- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2-2136/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Retoras“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Retoras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Samega“. Kreditoriai UAB „Retoras“, UAB „Katrangas“, AB „Lytagra“, UAB „Metalo prekyba“ pareiškimais prašė pripažinti UAB „Samega“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Samega“ vadovas, prieš inicijuojant bankroto procedūrą, pasirašė sandorius, kurie įmonei buvo nuostolingi ir dėl kurių įmonė patyrė didelius nuostolius, nepagrįstas išlaidas. Minėtais sandoriais buvo iššvaistytas bei perleistas tretiesiems asmenims UAB „Samega“ turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Paskutiniais mėnesiai prieš bankroto procedūros inicijavimą UAB „Samega“ prisiėmė papildomų įsipareigojimų ir patyrė didelius bei nepagrįstus nuostolius dėl patalpų remonto. UAB „Samega“ vadovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, blogindavo įmonės finansinę padėtį pasirašinėdamas nepalankias įmonei sutartis. BUAB „Samega“ bankroto administratorius prašė pareiškimus dėl UAB „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, nes šiuo metu visi kreditorių nurodyti sandoriai yra ginčijami teismine tvarka. Kreditoriaus AB „Lytagra“ atstovas teismo posėdžio metu atsisakė nuo savo pareiškimo dėl UAB „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulų apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė UAB „Retoras“, UAB „Katrangas“, UAB „Metalo prekyba“ pareiškimus pripažinti BUAB „Samega“ bankrotą tyčiniu, o AB „Lytagra“ prašymą dėl BUAB „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nenagrinėtu. Nurodė, kad iš pateiktų pareiškimų bei prie jų pridėtų dokumentų negalima daryti išvados, kad bendrovės vadovas A. S. nuosekliai ir kryptingai sudarydamas kreditorių minimus sandorius siekė įmonės nemokumo. 2009-11-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Telšių apskrities poskyrio specialisto išvadoje dėl UAB „Samega“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodoma, kad jau 2008 m. sausio 1 d. UAB „Samega“ buvo nemoki, tačiau UAB „Samega“ atsiskaitydama su kreditoriais pagal turėtas pinigines lėšas laikėsi eiliškumo ir nei vienas kreditorius nebuvo išskirtas, o 2008-04-01 datai piniginiams atsiskaitymams bendrovė buvo panaudojusi 89748,05 Lt pagal faktoringo sutartį gautų banko lėšų, bendrovė pirkdama butus ir kotedžus bei nesumokėdavusi pilnai visos pirkimo kainos, prarado dalines sumokėtas sumas bei neteko teisių į perkamą turtą. Įmonės bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius už 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad visi sandoriai yra teisėti, buvo sudaryti bendrovės veiklos reikmėms, išskyrus sandorius, sudarytus su E. L., R. G., G. P. ir V. K.. Visi kreditorių nurodyti sandoriai šiuo metu yra ginčijami teismine tvarka. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra informavo teismą, kad šiuo metu nėra surinkta neginčijamų duomenų, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 209 str., todėl galutinis sprendimas nėra priimtas, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Pareiškėjų argumentus dėl turto pardavimo už nepagrįstai mažą kainą nuginčija byloje esančios Nekilnojamojo turto vertinimo pažymos, kurios nutarties priėmimo dieną nėra nuginčytos ar negaliojančios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Retoras“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo UAB „Retoras“ pareiškimą dėl BUAB „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2009-11-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje Nr. 5-9/36 dėl UAB „Samega“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo buvo konstatuota, kad jau 2008-01-01 UAB „Samega“ buvo nemoki. A. S. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, visi tolimesni jo veiksmai buvo nukreipti dar labiau pabloginti įmonės padėtį. Pagal 2007-12-21, 2008-01-03, 2008-01-04 nekilnojamojo turto pirkimo preliminariąsias sutartis kaip avansą direktorius įmokėjo viso 361 500 Lt, vėliau turtą atsisakė pirkti, prarandant įmokėtus avansus. Prieš bankroto procedūros iniciavimą buvo išparduotas visas įmonės turtas. Bankroto iškėlimo dieną įmonė jokio turto neturėjo, nors iki pat bankroto pirko medžiagas ir vykdė veiklą. Paskutiniais mėnesiai įmonė prisiėmė nepagrįstų įsipareigojimų dėl nuomojamų patalpų remonto. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią teismų praktiką, kur konstatuojama, jog bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Teismas neįvertino įmonės direktoriaus nenaudingų įmonei preliminarių sutarčių sudarymo, turto išpardavimo, nebaigto ikiteisminio tyrimo, nevisų įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aplinkybių visumos. Visi šie faktai patvirtina, kad nuo 2008-01-01 UAB „Samega“ direktoriaus veiksmai, pasireiškiantys tiek veikimu, tiek neveikimu, buvo nukreipti vienintelio tikslo siekimui – kuo greičiau privesti įmonę prie bankroto.Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų pateiktų įrodymų, neįsigilino į pateiktą medžiagą, nepagrįstai nesirėmė ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl nusikalstamo bankroto, duomenimis. Išanalizavus Finansinių nusikaltimų tyrimo specialisto išvadą akivaizdu, kad direktorius paskutiniais iki bankroto bylos įmonei iškėlimo mėnesiais padarė įmonei apie 2 000 000 Lt nuostolį. Iš pirkėjų gaunamos sumos buvo naudojamos ne atsiskaitymams su tiekėjais, o iš kasos paimtų ir pas nenurodytą atskaitingą asmenį esančių pinigų likučiui uždengti. Nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 iš kasos ir banko buvo išimta apie 500 000 Lt grynų pinigų, kurie buvo panaudoti abejotiniems nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti.Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip tai reikalaujama nagrinėjant prašymus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB „Samega“ yra taikoma supaprastinta bankroto procedūra, kreditorių susirinkimai nešaukiami, todėl daugelį kreditorių susirinkimui priskirtų funkcijų įgyvendina teismas, tačiau teismas, įgyvendindamas viešąjį interesą, neišreikalavo iš ikiteisminio tyrimų institucijų, kurios turi daugiau galimybių rinkti įrodymus nei kreditoriai, prašomų dokumentų, kuriuose pateikiama daug naujos informacijos, patvirtinančios tyčinio bankroto faktą.Atsisakius UAB „Samega“ bankrotą pripažinti tyčiniu buvo pažeistos tiek kreditorių teisės, atimant jiems galimybę išieškoti skolą subsidiariai iš nesąžiningo juridinio asmens dalyvio, tiek viešasis interesas, nes toleruojamas kreditorių teisių pažeidinėjimas ir įmonių vadovų nesąžiningas elgesys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Samega“ bankroto administratorius prašė atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2009-03-03 Mažeikių rajono apylinkės prokuratūroje (dabar Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-00010-09, kuris vyksta iki šiol, todėl jokie dokumentai ar specialisto išvados, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, negali būti skelbiami ir jais negalima vadovautis.Iškėlus bankroto bylą, administratorius patikrino sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, o vėliau, apelianto iniciatyva – už paskutinius penkerius metus. Patikrinus duomenis buvo nustatyta, kad 2008 – 2009 metais buvo sudaryti septyni nekilnojamojo turto sandoriai, kurie šiuo metu yra ginčijami teismine tvarka. Kai kuriuose ginčuose yra sudarytos taikos sutartys arba vyksta derybos dėl taikos sutarčių sudarymo, viena sutartis peržiūrima baudžiamojoje byloje. Nekilnojamasis turtas buvo parduodamas už turto vertintojo nurodytą kainą, tai yra už tą pačią kainą, už kurią jis buvo nupirktas. Administratorius nenustatė UAB „Samega“ tyčinio bankroto požymių. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl nuomojamų patalpų remonto sutarties sudarymo neatitinka tikrovės. Ši sutartis buvo sudaryta daugiau negu vieneri metai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie įmonės direktoriaus kryptingus veiksmus siekiant privesti įmonę prie bankroto. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neišreikalavo dokumentų iš ikiteisminio tyrimo institucijų, nes byloje yra pateikti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros raštai dėl ikiteisminio tyrimo eigos, be to ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir tyrimo dokumentai neskelbiami.Teismo posėdžio metu AB „Lytagra“ atstovas atsisakė savo prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturint tai pagrindžiančių įrodymų. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nurodė, kad pagrindų pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovė nurodė, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu nėra prasmės, nes visi sandoriai yra ginčijami teismine tvarka. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pripažinti UAB „Samega“ bankrotą tyčiniu pagrindo nėra.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti kreditorių pareiškimai pripažinti BUAB „Samega“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, tai yra kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010).
Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas. Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, tai taip pat turėtų būti laikoma tyčinio bankroto požymiu. Kita vertus, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galimai nemoki, o jos vadovas nedelsiant nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Juo labiau, jei įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės vadovas. Taip pat negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su ja susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai. Sandoriai tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų savaime nėra niekiniai. Tačiau tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vieną iš sandorio šalių ir perkelti verslą ar jo dalį į kitą teisės subjektą (esamą ar naujai sukurtą), siekiant išvengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo, galima vertinti, ar įmonė neprivesta prie bankroto tyčia.
Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12 str., 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, tai yra priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011).
Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad teismas neištyrė visų reikšmingų faktų, įmonės vadovo veiksmų visumos, neišanalizavo visų pateiktų įrodymų, nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nepagrįstai nustatė, kad BUAB „Samega“ bankrotas yra be tyčinio bankroto požymių. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalo būti aktyvus. Tuo tarpu, nors nagrinėjamu atveju BUAB „Samega“ kreditorius (apeliantas) UAB „Retoras“ nurodė prielaidas, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamos bent jau tirti bankroto pripažinimo tyčiniu klausimui svarbias aplinkybes, tačiau iš skundžiamos nutarties aišku, kad teismas apelianto nurodytų aplinkybių tinkamai neištyrė, nevertino apelianto pareiškime nurodytų įmonės sudarytų sandorių, įmonės vykdytos veiklos.
Byloje esanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2009-11-30 specialisto išvada dėl UAB „Samega“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-9/36 (1 t., 141-149 b.l.) patvirtina, kad UAB „Samega“ buvo nemoki nuo 2008-01-01. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi šia specialisto išvada, tačiau tinkamai joje nurodytų duomenų dėl UAB „Samega“ vykdytos ūkinės finansinės veiklos, sandorių, sudarytų po 2008-01-01, neįvertino. Teismas tik nurodė, kad bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius už paskutinius penkerius metus, nustatė, kad visi sandoriai yra teisėti. Tačiau šiam teiginiui prieštarauja tai, kad bankroto administratorius kai kuriuos įmonės sudarytus sandorius ginčija teisme. Faktas, jog sandoriai yra ginčijami teisme, nepaneigia aplinkybės, kad jų sudarymas galėjo sąlygoti UAB „Samega“ nemokumą. Sandorių ginčijimas teisme kaip tik patvirtina bankroto administratoriaus abejones minėtų sandorių teisėtumu, galimai neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, tačiau teismas šios aplinkybės neanalizavo. 2008-09-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 9818 bei 2008-10-17 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4080, sudarytos tarp UAB „Samega“ ir E. L. dėl buto pirkimo, o vėliau jo pardavimo tai pačiai E. L., kelia pagrįstų abejonių dėl šių sandorių būtinumo, juolab, kad dėl jų įmonė patyrė 70 000 Lt nuostolių. UAB „Samega“ dėl 2007-12-21, 2008-01-03, 2008-01-04 sudarytų preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, sumokėjus avansą, o vėliau atsisakius sudaryti pagrindines sutartis, patyrė didelius nuostolius, tačiau pirmosios instancijos teismas šių sandorių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad bankroto administratorius šiuos nekilnojamojo turto sandorius dabar ginčija teismine tvarka, todėl teismas privalėjo įvertinti, ar jie galėjo sąlygoti įmonės tyčinį bankrotą. Teismas taip pat skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Samega“ sandorio, sudaryto dėl nuomojamų patalpų remonto. Kaip jau anksčiau minėta, teismas, dėl viešo intereso bankroto bylose egzistavimo, privalo būti aktyvus ir esant reikalui išreikalauti papildomus dokumentus ar įrodymus iš kitų valstybės institucijų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, net esant apelianto prašymui, šios savo pareigos neįvykdė, neišreikalavo iš ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų papildomos 2010-12-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvados dėl UAB „Samega“ ūkinės finansinės veiklos. Šioje išvadoje gali būti pateikti bei išanalizuoti nauji ūkinės finansinės veiklos duomenys, svarbūs sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į apelianto jau pareiškime dėl tyčinio bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis šių sandorių galimą įtaką UAB „Samega“ finansinės padėties bloginimui, kai įmonė faktiškai jau buvo nemoki, taip pat įvertinti įmonės vadovo veiksmus po 2008-01-01, aplinkybių visumos įtaką bankroto pripažinimui tyčiniu.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, sprendžia, kad yra neatskleista bylos dėl tyčinio bankroto esmė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl UAB „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Samega“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.