Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės ADB „C.“ skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria ADB „C.“ skundas tenkintas iš dalies ir sumažinta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi paskirta bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Plungės aplinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji bylą, kurioje I. N. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį.

2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi už neatvykimą į 2020 m. vasario 20 d. 9 val. 30 min. vykusį teisiamąjį posėdį draudimo bendrovei „C.“ paskirta 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur dydžio bauda.

3. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi ADB „C.“ skundas tenkintas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi ADB „C.“ paskirta 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio bauda sumažinta iki 3 MGL, t. y. 150 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudos. Teismas nurodė, kad ADB „C.“ painioja civilinį ir baudžiamąjį procesą, nes tokio sąvokos, kaip pripažinimas dalyvavimo būtinu civilinio atsakovo procese, įspėjimas apie neatvykimo pasekmes, baudžiamajame procese nėra, o pagal teismo šaukimą proceso dalyvio dalyvavimas yra privalomas, kaip ir privaloma pareiga apie svarbias neatvykimo priežastis, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 37 straipsnyje, pranešti teismui. Teismas, įvertinęs tai, kad ADB „C“ atstovas neatvyko į posėdį pirmą kartą, tai kad tokiuose veiksmuose nėra piktybiškumo, sumažino paskirtą baudą iki 3 MGL, t. y. 150 Eur.

4. Nesutikdamas su nutartimi, pareiškėjas ADB „C.“ prašo panaikinti paskirtą baudą. Mano, kad baudos skyrimas yra per griežta prievartos priemonė, įvertinus tai, kad ji buvo skirta už neatvykimą į pirmą rengiamą teismo posėdį ir neįvertinus civilinio atsakovo faktinio elgesio viso ginčo metu. Nurodo, kad bylą pradėjus nagrinėti teisme, civilinis atsakovas nebuvo iš karto įtrauktas į procesą ir nebuvo kviečiamas į pirmuosius bylos nagrinėjimo posėdžius, todėl teismas be pagrindo kaip vieną iš argumentų skirti baudą pažymi, kad „teisiamasis posėdis 2020-02-20 buvo paskirtas būtent dėl to, kad 2019-12-30 posėdžio metu Draudimo bendrovė „C.“ buvo įtraukta į bylą civiliniu atsakovu“.

4.1. Tvirtina, kad baudžiamajame procese civilinio atsakovo pareigos dalyvauti procese ir jų nesilaikymo pasekmės nėra visiškai aiškiai reglamentuojamos. Teismo šaukime yra nurodytos neatvykimo pasekmės kiekvienam iš proceso dalyvių. Skirtingų proceso šalių ir skirtingų neatvykimo pasekmių kontekstas leidžia daryti išvadą, kad civilinio atsakovo neatvykimo į posėdį pasekmės yra skirtingos negu liudytojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo ir išskiriant civilinio atsakovo neatvykimo aplinkybę, yra nurodoma vienintelė jam taikoma pasekmė - civilinis ieškinys nagrinėjamas jam nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 1-3 dalys).

4.2. Teismas baudą paskyrė vadovaudamasis BPK 163 straipsnio 1 dalimi. Civilinio atsakovo vertinimu, komentuojamas straipsnis ir pagrindas - neatvykimas be priežasčių apima tik liudytojo, įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo asmenų neatvykimą be svarbios priežasties, kaip pagrindą skirti prievartos priemones. Tuo tarpu dėl kitų asmenų, nurodoma, kad pagrindu skirti baudą yra teismo nurodymų nevykdymas ar trukdymas nagrinėti baudžiamąją bylą. Pagal BPK 111 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas privalo kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, tačiau neatvykimo pasekmės, skirtingai nei liudytojo, nurodytos specialiojoje normoje - BPK 252 straipsnio 3 dalyje - neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo, kas, be kita ko, reiškia, kad neatvykimas į teismo posėdį neturėtų būti savaime formaliai visais atvejais pripažįstamas trukdymu nagrinėti bylą ir pagrindo skirti savo pobūdžiu griežtą prievartos priemonę.

4.3. Mano, kad neatvykimas į pirmą teismo posėdį, kai jis yra atlyginęs iš esmės visą žalą nukentėjusiajam, o likusi dalis yra neatlyginta dėl nukentėjusiojo pareigų pateikti apgadintą daiktą apžiūrai nevykdymo, neturėtų iš karto lemti prievartos priemonių taikymo taip, lyg civilinio atsakovo procesinis elgesys apskritai trukdo ginčui išnagrinėti. Baudos paskirtis ir tikslas turėtų būti vertinamas kaip kraštutinė procesinė prievartos priemonė, kai yra aiškios piktnaudžiavimo aplinkybės, trukdymas tyrimui, atsakomybės vengimas, ko nagrinėjamu atveju negalima pripažinti. Dėl to teigia, kad teismo skirta bauda neatitinka paskirties ir tikslo.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad paskirta bauda už neatvykimą į teisiamąjį posėdį neatitinka ir teismų praktikos. Praktikoje teismai neskiria baudos už civilinio atsakovo nedalyvavimą teismo posėdžiuose, kai nėra piktnaudžiavimo fakto, ir yra linkę reikalavimus išnagrinėti civiliniam atsakovui nedalyvaujant, todėl draudikai yra linkę teikti rašytinius paaiškinimus ar nedalyvauti procese, kuriose bent didesnę dalį išlaidų yra atlyginę. Mano, kad baudą tikslinga skirti atsižvelgus į bendrą ginčo kontekstą, likusio ginčo apimtį, draudiko elgesį ir įvertinus piktnaudžiavimo, nebendradarbiavimo, pareigų vengimo faktą. Teismas skundžiamoje nutartyje jau įvertino, kad civilinio atsakovo veiksmuose piktybiškumo nėra, todėl bauda skirta iš esmės tik formaliais pagrindais.

Skundas tenkintinas.

5. Skundu nesutinkama su paskirta bauda už neatvykimą į teisiamąjį posėdį. Nurodoma, kad civilinio atsakovo veiksmuose nebuvo piktybiškumo, o be to, civilinio atsakovo neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmės yra numatytos BPK 252 straipsnio 3 dalyje, o ne BPK 163 straipsnio 1 dalyje.

6. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ir kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o BPK numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Šiame straipsnyje numatytos nuobaudos paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo, gynėjo ar kitų asmenų dalyvavimą procese, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų vykdymą, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą bei nagrinėjimą. Būtent vadovaudamasis šiuo straipsniu teismas civiliniam atsakovui paskyrė baudą už neatvykimą į teisiamąjį posėdį, t. y. už BPK 111 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos nevykdymą. Pažymėtina, kad BPK 252 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė nagrinėti civilinį ieškinį neatvykus civiliniam atsakovui, tačiau teismas taip pat gali nuspręsti, kad civilinio ieškinio nagrinėti be civilinio atsakovo negalima. Taigi siekiant užtikrinti civilinio atsakovo dalyvavimą teisiamajame posėdyje, gali būti taikoma BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė – procesinės prievartos priemonės skyrimas. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma vien formaliais pagrindais, būtina įvertinti susidariusią situaciją.

7. Analizuojamu atveju, aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo motyvus skirti baudą, konstatuoja, kad teismas šiuo atveju ne visiškai teisingai įvertino susidariusią situaciją, todėl nepagrįstai civiliniam atsakovui už neatvykimą į teisiamąjį posėdį paskyrė baudą.

8. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nutarta įtraukti draudimo bendrovę „C.“ civiliniu atsakovu ir dėl to paskelbti pertrauką iki 2020 m. vasario 20 d. Teismo šaukimas draudimo bendrovei „C.“ įteiktas tinkamai – apie gavimą patvirtino administratorė E. S.. ADB „C.“ į 2020 m. vasario 20 d. vykusį teisiamąjį posėdį neatvyko. Teismui pavyko telefonu susisiekti su civiliniu atsakovu ir buvo informuotas, jog įvyko nesusipratimas ir atstovas nebuvo išsiųstas į teisiamąjį posėdį. Taigi civilinis atsakovas neatvyko į teisiamąjį posėdį pirmą kartą ir nenurodė svarbių neatvykimo priežasčių.

9. Sutiktina su apylinkės teismui, kad civilinis atsakovas, vadovaudamasis BPK 111 straipsnio 3 dalimi, privalo kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau BPK 252 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad civilinio atsakovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo. Tai reiškia, kad ne kiekvienu atveju civilinio atsakovo neatvykimas į teisiamąjį posėdį iš esmės kliudo nagrinėti bylą. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas šiuo atveju nutarė civiliniam atsakovui paskirti baudą už neatvykimą į teisiamąjį posėdį dėl to, kad pertrauka prieš tai buvo paskelbta vien dėl civilinio atsakovo ADB „C.“ įtraukimo į bylą ir jo iškvietimo į teisiamąjį posėdį. Teismo įsitikinimu, civilinio atsakovo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas ir vien jo neatvykimas sukliudė bylą nagrinėti toliau. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismu, kad šiuo atveju buvo būtina civiliniam atsakovui paskirti baudą. Pirma, ne vien jo neatvykimas sutrukdė bylą nagrinėti toliau ir antra, civilinio atsakovo elgesys šiuo atveju nebuvo piktybiškas, kaip ir konstatavo teismas, be to, jis turėjo pagrindą manyti, kad jo neatvykimas netrukdys nagrinėti civilinį ieškinį.

10. Teismas nurodė, kad vien civilinio atsakovo neatvykimas sutrukdė tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau iš 2020 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ir kaltinamoji šio teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą susirasti gynėją, vadinasi, ir dėl kaltinamosios išreikšto prašymo teisiamasis posėdis toliau negalėjo vykti. Taigi iš esmės analizuojamu atveju, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, ne vien dėl civilinio atsakovo neatvykimo baudžiamosios bylos nagrinėjimas negalėjo būti tęsiamas.

11. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas paskirtą baudą civiliam atsakovui, konstatavo, kad jo elgesys nebuvo piktybiškas. Atsakovas, atlyginęs didžiąją dalį žalos ir įvertinęs BPK 252 straipsnio 3 dalyje numatytas jo neatvykimo pasekmes, pagrįstai galėjo manyti, kad civilinis ieškinys gali būti išnagrinėtas jam nedalyvaujant. Taigi, įvertinus civilinio atsakovo elgesį, BPK 252 straipsnio 3 dalyje numatytas civilinio atsakovo neatvykimo pasekmes, tai, kad civilinis atsakovas neatvyko į teisiamąjį posėdį pirmą kartą bei tai, kad pertraukos paskelbimą lėmė ir kaltinamosios išreikštas prašymas, aukštesniojo teismo vertinimu, civiliniam atsakovui šiuo atveju nebuvo pagrindo paskirti baudą už neatvykimą į teisiamąjį posėdį. Pastebėtina, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nustatęs, kad civilinio atsakovo dalyvavimas nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra būtinas, galėtų apie tai informuoti civilinį atsakovą iš anksto.

12. Esant išdėstytiems argumentams, apylinkės teismas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai civiliniam atsakovui paskyrė baudą už neatvykimą į teisiamąjį posėdį, todėl apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis, kuria civiliniam atsakovui 2020 m. vasario 20 d. nutartimi paskirta bauda sumažinta iki 3MGL, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas ADB „C“ skundas dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties ir 2020 m. vasario 20 d. nutartimi paskirta bauda naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - tenkinti ADB „C.“ skundą – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi paskirtą baudą panaikinti.