Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimą dėl G. E., gimusio (duomenys neskelbtini) priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. E. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažinta kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus (toliau – institucija) teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio perdavimo (duomenys neskelbtini) vykdyti. Nurodoma, kad institucija vykdo nuteistojo (duomenys neskelbtini) piliečio G. E. paiešką. Paieškos atlikimo metu buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos paranešimą, kad G. E. galiojančio asmens tapatybės dokumento neturi, asmuo yra surastas (duomenys neskelbtini) ir daugiau informacijos apie jį nepateikiama trečiosioms šalims, pagal (duomenys neskelbtini) Respublikoje galiojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, šiai šaliai asmens buvimo vieta yra žinoma, prašo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį Nr. 1-26-576/2019, vykdymui į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio pateikimą vykdyti, 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas ir tvarką nustato būtent minėtas įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad G. E. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu yra skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl sprendžiant klausimą dėl teismo nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei vadovaujamasi Įstatymo III skyriaus 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:

1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybė narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Teikimo duomenimis, G. E. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies punktais, esant juose numatytoms sąlygoms, nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali būti perduodamas (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti G. E. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą (duomenys neskelbtini), turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali būti perduodamas, kai yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos sutikimas perimti aptariamo nuosprendžio vykdymą yra būtinas.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Teismas, susipažinęs su institucijos teikimu (pateiktas tik raštas dėl G. E. paieškos, kuriame formuluojamas prašymas perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį Nr. 1-26-576/2019, vykdymui į (duomenys neskelbtini) Respubliką), daro išvadą, kad institucija nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi kartu su teikimu teismui nepateikė reikalavimuose nurodytų dokumentų.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad institucija neatliko jai Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, kadangi teikimo medžiagoje nėra duomenų, kad institucija būtų kreipusis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija vykdymo. Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad institucija apskritai neturėjo pateikti teismui teikimo dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti (duomenys neskelbtini), prieš tai neįsitikinusi, kad (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti minėtą sprendimą, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos sutikimas yra būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ir sąlygų perduoti nuosprendžiu G. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kitai valstybei, todėl teikimas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.