Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Justinui Jaksebagai, Nijolei Raulušaitienei, Leokadijai Leikauskienei,

V.S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, šiuo metu yra suimtas kitoje byloje,

A.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji V.S. ir A.Š., veikdami kartu, kilusio konflikto su V.K. metu, 2007 m. spalio mėn. 2 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 21 val., namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia jį nužudė prie sekančių aplinkybių. V.S. sudavė V.K. du smūgius ranka į galvą ir vieną smūgį koja į nugarą, o A.Š. sudavė V.K. kojomis ir ranka ne mažiau dešimties smūgių į krūtinę, galvą ir kitas kūno dalis. Abiejų kaltinamųjų suduotų smūgių pasėkoje V.K. buvo padarytas dešinio inksto ir kepenų dešinės skilties kupolo plyšimas, dešinės pusės VIII-X šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimai kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstoje ir minkštuose audiniuose, dėl ko nuo dešinio inksto ir kepenų dešinės skilties kupolo plyšimų, išsivysčius šokui, ūmiam vidiniam nukraujavimui, V.K. 2007 m. spalio mėn. 3 d. mirė. Šiais veiksmais kaltinamieji V.S. ir A.Š. tyčia nužudė V.K.

Apklaustas teisme kaltinamasis V.S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007-10-02 kartu su draugu A.Č. buvo pas L.V. namuose, kur vyko išgertuvės. Jis pats buvo gan girtas. Vėliau atvažiavo A.Š. Atėjo V.K., kuris sukonfliktavo su A.Č. Jis pamatė kaip V.K. rankomis smaugė A.Č., todėl kartu su A.Š. atitraukė V.K. ir išvedė jį į kiemą, kur pradėjo mušti. Neprisimena ar sudavė smūgį V.K. kai šis smaugė A.Č. Lauke jis sudavė kumščiu V.K. į veidą. Neprisimena ar nuo jo smūgio V.K. pargriuvo, tačiau pamena, kad gulintį V.K. kojomis mušė A.Š. Jis taip pat koja sudavė gulinčiam V.K. į pilvo sritį. Viso jis sudavė vieną smūgį V.K. ranka į galvą ir vieną smūgį koja į pilvą. A.Š V.K. mušė kojomis, ir jam matant maždaug keturis kartus spyrė V.K. į krūtinę, pilvą. Jis nuėjo į lauko virtuvę, o A.Š. dar mušė V.K.. Po kelių minučių atėjo ir A.Š., o V.K. užtruko. Jis su A.Š. ir A.Č. nuėjo į kiemą, pakėlė gulintį V.K. ir nuvedė į lauko virtuvę. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. V.K. buvo nuvežtas į ligoninę. Jis su A.Š. taip pat važiavo į ligoninę. Kitos dienos vakare sužinojo, kad V.K. mirė. Gailisi įvykdęs nusikaltimą, nenorėjo, kad kiltų tokios pasekmės, sutinka pilnumoje atlyginti padarytą žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A.Š. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2007-10-02 buvo pas L.V., kur vyko išgertuvės. Jis pats negėrė alkoholio. Vakare atėjo V.K. Jis matė kaip A.Č. nustūmė L.V. nuo kėdės, o V.K. už tai jį sugriebė už kaklo. Tada jis su V.S. sudavė po vieną smūgį V.K. į veidą ir išvedė V.K. į kiemą. V.S. vieną kartą sudavė V.K. kumščiu į veidą. V.K. suklupo, tačiau rankomis bandė atsiginti, todėl jis taip pat įspyrė V.K. dešine koja į pilvo sritį. V.S. dar sudavė vieną smūgį V.K. į nugarą nes buvo pastarajam už nugaros, ir nuėjo, o jis dar liko ir įspyrė V.K. apie keletą smūgių į kūno sritį ir nuėjo į lauko virtuvę. Kiek viso sudavė smūgių V.K., tiksliai pasakyti negali, nes tiksliai neatsimena. Po kelių minučių kartu su V.S. nuėjo iš kiemo parvesti V.K.. Gal po 5-10 min. V.K. pradėjo aimanuoti, skundėsi, kad jam skauda pilvą. A.Č. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir V.K. išvežė į ligoninę. Kartu su V.S. jis taip pat nuvažiavo į ligoninę. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su pareikštais ieškiniais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų V.S. ir A.Š. prisipažinimo jų kaltę visiškai įrodo sekantys įrodymai:

Apklaustas teisme nukentėjusysis R.K. parodė, kad V.K. buvo jo brolis, jis gyveno su tėvu, o po to vienas. Brolis mėgdavo išgerti, po ko būdavo gan konfliktiškas. Apie įvykdyto nužudymo aplinkybes jis sužinojo iš bylos. Po brolio mirties su kaltinamaisiais jis nebendravo. Pareiškia byloje 11666 Lt civilinį ieškinį, t.y. 1666 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Turtinės žalos dydį sudaro laidojimo išlaidos, o neturtinės žalos dydį sieja su patirtais po brolio nužudymo išgyvenimais, nes brolis yra negyvas, negali padėti nei jam, nei tėvui, ką anksčiau darydavo.

Apklausta teisme liudytoja L.V. parodė, kad 2007-10-02 pas ją svečiuose buvo J.B. ir L.J. Jos gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau skaldyti malkų atvažiavo A.Č. ir V.S., tačiau jie malkų neskaldė, o prisijungė prie išgertuvių. Taip pat atvažiavo A.Š. Po to dar atėjo kaimynas V.K. Ji buvo girta, bet prisimena, kad tarp S., Š. ir K. kilo konfliktas, jie pradėjo stumdytis, išėjo į kiemą, ten įvyko muštynės. Po konflikto A.Č. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes V.K. prastai pasijuto. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu kartu su K. į ligoninę važiavo ji, S., Š. ir Č. Kitą dieną sužinojo, kad V.K.mirė. Ji negali pasakyti kiek smūgių buvo suduota V.K., atsimena, kad kaltinamieji V. K. mušė, o šis gynėsi.

Apklausta teisme liudytoja J.B. parodė, kad 2007-10-02 buvo pas L.V. svečiuose ir gėrė alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad pas L.V. atvažiavo A.Č. su V.S., kurie turėjo suskaldyti malkas, tačiau prisėdo prie jų. Vėliau atėjo A.Š. ir V.K. Ji buvo daug išgėrusi, todėl nelabai ką prisimena. Pamena, kad įvyko susistumdymas, kadangi V.K. kažką „pamosikavo“ ant L.V. Po to kaltinamieji su V.K. lauke lyg ir susistumdė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo šoke, tačiau sakė tiesą.

Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais buvo pagarsinti J.B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 49-50), iš kurių seka, kad lauke ji matė ant žemės gulintį V.K., kurį spardė kaltinamieji, tačiau kas konkrečiai ir kiek smūgių sudavė ji pasakyti negali.

Apklausta teisme liudytoja L.J. parodė, kad 2007-10-02 buvo pas L.V. svečiuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus, bet jokio konflikto nematė, nes anksti nuėjo miegoti. Vėliau L. jai pasakė, kad palydėjo sumuštą V.K. į ligoninę, bet nesakė, kas jį mušė.

Apklaustas teisme liudytojas A.K. parodė, kad dirba Varėnos policijos komisariate. Policijos budėtojo nurodymu jis buvo nuvažiavęs į ligoninę, tačiau neprisimena ar kalbėjo su V.K. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.

Sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais buvo pagarsinti A.K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 59), iš kurių seka, kad ligoninėje jis kalbėjosi su V.K., kuris jam pasakė, kad jį sumušė du jaunuoliai, tačiau kas yra tie jaunuoliai neaiškino ir smulkiau bendrauti atsisakė.

Apklaustas teisme liudytojas A.Č. parodė, kad 2007-10-07 kartu su V.S. buvo svečiuose pas L.V., kur buvo girtaujama. Vėliau atėjo V.S. draugas A.Š. Jis pats buvo gan stipriai išgėręs. Prisimena, kad jis pastūmė L.Vėlyvienę, todėl V.K. sugriebė jį už gerklės. V.S. ir A.Š. atitraukė V.K. ir išvedė į kiemą. Kas vyko toliau jis nematė, tik pamena, kad abu kaltinamieji atvedė V.K. į virtuvę ir pasodino ant kedės. V.K. skundėsi, kad jam bloga, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri nuvežė V.K. į ligoninę. Jis su kaltinamaisiais ir L.V. taip pat važiavo į ligoninę. Vėliau iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad kitą dieną V.K. ligoninėje mirė.

Iš pagarsinto paties kaltinamojo V.S. rašyto atviro prisipažinimo (b.l. 78) matyti, kad jis kartu su A.Š. sudavė V.K. po vieną smūgį į veidą kai pastarasis smaugė A.Č., o po to lauke dar sudavė po keletą smūgių V.K. į įvairias kūno vietas.

Atliekant 2007-10-03 ligoninės morge V.K. lavono apžiūrą (b.l. 8-12) pastarojo kūne nustatyta eilė kraujosruvų ir nubrozdinimų įvairiose kūno vietose.

Specialisto išvada Nr. M 451/07 (06) (b.l. 23-28) bei papildoma specialisto išvada Nr. M 18/451/07/08 (06) (b.l. 32-35) nustatyta, kad V.K. mirtis įvyko 2007-10-03, 15.10 val. nuo išsivysčiusio šoko, ūmaus vidinio nukraujavimo, dešinio inksto ir kepenų dešinės skilties kupolo plyšimo. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą buvo rasti šie sužalojimai: dešinio inksto, kepenų dešinės skilties kupolo plyšimai, dešinės pusės VIII-X šonkaulių tiesioginiai lūžimai, kraujosruva krūtinės ląstos dešinės pusės minkštuose audiniuose, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pagal priekinę pažastinę liniją VII-X šonkaulių srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstoje ir minkštuose audiniuose. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau keturių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek ir spardant kojomis. Ant nukentėjusiojo kūno pomirtinių sužalojimų nekonstatuota, sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota.

Apklaustas ekspertas L.U. ikiteisminio tyrimo metu duotas išvadas pilnai patvirtino. Parodė, kad kaltinamųjų duoti parodymai, suderinus su ekspertizės išvada, yra teisingi. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo pažeistos kepenys ir dešinysis inkstas, todėl galima daryti išvadą, kad suduoti smūgiai galėjo būti gan stiprūs. Inkstai turėjo būti pažeisti nuo spyrių kojomis, o kepenis sužalojo šonkaulių lūžiai. Nors kaltinamieji teigia, kad spyrė nukentėjusiajam į pilvą, tačiau smūgiai buvo suduoti į krūtinės apatinę dalį. Kepenų ir inksto sužalojimai galėjo atsirasti nuo skirtingų smūgių, turėjo būti suduoti mažiausiai du smūgiai. Inkstai sužaloti nuo smūgio iš nugaros pusės. Taip paaiškino, kad mirtis galėjo įvykti jei būtų sužaloti tik inkstai arba kepenys, kadangi išsivystė nukraujavimas.

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 103-MS-4 turinio matosi, kad kaltinamasis A.Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo, nusikaltimo darymo metu jis nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A.Š. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam konstatuojamas nesocializuotas elgesio sutrikimas, kuris jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmus. (b.l. 148-150).

Kaltinamasis A.Š. nuosekliai tvirtino, kad konflikto pradžioje, visiems būnant lauko virtuvėje ir traukiant V.K. nuo smaugiamo A.Č., jis ir V.S. sudavė po vieną smūgį V.K. į veidą. Teismas tiki šiais A.Š. parodymais, nes nėra nustatyta, kad įvykio metu jis buvo girtas ir gali blogai prisiminti įvykio aplinkybes. Be to ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 117-118, 120-121, 123) jis taip pat nurodė, kad V.S. smūgiavo V.K. į veidą kai atitraukė pastarąjį nuo A.Č. Nors teisme kaltinamasis V.S. parodė, kad sudavė V.K. tik du smūgius kieme, tačiau jis negalėjo tvirtai pasakyti ar jis nesmūgiavo V.K. prieš tai, kai traukė pastarąjį nuo A.Č. Tuo pačiu V.S. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu V.S. nurodė (b.l. 83-85, 87), kad kai gynė A.Č. jis smūgiavo kumščiu V.K. į veidą. Be to, savo rašytame atvirame prisipažinime (b.l. 78) kaltinamasis V.S. nurodė, kad kai V.K. smaugė A.Č. ir A.Š. sudavė po vieną smūgį į veidą V.K. A.Š. parodymus apie dviejų smūgių sudavimą V.K. į veidą konflikto pradžioje netiesiogiai patvirtina specialisto išvados (b.l. 23-28, 32-35), iš kurių seka, kad V.K. veide yra užfiksuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Taigi šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą apie tai, kad dar prieš išvedant V.K. į kiemą, kur šis buvo mušamas, abu kaltinamieji ranka sudavė V.K. po vieną smūgį į galvos sritį.

Abu kaltinamieji vienodai parodė, kad kieme pirmą smūgį ranka į galvą V.K. sudavė būtent V.S., po to koja gulinčiam V.K. smūgiavo A.Š. Nors tiksliai abu kaltinamieji negalėjo nurodyti į kurias konkrečias kūno vietas buvo nukreipti jų smūgiai, tačiau ir V.S. neneigia sudavęs gulinčiam V.K. koja vieną smūgį, ir A.Š. neneigia smūgiavęs kojomis keletą kartų gulinčiam V.K. Šiuos parodymus visiškai patvirtina V.K. lavono apžiūros morge bei specialisto išvadose nustatyti duomenys apie užfiksuotus kūno sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu A.Š. tvirtino sudavęs V.K. ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Teisme A.Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikslumą. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltinamasis V.S. parodė, kad A.Š. daugiau mušė V.K. negu jis – to neginčija pats A.Š. Apklaustas teisme ekspertas L.U. patvirtino, kad ne po kiekvieno smūgio nukentėjusiojo kūne galėjo likti pėdsakai. Nors apklausti teisme liudytojai L.V., J.B., A.Č. dėl girtumo negalėjo tiksliai nurodyti kiek smūgių bei į kurias vietas sudavė kaltinamieji nukentėjusiajam, tačiau visi liudytojai patvirtino, kad būtent kaltinamieji mušė nukentėjusįjį. Liudytojas A.K. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis prieš mirtį jam sakė, kad jį sumušė du vaikinai. Specialisto išvadose užfiksuoti kūno sužalojimai galvos srityje, kairio peties srityje ir kiti sužalojimai leidžia taip pat teigti, kad smūgiai buvo suduoti ne vien tik į galvos ir pilvo sritį. Taigi atsižvelgiant į ištirtas bylos aplinkybes daroma išvada, kad A.Š. sudavė V.Kamarauskui viso ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o V.S. kieme sudavė V.K. vieną smūgį į galvos sritį ir vieną kartą smūgiavo koja gulinčiam V.K.

Specialisto išvadomis bei eksperto L.U. paaiškinimais yra nustatyta, kad V.K. mirė nuo dešinio inksto ir kepenų dešinės skilties kupolo plyšimo. Anot eksperto kiekvieno organo trauma atskirai galėjo sukelti mirtį. Taip pat ekspertas nurodė, kad smūgiai, kurių pasėkoje buvo padaryti nurodyti organų pažeidimai, turėjo būti gan stiprūs – šią aplinkybę patvirtina patys kaltinamieji, kurie nurodė, kad mušė gulintį V.K. kojomis. Be to ekspertas paaiškino, kad inkstas ir kepenys turėjo būti sužaloti dviem skirtingais smūgiais. Taip pat ekspertas nurodė, kad dešinysis inkstas buvo sužalotas nuo smūgio iš nugaros pusės, o kepenis sužalojo lūžę šonkauliai. Nors kaltinamasis A.Šiškevičius tvirtino, kad spardė V.Kamarauską į pilvo sritį, tačiau specialisto išvadomis ir eksperto paaiškinimais yra nustatyta, kad smūgiai buvo suduoti į krūtinės apatinę dalį. Toks neatitikimas negali būti pagrindas netikėti A.Š. nes jis nėra specialistas ir negali tiksliai nurodyti smūgių lokalizacijos, tačiau jo parodymų visuma atsižvelgiant į specialisto išvadas, eksperto paaiškinimus bei kaltinamojo V.S. parodymus, leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamojo A.Š. koja suduoto smūgio pasėkoje nukentėjusiajam lūžo šonkauliai, kurie savo ruožtu sužalojo kepenis. Taip pat A.Š. parodė, kad prieš suduodant pirmą smūgį gulinčiam V.K., šis gulėjo ant kairio šono, nusisukęs nugara į V.S., kuris smūgiavo po jo. Taigi yra akivaizdu, kad suduodant smūgį gulinčiam V.K. V.S. buvo pastarajam iš nugaros pusės, todėl negalėjo šiam suduoti smūgio į pilvo sritį. Ir V.S. ir A.Š. be jokių abejonių teigia, kad V.S. sudavė tik vieną smūgį koja gulinčiam V.K. Taigi atsižvelgiant į nukentėjusiojo V.K. kūno padėtį suduodamų smūgių metu, taip pat atsižvelgiant į specialisto išvadas bei eksperto paaiškinimus, kaltinamojo A.Š. parodymus, darytina išvada, kad V.S. sudavė koja iš nugaros pusės vieną smūgį gulinčiam V.Kamarauskui ir sužalojo pastarajam dešinį inkstą.

Tokiu būdu, teismo manymu yra neginčytinai nustatyta, kad abu kaltinamieji sudavė koja po vieną smūgį gulinčiam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbių organų (dešinio inksto ir kepenų) sritį, nuo ko buvo sužaloti minėti žmogaus organai, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Dėl nurodytų motyvų teismui nėra jokių abejonių dėl to, kad būtent abu kaltinamieji nužudė V.K.

Taigi teismo ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V.S. ir A.Š. įvykdė inkriminuotą nusikaltimą, jų veiksmai pagal BK 129 str. 1 d. yra kvalifikuoti tinkamai, nes yra neginčytinai įrodyta, kad jie nužudė V.K. Nors abu kaltinamieji nurodo nenorėję nužudyti V.K., tačiau teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia, nes suduodami smūgius kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbių organų sritį, jie suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti nukentėjusiajam gyvybę, tačiau nors ir nesiekė tokių pasekmių, bet leido joms kilti. Tarp kaltinamųjų padarytos veikos – smūgių kojomis sudavimo V.K. į gyvybiškai svarbių organų sritį ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusysis mirė nuo smūgių sukeltų sunkių sužalojimų.

Nukentėjusysis R.K. pareiškė 1666 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 10000 Lt – neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 40).

Civilinis ieškinys turtinės žalos priteisimo dalyje tenkintinas pilnai, nes yra nustatyta, kad ši žala atsirado kaltinamųjų neteisėtos veikos pasėkoje, ieškinys yra paremtas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 42-43), be to abu kaltinamieji šioje dalyje ieškinio neginčija.

Civilinis ieškinys neturtinės žalos priteisimo dalyje taip pat tenkintinas pilnai. Teismui nėra abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam R.K. buvo padaryta neturtinė žala. Nėra abejonių, kad dėl brolio nužudymo jam buvo sukelti dideli dvasiniai išgyvenimai. Ši žala yra padaryta dėl nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – artimo žmogaus gyvybės atėmimą. Taip pat teismas mano, kad neturtinės žalos priteisimas turi būti vertinamas kaip atitinkama moralinė kompensacija, bet ne kaip praturtėjimo šaltinis. Šiuo gi atveju neturtinės žalos dydis teismo manymu visiškai atitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus. Tenkindamas pilnai civilinį ieškinį neturtinės žalos priteisimo dalyje teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji visiškai pripažįsta pareikštą ieškinį.

Valstybinė ligonių kasa už nukentėjusiojo V.K. gydymą pateikė 2002 Lt civilinį ieškinį (b. l. 67-68). Ieškinys yra pagrįstas įstatymo nustatyta tvarka atliktais paskaičiavimais, todėl yra tenkintinas, nes ši žala atsirado kaltinamųjų nusikalstamos veikos pasėkoje. Be to kaltinamieji ieškinio neginčija.

Saugomi Varėnos raj. PK V.K. drabužiai (b.l. 72-76) nėra tinkami naudojimui, yra menkaverčiai, nėra prašymo juos grąžinti, todėl sutinkamai su BPK 94 str. nuostatomis drabužiai naikintini.

Lengvina kaltinamųjų V.S. ir A.Š. atsakomybę tai, kad jie prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi.

Sunkina kaltinamojo V.S. atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Sunkinančių kaltinamojo A.Š. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam V.S. teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamasis V.S. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei aplinkybė, kuri lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis V.Sviklas nėra teistas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad po įvykdytų nusikalstamų veiksmų kaltinamasis V.S. stengėsi sumažinti nusikaltimo padarinius, nebuvo abejingas nukentėjusiojo V.K. atžvilgiu, kartu važiavo į medicinos įstaigą, visiškai pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius. Atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V.S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti žymiai mažesnis negu BK 129 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis.

Skiriant bausmę kaltinamajam A.Š. teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Tuo pačiu teismas vadovaujasi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įtvirtintais BK XI skyriuje ir bausmę skiria atsižvelgiant į BK 90 str. 5 d. ir BK 91 str. 3 d. reikalavimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra nustatyta kaltinamojo A.Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Kaltinamasis A.Š. nėra teistas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad po įvykdytų nusikalstamų veiksmų kaltinamasis A.Š. stengėsi sumažinti nusikaltimo padarinius, nebuvo abejingas nukentėjusiojo V.K. atžvilgiu, kartu važiavo į medicinos įstaigą, visiškai pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius. Tuo pačiu atsižvelgiama į tai, kad iki nusikaltimo padarymo kaltinamasis A.Š. nebuvo charakterizuojamas visumoje teigiamai (b.l. 152, 153), jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo aktyvesnis negu kaltinamojo V.Sviklo. Atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A.Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti artimas BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkiui su išlygomis, numatytomis BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 297, 298, 301-308 straipsniais, teismas

NUSPRENDĖ:

V.S. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V.S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje po nuosprendžio įsiteisėjimo V.S. panaikinti.

A.Š. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią A.Š. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje po nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo sulaikymo A.Š. panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti solidariai iš V.S. ir A.Š. (šiam neturint pakankamai pajamų ir turto – iš motinos V.Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos naudai 2002 Lt., R.K., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1666 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos, viso R.K. naudai priteisti 11666 Lt.

Saugomus Varėnos raj. PK V.K. drabužius (b.l. 72-76) sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam V.S. šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.