o jis nuėjo į miegamąjį miegoti. Po kažkurio laiko atvyko policija, atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Po to, kai medikai apžiūrėjo R. B., ji susirinko savo daiktus ir išėjo su policijos pareigūnais. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, jis davė sugyventinei 80 Eur, kad ji neprikalbėtų nebūtų dalykų policijos pareigūnams. Kitą dieną po įvykio jis susisiekė su R. B., jie susitarė susitikti. Susitikus jie susitaikė, jis davė jai 200 Eur, kad kažką sau nusipirktų, tai buvo jo atsiprašymo gestas. Šiuo metu jie ir toliau gyvena kartu. Jis ją labai myli, skirtis neplanuoja. Susitaikė, vienas kito atsiprašė, žada ir toliau kurti bendrą ateitį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų (1 t., b. l. 126-129).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. įtariamuoju apklaustas M. O. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. 2025 m. balandžio 29 d. dieną tarp jų su R. B. žodinis konfliktas dėl pavydo. Tą dieną ji neatsakingai pasielgė – neinformavo jo, kur yra, dėl ko jis labai sunerimo, kad jai galėjo nutikti kas nors blogo. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių tiksliai nebeatsimena ir nenori jų vėl prisiminti ar kartoti, tačiau gerai prisimena, kad po žodinio konflikto su R. B. jis jai į veidą metė keturkampį, skrudintą sumuštinį „toster“ dėl ko ir atsirado minėtas sužalojimas. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio ir pripažįsta, kad pasielgė nevyriškai. Taip pat nori priminti, kad R. B. atlygino jos patirtą žalą įvykio dieną, davė jai 80 Eur, o po įvykio jiems susitaikius jis jai sumokėjo dar 200 Eur. Šiuo metu R. B. iniciatyva jie yra susitaikę, gyvena kartu ir toliau veda bendrą ūkį. Jam yra išaiškinta galimybė ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir labai apgailestauja. Prašo jam skirti pačią švelniausią bausmę, nes turi darbą, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Jeigu jam būtų paskirtas areštas ar laisvės atėmimo bausmė, prarastų darbą ir atsidurtų beviltiškoje padėtyje (1 t., b. l. 147-150).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. įtariamuoju apklaustas M. O. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 158-160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 29 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2025 m. balandžio 29 d. apie 22 val., grįžo namo po darbo. Jos sugyventinis M. O., kuris buvo namuose ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad ji per vėlai grįžo. Jis teigė, kad ji nedirbo taip ilgai, o taip kažkur leido laiką su kažkuo. Ji jam atsakė, kad ji tikrai dirbo ir niekur nebuvo, o išvežiojo užsakymus. Tuomet jis netikėdamas ja, trenkė jai kažkuria ranka į veido dešinę pusę tris kartus ir paėmęs už plaukų ją tampė. Dėl jo tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kuriuos vertina 9 balais, o galvos srityje sukeltą skausmą vertina 7 balais. Dėl šio įvykio ji policijai pati neskambino tik parašė draugei žinutę, kad ją sumušė jos draugas ir prašė pranešti policijai. Iki atvykstant policijos pareigūnams ir medikams, jie susitarė, kad jis jai duoda pinigų už sukeltą fizinę žalą, kad galėtų nusipirkti vaistų. Jis jai davė 80 Eur, todėl ji jam šiuo metu pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo neturi ir rašyti pareiškimą atsisako. Su M. O. kartu gyvena 3 metus, smurto artimoje aplinkoje anksčiau tarp jų nėra buvę, tai yra pirmas kartas. Taip pat nori paminėti, kad nuo šiandienos ji išsikrausto ir persikelia gyventi į deklaruotą gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 7 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji R. B. parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sugyventiniui M. O.. Kartu su sugyventiniu jie veda bendrą ūkį, kažkur apie 3,5 metų. 2025 metų balandžio 29 dieną, apie 22 valandą, grįžo namo po darbo. Tą dieną dirbo „Wolt“ maisto išvežiotoja, o vakare po darbo buvo susitikusi su drauge. Tą pačią dieną su sugyventiniu buvo truputį apsipykę ir visą dieną nesusirašinėjo žinutėmis, nebendravo. Kai grįžo namo apie 22 val., įėjo pro buto duris, esančias adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis būdamas buto koridoriuje pradėjo reikšti jai pretenzijas, kodėl taip vėlai grįžo, kur buvo, ir klausė, ar buvo susitikusi su kitu vyru, prašė parodyti programėlę, kad įsitikintų, jog tikrai dirbo. Ji nesakė M. O., kad buvo susitikusi su drauge, nes kaip minėjo, jie jau buvo anksčiau tą dieną apsipykę dėl buitinių priežasčių – jis buvo nepatenkintas, kad nebuvo laiku paruošto maisto, taip pat dėl to, kad neleisdavo jam nueiti į barą su draugais ir panašiai. Konfliktas tą dieną kilo dėl M. O. pavydo ir jos neatsakingumo, jog nepranešė sugyventiniui kur yra. Koridoriuje įvyko trumpas pasistumdymas tarp jų. Negali tiksliai pasakyti, kas pradėjo stumti pirmas, tačiau susistumdymo metu ji tiesiog atsirėmė į sieną, bet nenukrito. Po to ji atstūmė M. O., kad jis atsitrauktų nuo jos, ir nuėjo į tualetą. Kai išėjo iš tualeto, sugyventinis į ją metė kietą, keturkampį, skrudintą „toster“ sumuštinį. Tai lėmė sužalojimus, kurie atsirado ant jos veido. Po to, kai sugyventinis į ją metė sumuštinį, ji pradėjo verkti. Verkė ne dėl to, kad jai skaudėjo, o todėl, kad emociškai buvo sunku suvokti, jog sugyventinis taip pasielgė. Jie visą dieną buvo susipykę, nekalbėjo, ir kai grįžo namo, sulaukė tokio jo elgesio. Buvo sunku priimti, kad po visų nesutarimų ir konfliktų jie toliau nesusikalbėjo, ir situacija dar labiau paaštrėjo. Po šio sugyventinio elgesio ji išsigando, jautė baimę, kad gali kilti muštynės, todėl būdama vonios kambaryje parašė draugei žinutę per programėlę „Messenger“, kurioje pasakė, kad pykstasi su M. O. ir, kad galimai gali kilti muštynės, po ko draugė ir iškvietė policiją. Vėliau dėl šio sprendimo labai gailėjosi, kad parašė draugei, nes iš tikrųjų nieko rimto nebuvo. Tiesiog buvo išsigandusi, nes M. O. elgėsi neįprastai – jį matė pirmą kartą tokį piktą. Jis vaikščiojo pirmyn ir atgal po butą, iš kambario į kambarį, atrodė tikrai labai įniršęs. Taip pat nori pridurti, kad konflikto metu ji sugyventiniui tik išsakė savo atsiprašymą už tai, kad nepasakė, kur buvo. Paaiškino, kad buvo su drauge ir todėl vėlai grįžo namo. Po ko sugyventinis dar labiau supyko, kai tiksliai įvardijo, su kokia drauge buvo susitikusi, nes jis nemėgsta šios draugės. Tačiau didžiąją konflikto dalį ji tylėjo ir nieko nesakė į jo priekaištus, nes nenorėjo kad situacija dar labiau paaštrėtų. Be to nori paaiškinti, kad tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis panaudojo prieš ją fizinį smurtą – anksčiau to niekada nebuvo. Dėl šios priežasties buvo labai šokiruota, pasimetusi ir supykusi, todėl policijai pasakė, kad jis jai trenkė ranka, nors iš tiesų sužalojimą patyrė nuo sumuštinio, kurį sugyventinis metė jai į veidą jiems būnant koridoriuje. Sugyventinis netampė jos už plaukų – tik pagriebė tam, kad ateitų su juo pasikalbėti, kadangi tuo metu ji vis vengė su juo kalbėti ir veltis į konfliktą. Kuomet M. O. pagriebė jai už plaukų, tuo metu ji jokio fizinio skausmo nepajuto. Pamatęs jos ašaras sugyventinis nuoširdžiai pradėjo atsiprašinėti jos už savo poelgį. Iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai ir policijai, atsiprašymo metu davė jai 80 Eur už patirtus sužalojimus ir moralinę žalą, kad nusiramintų ir nebeverktų. Šiuo metu jie su sugyventiniu M. O. yra susitaikę ir toliau veda bendrą ūkį. Vienas kito atsiprašė, po ko sugyventinis atlygino jai turtinę žalą, susijusią su patirtais sužalojimais bei medicininių vaistų įsigijimo išlaidomis – jai buvo sumokėta 200 Eur. Dėl to pareiškia, kad civilinio ieškinio nereikš, nes jai padaryta žala buvo atlyginta. Sugyventiniui M. O. neturi jokių pretenzijų. Šiuo metu ji labiau save kaltina dėl viso šio įvykio, nes kartais supranta, kad elgiasi neatsakingai. Sugyventinis ja rūpinasi, pergyvena dėl jos, o ji tiesiog vaikiškai pasielgė – nepranešė, kad vėlai grįš ir, kad susitiks su drauge po darbo. Labai myli M. O., todėl prašo jam skirti pačią švelniausią bausmę, nes nori ir toliau su juo gyventi, vesti bendrą ūkį. M. O. yra labai geras ir rūpestingas žmogus, tik kartais perspaudžia tam tikrus dalykus, o ji neatsakingai į viską žiūri (1 t., b. l. 83-87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos M. M. 2025 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 29 d., apie 22.13 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu M. O. nenustatyta ranka sudavė 3 smūgius savo sugyventinei R. B., į veido bei galvos sritį ir paėmęs už plaukų ją tampė. Tokiais savo veiksmais M. O. sukėlė fizinį skausmą R. B. (1 t., b. l. 6-15).

Iš 2025 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas butas. Užėjus į buto vidų pro duris, matome koridorių. Iš dešinės pusės matome atidarytas kambario duris. Užėjus į kambarį, matome kambario viduryje lovą ant kurios sudėti maišai su drabužiais, šalia lovos iš dešinės bei kairės pusės krašto stovi baltos spalvos mažos komodos. Išėjus iš kambario, toliau matome virtuvę bei virtuvės baldus ant kurių guli virtuviniai įrankiai, bei stovinčią rūbų džiovyklą ant kurios kaba rūbai. Toliau koridoriuje matome spintą su veidrodžiu, paėjus toliau matome kambarį, kuriame po dešinę pusę stovi sekcija, kambario viduryje prie lango stovi mėlynos spalvos dviratis, šalia jo ventiliatorius. Ant didelės sofos guli įvairus drabužiai, šalia sofos matome staliuką, ant kurio daiktai. Įvykio vieta nėra filmuojama. Nusikalstamos veikos objektų turinčių reikšmės tyrimui nėra. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 26-34).

Iš 2025 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92384399825, skambučio pradžia_ 2025-04-29 22_14_47)“, apžiūra. Įrašo pradžia 2025-04-29 22:14:47. paimtas iš „Policijos registruojamų įvykio registro“. Įjungus garso įrašą girdimas pokalbis tarp vyro ir moters. Kalba BPC darbuotoja ir pranešėja moteris. BPC: 112, klausau. Pranešėja: Sveiki ar aš čia į policiją paskambinau, taip? BPC: Išsikviest policiją norėjot? Pranešėja: Aš norėjau pranešt, kad draugas sumušė mano draugę, jinai prašė paskambint jum. BPC: Jūsų draugę sumušė? Pranešėja: Nu jos draugas sumušė, jos vaikinas sumušė ją. BPC: Koks adresas? Pranešėja: Yra (duomenys neskelbtini) butas. BPC: (duomenys neskelbtini) butas? Pranešėja: Taip. BPC: Čia Vilniaus miestas bus? Pranešėja: Vilnius, taip. BPC: Vilnius, (duomenys neskelbtini) gatvė taip? O kelintas aukštas? Pranešėja: Tuoj. BPC: Čia bus (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: Taip. Čia bus Karoliniškės. BPC: Kelintas aukštas? Pranešėja: Nu žinokit, nežinau. BPC: O draugės vardas pavardė? Pranešėja: Trečias. BPC: Durų kodas? Žinot? Jūs gal bendraujat šiuo metu su ja? Pranešėja: Taip. BPC: Mhm, durų kodo dar užklauskit. O koks vardas pavardė draugės? Pranešėja: R. B.. BPC: Ten sugyventinis jos? Vaikinas? Kas? Pranešėja: Sužadėtinis. Durų kodas (duomenys neskelbtini) . BPC: Jinai šiuo metu pati bendraut negali, taip pasiskambint? Pranešėja: Nu sakė man paskambint. BPC: Aha. Tai (duomenys neskelbtini) gatvė tiksliai taip, (duomenys neskelbtini) butas? Pranešėja: Taip. BPC: Mhm, o sakykite greitosios jai reikia? Pranešėja: Žinokit, nežinau. BPC: O gal galit pasiklaust, jeigu bendraujat. Ten nepilnamečių vaikų nėra? Pranešėja: Ne, nėra. BPC: O sužadėtinis vietoje ar ne. Pranešėja: Mmm, vietoj. BPC: O koks jūsų vardas pavardė? Pranešėja: G. M.. BPC: Jis ją sumušė, taip? Pranešėja: Taip. BPC: Gal atsakė, reikalingi medikai? Pranešėja: Ne, žinokit nebeatsakė jinai nieko. BPC: Bet nesakė, kad jai reikalingi medikai? Pranešėja: Ne, nesakė. Bet ant veido net žymė yra, kad mušė. BPC: Žymė yra, bet jūs galvojat reikia jai medikų, ar nereikia tada, kad informuot iškart? Pranešėja: Gal nereikia, nežinau žinokit ant tiek nežinau. BPC: Gerai, tai tada mes informuojam greitąją įr policiją, ir tegu laukia. Pranešėja: Gerai gerai. Ačiū. BPC: Prašau. Garo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 37-43).

Iš 2025 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo pavadinimu „export-5y4ca“ apžiūra. Įrašo pradžia 2025-04-29 22:25:56, įrašo pabaiga 2025-04-29 22:55:56. Įjungus vaizdo įrašą, apačioje matomas užrašas „Vilniaus_avpk_rv_737021“. Policijos pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę, prieina prie buto durų, pasibeldžia. Buto duris atidaro vyras. Vyras: Sveiki. Pareigūnas: Sveiki iš policijos. Vyras: Taip. Pareigūnas: Užeisim. Gavom pranešimą pas jus. Įspėjam, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. Jūs kvietėt? Moteris stovi tarp miegamojo durų. Moteris: Čia draugė iškvietė. Pareigūnas nueina su vyru į svetainės kambarį. Pareigūnė lieka su moterimi. Pareigūnas: Supratau. Kas čia įvyko pas jus? Vyras: Nieko, susipykom „biškį“. Pareigūnas: Matosi sužalojimas. Vyras: Čia žinokit tiesiog taip netyčia pastūmiau. Viskas gerai. Mes jau susitarėm. Pareigūnas: Yra dar kažkas namuose? Vyras: Ne, nėra. Pareigūnas: O tai kas čia? Konfliktas kažkoks įvyko? Vyras: Tiesiog buitinis konfliktas paprastas, bet jau mes viską susitarę. Pareigūnas: Kartu gyvenat? Vyras: Taip taip taip. Pareigūnas: Kiek laiko? Vyras: Keturi metai. Pareigūnas: Susituokę ar ne? Vyras: Ne. Susižadėję. Pareigūnas: Bendrą ūkį vedat? Vyras: Kaip? Pareigūnas: Bendrą ūkį vedat, nu kažką? Vyras: Ne ne ne. Pareigūnas: Bendro ūkio nėra, bet kartu gyvenat? Vyras: Ką reiškia bendras ūkis? Pareigūnas: Nu vis tiek čia namas kieno? Vyras: Mano. Pareigūnas: Jūsų? Vyras: Taip. Pareigūnas: Nieko neperka, nieko nedaro išviso? Bendrai nieko neperkat? Vyras: Maistą? Pareigūnas: Nu išvis bendrai kažką perkat? Vyras: Ne nu maistą perkam, gyvenam gi kartu keturi metai. Pareigūnas: Gyvenat kartu? Vyras: Taip. Pareigūnas: Nu tai kažką bendrai vis tiek vedat, nu turit bendro. Vyras: Nu maistą, jūs apie ką? Apie vištą? Aš nesuprantu. Pareigūnas: Nu išvis bendrai, nu jūs gyvenat kartu. Vyras: Taip. Pareigūnas: Tai jūs kaip sužadėtiniai, kas sugulovai? Sugyventiniai? Vyras: Gyvenam tiesiog kartu ir viskas. Pareigūnas: Supratau. Dėl ko jūs šiandien susipykot? Vyras: Nu tiesiog dėl buitinių dalykų? Pareigūnas: Dėl kokių būtent? Vyras: Dėl smulkmenų, žinokit. Bet sakau mes viską jau susitarėm. Viskas gerai, jinai renka daiktus ir viskas. Pareigūnas: Mhm. Ne taip čia viskas paprasta, kaip jūs galvojat. Tai iki tol jūs kur darbe buvot, namuose? Kas, kaip konfliktas įvyko? Kokiu būdu? Vyras: Darbe buvau. Pareigūnas: Grįžot namo, jinai jau buvo namuose? Vyras: Ne. Pareigūnas: Jinai buvo išėjus kažkur? Vyras: Nežinau kur jinai buvo. Pareigūnas: Tai jūs buvot po to grįžot namo? Ir jinai grįžo? Vyras: Aš grįžau, jo ir jinai vėliau. Pareigūnas: Jinai grįžo čia, viskas tvarkoj buvo? Vyras: Nu nelabai. Pareigūnas: Nu tai vat kažko gi nepasidalinot, taip? Vyras: Nu tiesiog gal sakau dėl smulkmenų, buitinių dalykų. Pareigūnas: Ko pasekoje jūs ją pastūmėt? Vyras: Nu taip kažkaip, gal su ranka netyčia, žinokit. Pareigūnas: Per galvą? Vyras: Nežinau, žinokit. Pareigūnas: Supratau. Pareigūnas nueina pas kolegę. Pareigūnas: Kilo konfliktas dėl buitinių dalykų, pastūmė, galimai netyčia. Vyras: Bet sakau mes susitaikę. Viskas gerai pas mus. Pareigūnas: Į šitą spintą? Vyras: Nieko aš čia nedariau, žinokit. Pareigūnas: Pastūmėt ją į spintą? Vyras: Ne mes čia prie durų kalbėjom tiktai tiesiog. Pareigūnas: Į ką jinai atsirėmė ar atsitrenkė? Vyras: Gal prie šito gal rėmelio žinokit va. (rodo į pagrindines buto duris) Pareigūnas: Ką jinai pasakė? Pareigūnė: Kad mušė. Pareigūnas: Kaip jūsų vardas? Vyras: M.. Pareigūnas: Pavardė? Vyras: O.. Pareigūnas: Kaip? Vyras: O.. Pareigūnas: Kada gimęs? Vyras: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: Telefono numeris? Vyras: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: Anksčiau buvo tokių dalykų pas jus? Vyras: Ne. Pareigūnas: Pirmą kartą čia? Vyras: Taip. Pareigūnas: Ikiteisminių nėra pradėta? Vyras: Ne ne. Pareigūnas: Šiandien alkoholį vartojot? Vyras: Pora alaus, jo. Atvyko greitoji medicinos pagalba. Bendrauja su mergina miegamojo kambaryje. Pareigūno kūno kamera nefilmuoja, neaiškiai girdisi pokalbis tarp moters ir greitosios pagalbos medicinos darbuotojų. Pareigūnas: Elektroninį paštą nurodyk. Vyras: (duomenys neskelbtini) Pareigūnas nueina pas kolegę ir GMP darbuotojus į kambarį kur apžiūrima moteris. Pareigūnė: Kokiu adresu važiuosit? Moteris: Nemenčinės plentas (toliau nesigirdi). Pareigūno kūno kameros nefilmuoja kaip apžiūrima moteris. Pareigūnas: Jūs apsirenkit, reiks nueit iki mašinos prasipūst, mums reiks jūsų pūtimo. Vyras: Pasakykit jai, kad tegu gražina pinigus, kuriuos paprašė. Pareigūnas: R. jūs kažkokius jo pinigus turit? Vyras: Taip, turi. Moteris: Aš neprašiau, jisai man pats davė. Vyras: Ne neprašė, sakė nes. Moteris: Aš neprašiau pas tave. Vyras: Prašė prašė. Tai kaip jie atsiradę? Pareigūnas: Kokia suma ten? Vyras: 100 eurų ar 80. Pareigūnas: Tai jūs norit, jums, kad jinai atiduotų, jums ane? Vyras: Ne, tai jinai atsisako duot man pinigus, tada nieko nesakysiu ir dar kažką ten. Moteris: Aš taip nesakiau, tu man pats davei. Vyras: Taip taip taip. Tu visą laiką nekalta. Moteris: O kad tu man už moralinę žalą nenori, kad man skauda? Pareigūnė: Kad skauda, tai čia fizinė žala ne moralinė. Pareigūnas: Tai jūs turit kažkokius jo pinigus? Vyras: Turi turi. Pareigūnas: Jūs jam juos grąžinsit, negrąžinsit? Moteris: Aš jam negražinsiu, nes tu man sumokėjai. Vyras: Jums tada pretenzijos tada yra ar nėra aš nesuprantu. Aš noriu, kad jinai man raktus gražintų nuo mano buto. Moteris: Aš gražinsiu. Vyras: Keturis metus gražini. Pareigūnas: Raktų reikia ane? Vyras: Taip. Būtinai, kad jinai čia neįeitų. Pareigūnas: R. jūs jam raktus duosit? Moteris: Taip, atiduosiu. Pareigūnas: Šiandien? Moteris: Taip, dabar. Greitosios medicinos darbuotojai išeina iš buto, moteris atsisako su jais vykti kartu. Pareigūnas su vyru išeina iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas: „Biškį“ „žoskai“ tu čia ją taip. Vyras: Žinokit čia mes kartu negyvenam su ja. Pareigūnas: Ne, tai aš neliečiu į tas aplinkybes, nu bet matosi, kad ant veido negražiai šitaip. Kažką vis tiek pridarė? Teisingai? Vyras: (nesigirdi ką sako). Pareigūnas: Ką? Vyras: Nu, tai aišku, kad ne šiaip sau. Apgaudinėja, naktimis dinginėja, susirašinėjimai nu va tokie va dalykai. Pareigūnas: Tai reikia mes tokią bobą. Vyras: Aš jai sakiau, skiriamės ir viskas, kam tie vaikų žaidimai, jinai sako ne ne ne viskas gerai. Viskas gerai bus. Pareigūnas: Pats palieki ir viskas. Vyras: Tai va, bet neatiduoda raktų (toliau nesigirdi). Pareigūnas: Neatiduoda, išeina spyną pakeitei ir viskas, teisingai? Vyras: Nu va taip va ir reikės. Pareigūnas: O dabar čia galvoji geriau pasidarei? Tas ant veido matosi viską žinai čia nu. Tikrinamas vyro blaivumas. Pareigūnas įgarsina rezultatą. Vyras neblaivus 0.94 promilių girtumas. Vyras: Tai matot, pas jos tėvus irgi tokie pat. Ten bylą atversit, tai pamatysit. Ten kas savaitę, vienas su peiliu, kitas girtas. Pareigūnas: Nu kažką girdėjau adresą, girdėtas. Vyras: Jo jo jo (toliau nesigirdi). Pareigūnas: Ką sakai? Vyras: Jo jo jo, jie labai pažįstami policijai. Jų šeima. Pareigūnas su vyru grįžta atgal į butą. Moteris kraunasi drabužius į maišus. Pareigūnas: Sutinkat pasitikrint blaivumą? Moteris: Taip. Pareigūnas: Vartojot šiandien alkoholį? Moteris: Ne. Tikrinamas moters blaivumas. Pareigūnė: Jūs rašot pareiškimą ar man pagal faktą pradėt? Moteris: Nu aš kol kas nerašysiu. Toliau vyras kažką su moterimi kalba, tačiau nesigirdi. Pareigūnas įgarsina, kad moteris blaivi. Pareigūno kūno kamera moters veido nefilmuoja. Pareigūnė: Apie kelintą valandą čia viskas buvo? Moteris: Kelintą valandą vyko? Pareigūnė: Mhm. Moteris: Tuoj pasakysiu tiksliai. Dešimtą trylika kažkur. Pareigūnas išeina iš buto. Toliau atliekami procesiniai veiksimai, kurie yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Vaizdo įrašo pabaiga 2025-04-29 22:55:56.

Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašo pavadinimu „export-wtgre“. Įrašo pradžia 2025-04-29 22:25:54, įrašo pabaiga 2025-04-29 22:54:39. Įjungus vaizdo įrašą, apačioje matomas užrašas „Vilniaus_avpk_rv_746560“. Policijos pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę, prieina prie buto durų, pasibeldžia. Buto duris atidaro vyras. Vyras: Sveiki. Pareigūnas: Sveiki iš policijos. Vyras: Taip. Pareigūnas: Užeisim. Gavom pranešimą pas jus. Įspėjam, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. Jūs kvietėt? Moteris stovi tarp miegamojo durų. Moteris: Čia draugė iškvietė. Pareigūnas: Supratau. Moteris su pareigūne lieka miegamajame, motes veido kūno kameros nefilmuoja. Moteris kalba labai susijaudinusi. Moteris: Gal galite palaukti kol aš susirinksiu daiktus. Pareigūnė: Pirma pašnekėsim, kas čia buvo. Pasakokit. Moteris: Aš atvažiavau namo, aš dirbau ir draugas supyko, kad aš vėlai grįžau. Man trenkė, už plaukus va čia guzas (nesimato kur rodo) dar maistą man kišo į akį čia visur vat ant plaukų. Pareigūnė: Čia pirmas kartas pas jus taip? Moteris: Jo. Pareigūnė: Anksčiau į policiją nesikreipėt dėl smurto artimoj aplinkoj? Moteris: Ne. Pareigūnė: Kiek laiko kartu esat? Moteris: Mes trys metai kartu ir kad aš vėlai grįžau ir sako, kad aš kažkur tai lakstau, kad valgyt nėra, o aš dirbau. Va taip va. Ir negaliu daiktus susirinkti, namo išvažiuot, nes bijau, jisai grasina. Pareigūnė: Mhm, ką grasina? Moteris: Nu, kad aš tave tuoj sumušiu. Gal jūs palaukit, kol aš greitai susirinksiu nors pora daiktų. Pareigūnė: Fizinį skausmą sukėlė jums, taip? Moteris: Nu jo man skauda žandus, galvą ir va čia va (rodo dešinę akį) guzas, galit paliest. (Ant moters dešinės veido pusės matosi raudona žymė). Pareigūnė: Tai aš matau, medikų pagalbos nereikia jums? Moteris: Na nežinau ar čia reikia. Toks nubrozdinimas. Pareigūnė: Pareiškimą rašysite? Moteris: Kol kas nežinau, kol kas ne. Pareigūnė: Nu mes vis tiek pagal faktą pradėsim ikiteisminį tyrimą, kadangi jūs pasakėt, kad jums yra sukeltas fizinis skausmas ir yra matomi sužalojimai. Moteris: Mhm. Pareigūnė: Tai ar taip, ar taip bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ar su jūsų pareiškimu, ar be pareiškimo ir bus atliekama jūsų apklausa. Moteris: Gerai. Pareigūnė: Kur įvyko smurtas? Moteris: Va čia va. Pareigūnė: Va čia va, šitam kambary? Moteris: Koridoriuj. Pareigūnė: Ai koridoriuj. Moteris: Koridoriuj, taip. Pareigūnė: Tris metus ir kartu gyvenat, taip? Moteris: Taip. Nu bet jis labai kažkoks psichinis pasidarė. Pareigūnė: Tai jūs kraukitės daiktus, aš tada einu „pafotkinsiu“ viską ir tada eisim į automobilį. Pareigūnė išeina į koridorių. Pareigūnas: Kilo konfliktas. Pareigūnė: Ką? Pareigūnas: Kilo konfliktas dėl buitinių dalykų. Pastūmė. Vyras: Mes susitarę, viskas gerai pas mus. Pareigūnas: Į šitą spintą? Vyras: Nieko aš čia nedariau, žinokit. Pareigūnas: Pastūmei ją? Vyras: Ne mes čia tik prie durų kalbėjom tiesiog. Pareigūnas: Į ką jinai atsirėmė ar atsitrenkė? Vyras: Gal prieš šito gal rėmelio, žinokit va. Pareigūnas: Ką jinai pasakojo? Pareigūnė: Kad mušė. Atvyko greitoji medicinos pagalba. Pareigūnė fotografuoja butą. Aiškiai nesigirdi moters ir GMP darbuotojų pokalbis. Moteris: Labai veidą skauda va čia va (rodo į dešinę veido pusę). GMP darbuotojas: Nu tai nubrozdinimas čia. Gerai, atsisėskit tada apžiūrėsim. Galit va čia atsisėst. (Nesimato, kur moteris atsisėda). Kur už plaukų tampė parodyk. Moteris: Va čia va. (Aiškiai) GMP darbuotojas: Ai pas jus priauginti plaukai, jo? Moteris: Vos neišrovė. GMP darbuotojas: Aaa? Moteris: Vos neišrovė. Moteris sėdi ant lovos, paramedikas tikrina moters veidą. Pareigūnė: Kokiu adresu važiuosit? Moteris: Nemenčinės plentas (toliau aiškiai nesigirdi). GMP darbuotojas: Į ligoninę norėsit važiuot? Moteris: Ne. Toliau GMP darbuotojai kalba tarpusavyje su pareigūnais. Moteris: Nežinau čia gal pasidezinfekuot, nes labai skauda. GMP darbuotojas: Tai, kad žinokit nėra ką ten dezinfekuot. Ledinį ledą pridėkit kažkokį tai ir viskas. Ten žaizdos nėra. Ten trupučiuką tiktai nubrozdinimas nuo nagų gal. Vyras: Pasakykit jai, kad tegu gražina pinigus, kuriuos paprašė. Pareigūnas: R. jūs kažkokius jo pinigus turit? Moteris: Aš neprašiau, jisai man pats davė. Vyras: Ne neprašė, sakė nes. Moteris: Aš neprašiau pas tave. Vyras: Prašė prašė. Tai kaip jie atsiradę? Moteris: Tai tu pats davei už tai, kad trenkei. Pareigūnas: Kokia suma ten? Vyras: 100 eurų ar 80. Pareigūnas: Tai jūs norit, jums, kad jinai atiduotų, jums ane? Vyras: Ne, tai jinai atsisako duot man pinigus, tada nieko nesakysiu ir dar kažką ten. Moteris: Aš taip nesakiau, tu man pats davei, kad aš nieko nesakyčiau. Vyras: Taip taip taip. Tu visą laiką nekalta. Moteris: O kad tu man už moralinę žalą nenori, kad man skauda? Pareigūnė: Kad skauda, tai čia fizinė žala ne moralinė. Pareigūnas: Tai jūs turit kažkokius jo pinigus? Moteris: Taip, jisai man pats davė. Vyras: Turi turi. Pareigūnas: Jūs jam juos grąžinsit, negrąžinsit? Moteris: Aš jam negražinsiu, nes tu man sumokėjai. Vyras: Jums tada pretenzijos tada yra ar nėra aš nesuprantu. Aš noriu, kad jinai man raktus gražintų nuo mano buto. Moteris: Aš gražinsiu. GMP darbuotojas matuoja moters kraujo spaudimą. GMP darbuotojas: Čia stresas, šiek tiek per didelis vos vos. Pareigūnas: R. jūs jam raktus duosit? Moteris: Taip, atiduosiu. Pareigūnas: Šiandien? Moteris: Taip, dabar. Pareigūnė: Kokia jūsų GMP? GMP darbuotojas: 0872. GMP darbuotojai išeina, moteris atsisakė kartu vykti. Toliau pareigūnė atlieka procesinius veiksmus (moters apklausa), kurie yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Vaizdo įrašo pabaiga 2025-04-29 22:54:39 (1 t., b. l. 46-54).

Iš 2025 m. balandžio 29 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. B. žodiniu sutikimu yra apžiūrimas jos veidas bei galvos sritis. Apžiūrint veidą yra matomos paviršinis odos pažeidimas ant dešinio skruosto, patinimas kairiame antakyje (žiūrėti fotolentelę). Apžiūrint galvos sritį sužalojimų išoriškai nesimato. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 55-60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1536/2025(01) nurodyta, kad R. B. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir poodinė kraujosruva dešinės akies voke. Poodinė kraujosruva dešinės akies voke padaryta kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais) arba jo galu. Sužalojimai padaryti paros laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu, gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinė kraujosruva dešinės akies voke padaryta kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais) arba jo galu. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (1 t., b. l. 69).

Iš 2025 m. balandžio 29 d. pateikto alkotesterio kvito matyti, kad M. O. 2025 m. balandžio 29 d. 22.42 val. patikrinus blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0285, nustatytas 0,94 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 2200389, galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. (1 t., b. l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo M. O. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir paaiškino, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija nepasikeitusi, tačiau buvo pakeistos faktinės aplinkybės. Pakeistame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis tyčia ranka ne mažiau kaip 2 kartus sudavė nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, po ko paėmė už plaukų ir ją tampė, tokiais savo veiksmais ne tik nežymiai sutrikdė savo sugyventinės R. B. sveikatą, bet ir sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 46).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Kūno kamerų“ vaizdo įrašus, skambučio į BPC garso įrašą bei apžiūros protokolus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – savo namuose, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu.

Kaltinamojo pozicija dėl kaltės proceso metu kito. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pagal pirminį kaltinimą (įtarimą) (1 t., b. l. 144, 155) pripažino visiškai (1 t., b. l. 147, 158), buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 174-176) ir priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (1 t., b. l. 178-184). Vėliau kaltinamasis pateikė skundą dėl teismo baudžiamojo įsakymo, teigdamas, kad nukentėjusioji davė melagingus parodymus (2 t., b. l. 21-22), pateiktas ir nukentėjusiosios prašymas, kuriame nurodyta, kad M. O. tą dieną prieš ją smurto nenaudojo (1 t., b. l. 186-189).

Teisiamojo posėdžio metu M. O. savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus (2 t., b. l. 47-53). Parodė, kad įvykis įvyko kaltinamajame akte nurodytoje vietoje bei laiku. Įvyko žodinis konfliktas, smurtavo prieš savo draugę. Tą dieną buvo pavartojęs alkoholio, tačiau alkoholis neturėjo įtakos jo padarytiems veiksmams. <...> Minėtą sumuštinį metė vieną kartą, tuo padarydamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Mano, kad kraujosruva atsirado nuo sumuštinio, kadangi labai didelis sumuštinis ir pataikė į veidą. <...> Savo elgesį blogai vertina. Šiuo metu su drauge susitaikė. <...> Tai buvo pirmas toks konfliktas, problemų dėl savo emocijų valdymo niekada nėra turėjęs. Be to, po įvykio padarė išvadas, kad reikia labiau valdyti savo emocijas. Daugiau jokių konfliktų su nukentėjusiąja nebuvo (2 t., b. l. 49-51).

Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad į BPC paskambino nukentėjusiosios draugė G. M. ir pranešė, kad R. B. sumušė jos sužadėtinis (1 t., b. l. 37-43). Atvykus pareigūnams į įvykio vietą, kaltinamasis teigia, kad susipyko <...>, netyčia pastūmė <...>, kad viską susitarė (1 t., b. l. 46-50), tuo metu nukentėjusioji paaiškina, kad jai trenkė, už plaukų, rodo guzą, kad kišo jai maistą į akį visur ant plaukų <...> kad skauda žandus, galvą dešinę akį <...> kad yra nubrozdinimas veide <...>. GMP darbuotojams rodo, kad tampė už plaukų (1 t., b. l. 50-53). R. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. O. trenkė kažkuria ranka į veido dešinę pusę tris kartus ir paėmęs už plaukų tampė, dėl tokių veiksmų juto fizinį skausmą. Po šio įvykio jis davė 80 Eur, todėl jam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 77-80). Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo medžiaga iš pareigūnų kūno kamerų, kurioje užfiksuota, kaip nukentėjusioji pasakoja apie įvykio aplinkybes, patirtą smurtą ir skausmą, taip pat ant nukentėjusiosios veido matomas nubrozdinimas.

Duodama vėlesnius parodymus nukentėjusioji teigė, kad sužalojimus sukėlė sumuštinis, kad jie susitaikė ir policijai kitokius parodymus davė dėl patirto šoko ir emocijų. (1 t., b. l. 83-87).

Specialisto išvadoje nustatyta nukentėjusiajai odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir poodinė kraujosruva dešinės akies voke. Poodinė kraujosruva dešinės akies voke padaryta kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas dešiniame skruoste padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais) arba jo galu. Sužalojimai padaryti paros laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu, gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 69).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs apžiūrėtus „Kūno kamerų“ vaizdo įrašus, skambučio į BPC garso įrašą bei apžiūros protokolus, specialisto išvadą, asmens apžiūros protokolą, daro išvadą, kad jie yra nuoseklūs, aiškūs, vienas kitą papildantys ir patvirtinantys pirminius nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, kurie duoti papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei papildomame prašyme (1 t., b. l. 186-189) ir vadovaujasi pirminiais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji prieš duodama parodymus buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau nepaisant to galimai davė melagingus parodymus, siekdama tęsti santykius su kaltinamuoju, būdama materialiai ir kitaip priklausoma nuo jo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. O. 2025 m. balandžio 29 d. apie 22.13 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės R. B.atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia ranka ne mažiau kaip 2 kartus sudavė nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, po ko paėmė už plaukų ir ją tampė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą bei padarydamas jai nubrozdinimą dešiniame skruoste ir poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo sugyventinės R. B. sveikatą. Šiais veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nekyla abejonių, kad mušimu ir kitokiu smurtavimu kaltinamasis sukėlė padarinius - fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų smurtinis pobūdis, rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam M. O. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, šeimos nariui.

Prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendyje anksčiau buvo aprašyta, kad kaltinamojo pozicija dėl kaltės viso proceso metu keitėsi. Teisiamojo posėdžio metu M. O. pripažino savo kaltę, išreiškė gailestį, byloje yra duomenys, kad atlygino nukentėjusiajai žalą (po įvykio davė pinigų), tačiau kaltinamasis kaltina nukentėjusiąją, kad ši išprovokavo jo veiksmus. Teismo vertinimu, kaltinamasis, nors ir išreiškė gailėjimąsi dėl kilusių padarinių, yra linkęs savo veiksmus pateisinti nukentėjusiosios kažkokiais netinkamais ir neteisėtais veiksmais, kurių teismas kaip provokacijos byloje neįžvelgė. Tokia kaltinamojo pozicija paneigia galimybę pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi nenustatytas nuoširdus gailėjimasis dėl sukeltų padarinių.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors priimant baudžiamąjį įsakymą buvo nurodoma, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau ši aplinkybė teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo išgėręs alaus, tačiau jautėsi blaiviai ir jo pavartotas alkoholis neturėjo įtakos padarytai nusikalstamai veikai (2 t., b. l. 50). Atvykę policijos pareigūnai nustatė kaltinamojo neblaivumą, nustatytas 0,94 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 117-118). Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pats alkoholio vartojimo faktas dar savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau šis faktas turi būti įvertintas atsižvelgiant į visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. M. O. neneigia, kad iki įvykio vartojo alkoholį, tačiau teismas daro išvadą, kad tai nepatvirtina, jog tokia M. O. būsena turėjo įtakos neteisėtų veiksmų atlikimui. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji grįžo vėlai, nerodė programėlės ir kt. (b. l. 47-53). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prokurorės prašoma pripažinti atsakomybę sunkinanti aplinkybė M. O. atžvilgiu nebus taikoma.

Vertinant M. O. asmenybę, nustatyta, jog jis yra jauno, darbingo amžiaus, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 113-114), praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 92-95). Tiek prieš tai padaryta nusikalstama veika, tiek šįkart padaryta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika. Per penkerius metus baustas administracine tvarka daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos (1 t., b. l. 96-112). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir kitomis svarbiomis priežastimis bei sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (2 t., b. l. 47-53).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė skirti kuo švelnesnę bausmę. Be to, pažymėjo, kad dirba kurjeriu, tenka dirbti naktimis, t. y. keltis tenka ir 03.00 val., nakties, todėl įpareigojimas nurodytu laiku būti namuose labai apsunkintų jo darbą (2 t., b. l. 52). Pateikė paslaugų teikimo sutartį (2 t., b. l. 56-67).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. O. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. O. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su nurodytais įpareigojimais ir draudimais.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pagal BK 48 straipsnio 6 dalį, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Baudžiamųjų poveikių priemonių rūšys, numatytos BK 67 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nurodytus argumentus ir pateiktus dokumentus, neskiria įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir kitomis svarbiomis priežastimis, tačiau vietoj to skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. O. yra dirbantis, turi legalias pajamas, pakankamai uždirba, turi savo turto (butas), įvertinus veikos trukmę, motyvus, sukeltus padarinius, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra neskiriamas prokurorės prašomas įpareigojimas būti namuose 23.00 val. iki 06.00 val. <...>, M. O. skiriama BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nustato 6 mėnesių terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas.

Prokurorė prašė skirti įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų apie konfliktinius santykius tarp šeimos narių (sugyventinių), kurių sprendimui pasirenkami ir smurtinio pobūdžio metodai, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti gali padėti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis yra teistas anksčiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl tokios programos išklausymas padės ateityje konfliktus spręsti kitokiais metodais, valdyti savo emocijas. Teismas nustato 9 mėnesių terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-133), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. O. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo, bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti M. O. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

M. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską, kuris prisegtas prie galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. O., kad paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtą įmoką 20 MGL (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

Išaiškinti M. O., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė