Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą.

Jis, 2020 m. sausio 23 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė nemažiau kaip 5 smūgius savo močiutei O. M. į kairę koją, į kairę ranką, į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. M. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. ??

Be to, A. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Jis, 2020 m. balandžio 29 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė nemažiau kaip 2 smūgius savo močiutei O. M. į kairės rankos alkūnę bei ne mažiau kaip 2 smūgius į juosmenį, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. M. fizinį skausmą.

Be to, A. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Jis, 2020 m. birželio 22 d. ryte, apie 8 val., (duomenys neskelbtini), O. M. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą močiutei O. M. į nugarą, tuo nukentėjusiajai O. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Asmuo, kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymu A. M. teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir apklaustas nebuvo atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad dėl A. M. nustatyto įgimtos silpnaprotystės - vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, pastarasis negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti paties A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. dėl visų jam pareikštų įtarimų kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog močiutės O. M. atsiprašė, pastaroji jam atleido ir jie susitaikė. Pripažino, jog 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. birželio 22 d. panaudojo fizinį smurtą močiutės O. M. atžvilgiu, tačiau tokio savo elgesio paaiškinti negali, nežino, kodėl taip padarė (t. 1, b. l. 96, 150-151, 170-171, t. 2, b. l. 20).

Nukentėjusioji O. M. parodė, jog A. M. yra jos anūkas ir gyvena kartu su ja. A. M. yra našlaitis. Iki šiol jos taip nemušdavo, o dabar jau muša, todėl kviečia policijos pareigūnus. Nuo pat gimimo augino A. M., kuris nuo pat mažens turėjo sveikatos problemų ir vartojo vaistus. Pati jam paduodavo vaistus tris kartus per dieną, o paskutiniu metu jis vaistų nebegėrė. Dabar A. M. yra (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Patvirtina, kad 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. birželio 22 d. anūkas A. M. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. A. M. prieš ją naudojo smurtą visus tris kartus. Ji ėjo pas kaimyną, nes A. M. neleido jai prieiti prie telefono. Kaimynas paskambino sūnui, kuris ir iškvietė policiją. Po A. M. sumušimo jai skaudėdavo, būdavo ant kūno mėlynės. Šiuo metu socialinė darbuotoja tvarko dokumentus dėl A. M. patalpinimo į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namus. savo anūkui A. M. atleido.

Liudytojas Z. M. parodė, jog A. M. yra brolio sūnus, o nukentėjusioji yra jo mama. Mama A. M. augino nuo vaikystės ir jie gyvena kartu. Apie visus smurto panaudojimo prieš mamą atvejus jis nežino, nes jų buvo daug. A. M. būdavo šiek tiek sušnekamas, jeigu pastoviai vartodavo vaistus, o paskui miestelyje susirado draugų, pradėjo girtauti, nebeklausyti močiutės. Kol vaistus vartojo, jis klausydavo močiutės, o dabar pasidavė draugų įtakai. Jau metai laiko yra, kai A. M. išveža gydytis į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, kur jis pabūna 2-3 savaites ir vėl išleidžia namo. Šiuo metu jau antrą savaitę A. M. yra (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, nes pats iškvietė policiją. Pamena, kad 2020 m. balandžio 29 d., anksti ryte, važiavo į pieninę ir užvažiavo pas mamą O. M.. Tada buvo viskas ramu. Nuvažiavo su žmona į pieninę ir turgelį, o sugrįžę jau rado mamą sumuštą. Mama gulėjo ant grindų šalia lovos ir verkė. Paklausė, ar ją sumušė A. M.. Mama neneigė. Tuo metu A. M. pabėgo su dviračiu. Tada jis iškvietė policiją. Nežino, kas prižiūrės A. M., kad pastarasis vartotų vaistus. Socialinė darbuotoja kalbėjo, kad atsirado vietos (duomenys neskelbtini) pensionate ir tvarko dokumentus A. M. apgyvendinimui.

Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas (t. 1, b. l. 103-108, t. 2, b. l. 1-4).

Specialisto išvada Nr. G265/2020 (03) nustatyta, kad O. M. nustatyti abiejų dilbių, kairės plaštakos, kairio klubo ir kairės šlaunies sumušimai, poodinės kraujosruvos, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 77-78).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose Nr. 85TPK-79/2020 ir 85TPK-91/2020 konstatuota, kad A. M. nuo vaikystės nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnozė, dėl ko jis inkriminuojamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su A. M. nerekomenduojama atlikti tyrimo veiksmų. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 75-78, 79-82).

Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. 2020 m. sausio 23 d., apie 9.00 val., 2020 m. balandžio 29 d., apie 7.00 val., 2020 m. birželio 22 d. ryte, apie 8 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas močiutės nukentėjusiosios O. M. atžvilgiu pastarajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. M. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad A. M. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir šiuo metu serga įgimta silpnaprotyste – lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingo elgesio sutrikimu ir negalėjo savo veiksmų valdyti. A. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadas, daroma išvada, kad A. M., darydamas nusikalstamas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų ar ribotai pakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, įvertinęs A. M. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadas ir rekomendacijas, daro išvadą, jog A. M. galima pritaikyti efektyvų medikamentinį gydymą ambulatoriškai. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. M. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

A. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. M. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.