Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1757-231/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
1-1757-231/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43915-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Kaltinamasis
A. P.
Civilinis ieškovas
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1757-231/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43915-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei J. O.,kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Ž. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2018-09-10 apie 17.20 val., būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame dukrai R. V. (duomenys neskelbtini) ir žentui G. S., kilusio konflikto su žentu G. S. metu, tyčia, rankoje turimu veržliarakčiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į smakrą bei du kartus į nugarą, tokiu būdu padarydamas G. S. odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje 1x1 cm, daugybinius plačius odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje bei smulkų odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad sodyba esanti adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jo dukrai ir žentui, nors ši namą jis pats padėjo tvarkyti. Mirus jo žmonai, jis ir liko gyventi toje sodyboje kartu su dukros šeima, bet kai vedė kitą moterį, išsikėlė nuo 2018 m. rugpjūčio 10 dienos. Po santuokos įregistravimo ir iki 2018 m. rugsėjo 10 dienos jis į savo namus tik atvažiuodavo per savaitę vieną kartą. Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. jam uždraudė artintis prie dukros ir žento. Nurodo, kad šuo metu jis yra benamis, gyvena bent kur, gyvenamosios vietos adreso šiuo metu neturi. 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 17 val. jis su žmona (duomenys neskelbtini) automobiliu atvyko pas dukrą pasiimti savo daiktų, jo dukra R. S. ir žentas G. S. sėdėjo verandoje, duktė jam atrakino garažą, tada jis paėmė automobilinę priekabą ir į ją krovė jam priklausančius daiktus, veržlinius raktus, domkratus, įrankius. Tuo metu, kai jis krovė daiktus, jo žentas jį visą laiką telefonu filmavo, jam tai nepatiko ir jis žentui pasakė, kad įstatymas draudžia filmuoti, bet žentas vis tiek filmavo, tam kad surinktų įrodymus koks jis blogas uošvis. Žentas jį filmavo verandoje ir tuo metu, kai jis ėjo prie garažo, žentas ant jo puolė, tuo metu jis pasisuko ir norėjo žentą atstumti ir su dešine alkūne pastūmė žentą, nuo ko jis nugriuvo ant akmenukais grįsto kelio, o jis pats nukrito į kitą pusę ant žolės. Žentas nukrito ant dešinės pusės, todėl dabar jį kaltina, kad jis sumušė žentui dešinę kūno pusę, jis tiesiog krisdamas susižalojo, iš kur atsirado kiti sužalojimai, jis nežino. Nurodė, kad gulėdamas ant žemės , žentas jį spardė kojomis, nuo ko buvo mėlynos kojos. Dėl mėlynių ant kojų jis į medikus nesikreipė, nes nenorėjo viešinti santykių artimoje šeimoje, nors jeigu būtų žinojęs, kad dukra su žentu parašys pareiškimą, būtų padaręs tą patį. Nurodo, kad su žentu santykiai nėra blogi, jis su juo nekonfliktuoja, jokių reikalų neturi. Mano, kad žentas, norėjo jį išprovokuoti tam, kad jį galėtų išmesti iš namų. Nurodo, kol jo pirmoji žmona buvo gyva, jokių konfliktų nebuvo, o kai prieš 1,5 metų ji mirė prasidėjo konfliktai. Šiuo metu jis yra vedęs kitą moterį, o jo dukra jos nekenčia. Su žentu ir dukra jo santykiai geri, kartais pasiginčija, bet į muštynes nesivelia. Jo nuomone, dukra ir žentas nori jį išvaryti iš namų, o jis nori likti gyventi tame name, nes daugiau netyru kur gyventi, tačiau visos spynos yra pakeistos. Jis prašė dukters jam sumokėti 14 000 Eur, kad jis nusipirktų namelį ir tada galėtų išeiti visam laikui iš jos. Nurodė, kad pačio įvykio dukra nematė, nes ji tuo metu buvo kambaryje, ar ji galėjo viską matyti per langą, jis nežino. Jis nukentėjo ir morališkai, ir fiziškai. Jis tikėjosi, kad susitaikys su dukra. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis nepripažįsta, tačiau jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu teisme įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos tėvas. Šiuo metu santykiai su juo yra blogi, iki jo vedybų su kita moterimi santykiai buvo geri. Tada jis gyveno kartu (duomenys neskelbtini), padėdavo dirbti ūkio darbus, o po kovo mėnesio išvyko gyventi kitur ir nuo to laiko santykiai labai pašlijo. Jis pasiimdavo iš namų jam reikalingus daiktus, dėl ko tarp jų vykdavo konfliktai, tai tęsėsi iki 2018-09-10. Tą dieną apie 17 val., atvažiavo uošvis su savo žmona, jis norėjo patekti į garažą, bet neturėjo rakto, pakeltu tonu pradėjo sakyti atrakinti garažą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tada žmona atrakino garažą, ir uošvis (duomenys neskelbtini) pradėjo krautis daiktus, o jis stovėdamas prie priekabos, viską filmavo, nes tas turtas buvo apdraustas, o kadangi buvo daiktai išvežami, todėl reikia tam įrodymų, be to garaže buvo ir jam priklausančių įrankių. Jam stovint prie priekabos, A. P. su veržliarakčiu sudavė jam į smakrą, nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas, ir jis nukrito ant nugaros, kur buvo akmenys, matė, kad ir uošvis buvo nukritęs ant žemės, galimai paslydo. Bandydamas atsistoti, jis gavo antrą smūgį į nugarą su raktu, nuo ko jam ant nugaros dešinės pusės buvo mėlynės, tada jis nuo uošvio atsispyrė, ir tai tuo metu gal ir galėjo uošviui netyčia įspirti, tačiau tikrai uošvio jis nespardė, ir negalėtų to padaryti, tiesiog bandė atsitraukti nuo A. P. ir nesivelti į konfliktą. Po šio konflikto atbėgo žmona R. S. ir jis liepė skambinti numeriu 112, o uošvis nuėjo toliau krautis daiktų. Prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos , kadangi jis leido vaistus, gėrė vaistus nuo skausmo, ėjo pas gydytojus, ir šiuo metu dar jaučia fizinį skausmą.

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, o nukentėjusysis yra jo žentas, tarp jų nėra jokių santykių. Nurodė, kad ji su A. P. gyvena jos ir jos vaikų name esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-09-10 apie 10 val., ji kartu su sutuoktiniu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) paimti daiktų, bet pamatė, kad pakeistos visos spynos, todėl A. P. paprašė įleisti į kambarį, kad palaukti dukters, bet jis nesutiko, tada jie nuėjo pas brolį, kur laukė kol grįš (duomenys neskelbtini) dukra. Kai grįžo atgal į sodybą, kieme jau buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasiruošęs filmavimo kamerą, tada A. P. paprašė dukros atrakinti garažą ir jie nuėjo krautis daiktų į priekabą, ji buvo šalia, padėjo nešioti daiktus, o G. S., stovėdamas verandoje, viską filmavo. Kai jie pasikrovė daiktus, ji nuėjo prie mašinos keleivio pusėje, o (duomenys neskelbtini) prie vairuotojo pusės, tuo metu (duomenys neskelbtini) pradėjo bėgti link jos sutuoktinio ir puolė jį, apkabino jį už pečių ir jie abu nugriuvo ant žemės gal (duomenys neskelbtini) ir pastūmė (duomenys neskelbtini), tiksliai nematė. A. P. nukrito ant žolės, o (duomenys neskelbtini) ant akmeninio grindinio, ir pradėjo spardyti kojomis (duomenys neskelbtini) kojas, tada ji paėmusi (duomenys neskelbtini) už rankos, pasakė „kaip jis gali mušti seną žmogų“, tada atėjo R. S., ir paėmė (duomenys neskelbtini) bei nusivedė jį į namus. A. P. kojas, pamatė, kad ant jo kojų daug venų, jos mėlynos, jis sakė, kad jam skauda kojas. Pareigūnų ji nekvietė, nes nebuvo tokio konflikto dėl ko būtų reikėję kviesti policijos pareigūnus. Ji matė, kaip (duomenys neskelbtini) nukrito ant dešinio šono. Iš sutuoktinio žinojo, jog (duomenys neskelbtini) serga epilepsija ir dažnai krenta ant žemės.

Liudytoja R. V. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) yra jos tėvas, o nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) jos vyras, su motinos mirties jie tapo ne kokie. Šiuo metu ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), čia gyveno ir jos motina bei tėvas, kuris yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo adresu. Nurodė, kad nuo 2002 metų sodybą ir žemė priklauso jai, dalis daiktų priklauso jai, o dalis tėvui, namas ir daiktai esantys jame yra apdrausti. Jos tėvas iki rugpjūčio mėnesio gyveno kartu, o nuo rugpjūčio mėnesio atvažiuodavo vieną dieną per savaitę. 2018-09-10 ji su vyru grįžo į namus, atvažiavęs tėvas su savo žmona ir pradėjo prašyti atiduoti pinigus ir daiktus, tada ji atrakino tėvui garažą ir stebėjo kokius daiktus išneša tėvas. Tada ji nuėjo į namus pasiimti rakto nuo kito garažo, o kai grįžo į kiemą, pamatė, kad jos tėvas ir sutuoktinis nukrito ant žemės, grindinio toje vietoje nebuvo. Ji pribėgusi, atsistojo tarp savo vyro ir tėvo, kad tėvas nepultu jos vyro, kuris jai liepė skambinti Nr. 112 ir pranešti apie tai, kad jį sumušė. Matė, kad ant jos vyro smakro buvo kruvinas, ant nugaros buvę marškinėliai buvo kruvini ir prilipę prie kūno, nugara buvo raudona ir randuota, ji suprato, kad jos vyrui buvo suduota kažkokiu daiktu, o priekyje buvo mėlynė. Po įvykusio konflikto, jos tėvas dar nuėjo pasiimti kažkokių daiktų ir išvažiavo, po to atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo jos vyro marškinėlius. Apžiūrėję vietą, kur nukrito jos tėvas, yra žolė, o kur nukrito jos vyras, yra įvažiavimo takas, bet jis yra lygus, o toliau yra gėlynas su akmenimis, bet jos tėvas ir sutuoktinis nenukrito ant tų akmenų. Nurodė, kai ji atėjo iš namų į kiemą, jai vyras pasakė, kad tėvas jį sumušė, o tėvas tuo metu kažką turėjo rankose. Tėvas tuo metu nesiskundė, kad jam kažką skauda ir, kad jis buvo spardomas. Nurodė, kad po įvykio vyras kreipėsi į medikus.

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. R. patvirtino savo duotą išvadą, nurodė, kad išvada surašyta apžiūros protokolo, išrašų iš medicininių dokumentų, pateiktų nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, pagrindu. Visi pavaizduoti nuotraukose sužalojimai - nukentėjusiojo nugaroje, veido kairėje pusėje, bei dešinės rankos alkūnės srityje, yra labiau būdingi smūgių sudavimui. Visi sužalojimai atsiradę nugaros srityje, veide, bei ant rankos negalėjo atsirasti griuvimo metu, kadangi sužalojimai išsidėstę skirtingose vietose ir jų pobūdis nebūdingas kontaktui su kažkokiais paviršiais. Jei nukentėjusysis ir būtų nugriuvęs ant akmenukų, tai akmenys neturi tokių aštrių briaunų, kurios padarytų tokius odos nubrozdinimus. Jeigu žmogus nugriūtų, tai ant nugaros atsiradę nubrozdinimai nebūtų išsidėstę tokiomis vertikaliomis juostomis. Odos nubrozdinimo aplinkoje matėsi ryškus minkštųjų audinių patinimas. Tokie sužalojimai nėra padaromi žmogui nugriūnant ar atsitrenkus į kažkokį paviršių. Tie sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kažkokiu ribotu paviršiumi.

2018-09-10 ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK reagavimo skyriaus tyrėjos O. K. tarnybinį pranešimą, nustačius nusikalstamos veikos požymius, šiame pranešime nurodoma, kad 2018-09-10 apie 17:20 val. A. P., gim. 1940 m., atvykęs į dukrai R. S. priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur tyčia, kilusio konflikto metu tarp jo ir žento G. S., namo kieme, tvora neaptvertoje teritorijoje, G. S., pradėjus filmuoti kaip A. P. norėjo išvežti daiktus, pastarasis supyko ir rankos delnu iš nukentėjusiojo G. S. rankų, išmušė mobiliojo ryšio telefoną, po ko pasiėmęs veržliaraktį, G. S. sudavė į smakrą, padarydamas kirstinę žaizdą bei du kartus sudavė per nugarą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus, o vykusių grumtynių metu, sužalojo, ties alkūne, dešinę ranką. Šiais savo veiksmai uošvis A. P., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., todėl pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 2-3).

2018-09-10 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) tarp namo ir garažo pastatų. Kiemo kelio pagrindas yra žvyras ir žolė. Matomi praviri garažo vartai, kur iki jų apie 4 metrus nuo garažo vartų atstumu vyko konfliktas tarp G. S. ir jo žmonos tėvo A. P., kurio metu buvo sužalotas G. S.. Apžiūrint G. S. ant jo kūno matomi šie sužalojimai, t. y. ant smakro matomas nubrozdinimas (įdrėskimo žymė), nugaros srityje dešinėje pusėje matomos kraujosruvos-panašios į sumušimo žymes, ant dešinės rankos alkūnės sąnario matomas nubrozdinimas, kitų sužalojimų nepastebėta ( b.l. 7-17).

2018-09-10, 22 val. 40 min. Všį Elektrėnų ligoninės patalpose apžiūrėtam G. S. buvo nustatyti daugybiniai veido ir nugaros nubrozdinimai (b.l. 37).

2018-09-12 medicininių dokumentų apžiūros metu buvo nustatyta, kad G. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje 1x1 cm, daugybiniai platūs odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje bei smulkus odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje būdingi smūgių sudavimui. Nustatyti odos nubrozdinimai nėra paaiškinami griuvimu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 78).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. jie laikomi įrodymais.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, kuris neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, poziciją teismo proceso metu, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus, specialisto - mediko tyrimo aktą, po paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis smurtavo artimojoje aplinkoje savo žento, su kuriuo gyveno viename name, atžvilgiu.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuo pat tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme duotais nukentėjusiojo G. S. nuosekliais parodymais apie tai, kad 2018-09-10 atvažiavo jo uošvis su žmona pasiimti daiktų. Tuo metu, kai uošvis krovėsi daiktus, jis visą tai filmavo ir jam befilmuojant uošvis jį puolė su veržliarakčiu, sudavė jam į smakrą, po ko jam pradėjo bėgti kraujas ir vėliau iškrito dantys, jis nukrito ant žemės, po ko uošvis jam vėl trenkė su veržliarakčių per nugarą. Jis jautė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos R. V. (duomenys neskelbtini) parodymai, kad tarp jos vyro ir jos tėvo įvyko konfliktas, po kurio, ji ant savo vyro G. S. smakro matė nutekėjusi kraują, jos vyro marškinėliai nuo kraujo buvo prilipę prie nugaros. Ji matė, kad jos tėvas kažką turėjo rankose. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos R. P. parodymai, kad tarp jos vyro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018-09-10 įvyko konfliktas. Iš užfiksuoto telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad pranešėja R. S. pranešė, kad blaivus jos tėvas A. P. atvažiavo pas ją į namus ir sumušė jos vyrą G. S.. Objektyvi teismo medicinos specialisto išvada patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje 1×1 cm, daugybiniai platūs odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje, bei smulkus odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje būdingi smūgių sudavimui. Nustatyti odos nubrozdinimai nėra paaiškinami griuvimu. Tą jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių užduotus klausimus.

Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino, jog 2018-09-10 konfliktavo su nukentėjusiuoju dėl to, kad žentas filmavo tuo metu, kai jis krovėsi daiktus, o po to susikibo ir nukrito ant žemės.

Šioje byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kuriuo metu A. P. tyčia, rankoje turimu veržliarakčiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į smakrą bei du kartus į nugarą. Nors kaltinamasis neigia, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius ir teigia, kad tuo metu, kai žentas jį puolė, jis pasisuko ir su dešine alkūne pastūmė žentą, kuris nuo pastūmimo nukrito dešine puse ant akmenukais grįsto kelio, todėl nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio į žemę, tačiau tai laikytina jo gynybine pozicija, kuri prieštarauja kitiems surinktiems patikimiems įrodymams (nukentėjusiojo parodymams, sužalojimus patvirtinantiems medicininiams dokumentams ir specialisto išvadai). Nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, jog būtent kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pradėjo smurto veiksmus ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su konflikto metu kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiojo sužalojimu.

Kaltinamasis yra nukentėjusiojo sutuoktinės tėvas. Jie laikytini šeimos nariais (BPK 38 str.).

Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę:

A. P. teisiamas pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Sulaukęs garbaus amžiaus, pensininkas. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54-55 str.) teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis neviršija šios bausmės vidurkio. Nuteistajam skirtini teismo draudimai.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi 2018-09-10 buvo sumuštas savo uošvio A. P., dėl ko jautė fizinį skausmą, viską skauda iki šio dienos, pašlijo jo psichologinė būsena.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nes kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas parodė, jog įvykio metu jautė didelį fizinį skausmą, nugaros ir smakro skausmus jaučia iki šios dienos. Po įvykio jam teko naudoti vaistus nuo skausmo, lankytis pas gydytojus. Iš pateiktos 2018-10-25 Epikrizės matyti, kad nukentėjusysis G. S. kreipėsi į medicinos įstaigą, kurioje nurodė, kad skundžiasi padidintu jautrumu, dirglumu, bloga nuotaika, sutrikusiu miegu, prastėjančia atmintimi, nurodė, kad turi psichotraumų šeimoje. Jam buvo diagnozuotas organinis emocinio stabilumo sutrikimas. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažintina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, atsižvelgia į tai, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, sužalojimai sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, nes po įvykio turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, lankytis pas gydytojus, iki šios dienos jaučia skausmą. Pripažįstama, kad jis patyrė emocinius išgyvenimus, tam tikrus fizinius nepatogumus. Taigi, teismas atsižvelgdamas į paties nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (suduoti trys smūgiai), į kaltinamojo kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), į nukentėjusiojo sužalojimą (buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), motyvus (konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nukentėjusiojo veiksmai (filmavimas) išprovokavo konfliktą), į kaltinamojo asmenybę (yra garbingo amžiaus, pensininkas), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus laikytina, kad prašoma priteisti 1000 Eur dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog 200 Eur dydžio piniginė neturtinė žala yra pakankama kompensacija G. S. už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme.

Nuteistajam A. P. skiriami uždraudimai :

1). laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju G. S.;

2). laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti lankytis nukentėjusiojo G. S. gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose, kur būna nukentėjusysis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamojo bausmės laiką įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-11, 01 val. 05 min. iki 2018-09-12, 14 val. 10 min. (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę nuteistajam – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendį perdavus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: G. S. priteisti iš A. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Česlava Malinovska