Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. U. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta netaikyti nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. U. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Įvertinus nuteistojo A. U. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 9 kartus skatintas, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą bei elektromonterio, suvirintojo kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. U. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam A. U. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką 60 balų (skalėje nuo 41 iki 99). Nuo nuteistojo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nesumažėjo, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 40 balų, iš ko seka, kad A. U. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo pakartotinio elgesio rizikos balas buvo sumažėjęs iki 59 balų, tačiau 2021 m. sausio 22 d. pakartotinio elgesio rizikos balas jau buvo 60 balų. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo teigiamai nuoseklus. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai, ankstesni nusikalstami veiksmai (nusikalstama veika, nusikaltimo modelis), mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki, pasekmių suvokimas nepakankamas) ir nuostatos (nuostata į priežiūrą dviprasmiška). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. U. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 417 straipsnio 2 dalyje, ir už dviejų nesunkių nusikaltimų, padarymą. Praeityje jis buvo teistas 6 kartus. Teisėjų kolegija pažymi, jog už ankstesnius teistumus A. U. 5 kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, iš jų 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad vis tik A. U. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

11. Nors nuteistasis A. U. skunde teigia, kad jis pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, tačiau teisėjų kolegija jokio išimtinai teigiamo, nepriekaištingo elgesio nenustatė. Nors nuteistasis 9 kartus skatintas, tačiau jis ir 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo baustas drausmine tvarka. Tai, jog A. U. paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė 2018 m. lapkričio 5 d. nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Be to, pažymėtina, kad po paskutinės nuobaudos nuteistasis A. U. buvo skatintas tik du kartus (2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. lapkričio 27 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. balandžio 27 d.). Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta taikyti A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. U. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ar jo gynėjos nuomonė ir nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.