Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-81-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
1A-395-81-2012
Teisminio proceso Nr.
1-05-3-00128-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. T.
Nukentėjusysis
S. M.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-81/2012

Teisėjas G. Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00128-2011-4;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. T., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajam S. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 140 str. 1d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą 2000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajam S. M.. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d. nuostatomis bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 1(vieneriems) metams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą 2000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajam S. M., ir 4 MGL (520 Lt) bauda.

Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. T. S. M. naudai 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. nuteitas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai yra jis 2010-11-11 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 2 namu, tyčia mušdamas, t.y. suduodamas S. M. du smūgius kumščiu į galvą, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, jį išteisinti, nes jo manymu teismas neteisingai įvertino įrodymus bei priėmė neteisingą, visapusiškai ir teisiškai nepagrįstą sprendimą. Jo sesers E. T. ir A. J. parodymai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-LR BPK) 20 str. 3 d. numatytus kriterijus, jie paneigia S. M. ir R. B. parodymus, kad nuteistasis smūgius sudavė tyčia. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai akcentavo, jog nuteistojo sesers ir A. J. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, o S. M. ir R. B. parodymai detalūs ir nuoseklūs, nes S. M. ir R. B., apelianto manymu, nurodė skirtingus įžeidžiančius žodžius nuteistojo atžvilgiu bei nuteistojo veiksmų seką. Nuteistasis teigia, kad R. B. neteisingai apkaltino nuteistąjį buvus neblaivų. Nuteistasis teigia šampano negėręs ir su šampano buteliu nieko nesivijęs. Skunde teigiama, jog S. M. ir R. B. parodymų prieštaravimai tik patvirtina nuteistojo sesers ir A. J. parodymus, kad niekas šampano negėrė ir S. M. su buteliu nesivaikė. Šie prieštaravimai, apelianto manymu, patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis jokių smūgių S. M. nesudavė, o susižaloti jis galėjo griūdamas. Specialisto išvados objektyvumas kelia pagrįstų abejonių, nes jo ranka negali atitikti sąvokos „kietas bukas daiktas“. Nuteistojo manymu tai atitinka nukentėjusiojo griuvimą. Be to, apžiūra atlikta 2010-11-12, o įvykis buvo 2010-11-11, specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti 1-2 dienos iki apžiūros, todėl neatmestina galimybė, kad S. M. nurodytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir dieną prieš įvykį. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. M. nuteistojo atžvilgiu nusiteikęs priešiškai. Be to, nuteistojo manymu, neatmetama galimybė, kad S. M. paprasčiausiai norėjo užsidirbti, nes skundas paduotas beveik po metų, prašė priteisti 20 000 litų dėl neturtinės žalos. Nuteistasis teigia, jog ši žala nepagrįsta ir neįrodyta. Be to, pats nukentėjusysis kitų asmenų akivaizdoje nuteistojo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo, jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl A. T. kaltės padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pagrįstos išsamia, visapusiška ir nešališka surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikėjo ir vadovavosi nukentėjusiojo bei liudytojos R. B. parodymais, juos vertino kaip detalius, nuoseklius ir patikimus, o nuteistojo ir liudytojų E. T. nei A. J. parodymus vertino kaip nepatikimus, prieštaraujančius kitiems bylos duomenims. Nukentėjusiojo S. M., liudytojos R. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja R. B. parodė, jog nukentėjusiajam pareiškus priekaištus dėl galimai anksčiau vartoto smurto, nuteistasis iš karto sudavė nukentėjusiajam. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja R. B. nurodė šią nukentėjusiojo veiksmų seką- sudavė pirma į kaktą, po to į ausį ir pradėjo vytis, o nukentėjusysis pargriuvo. Nors šių asmenų parodymai nesutampa dėl išsakytų žodžių nuteistajam, tačiau tai nėra esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą abejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiuoju ir liudytoja R. B. sudaro ir tai, jog jų parodymus dėl įvykių sekos ir sužalojimo pobūdžio iš esmės patvirtina objektyvūs duomenys, t.y. specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai. Kaip matyti iš specialisto išvados, buvo kreiptasi dėl sužalojimo sekančią dieną po įvykio. Nukentėjusysis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir suformuluotas kaltinimas, t.y. nurodė, kad jį apie 15.30 val. iš matymo pažįstamas asmuo sumušė kumštimi į veidą, kairę ausį, jis bėgo ir nugriuvęs susižalojo abu delnus. Tai atitinka privačiame kaltinime nurodytas aplinkybes bei įvykių seką, atitinka nukentėjusiojo bei liudytojos R. B. parodymus, todėl tai suteikia pagrindą tikėti nukentėjusiuoju ir jo bei liudytojos R. B. parodymus laikyti patikimais ne tik dėl įvykių sekos, bet ir dėl sužalojimo mechanizmo. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti 1-2 dienas iki apžiūros, o tai atitinka nurodytą įvykio laiką- 2010-11-11. Be to, ekspertė S. Makšmaitė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sužalojimai kaktos srityje ir ausies srityje nėra būdingi griuvimui padarytiems sužalojimams. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir tai atitinka nukentėjusiojo bei liudytojos R. B. parodymus, jog nuteistasis smūgiavo kumščiu. Kumštis neabejotinai atitinka kieto buko daikto sąvoką.

Nuteistojo bei liudytojų E. T., A. J. parodymai tarpusavyje nesutampa, yra nelogiški ir nepatvirtinami jokiais objektyvais duomenimis. Be to, E. T. yra nuteistojo sesuo, o A. J. - draugė, todėl šių asmenų parodymai pagrįstai vertinti kritiškai dėl suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, jog A. T. ir E. T. nurodė, jog S. M. puolė nuteistąjį, tačiau nuteistasis nurodė, kad jis buvo puolamas žodžiais, o E. T. nekonkretizavo, kaip pasireiškė puolimas. Tiek nuteistasis, tiek ir E. T. nurodė, jog nuteistasis ėmė gintis, tačiau, kaip gynyba pasireiškė, nuteistasis nekonkretizavo. Liudytoja A. J. parodė, jog vyriškiui užsipuolus A. T. necenzūriniais žodžiais, nuteistasis ėjo link S. M. jam atsakydamas žodžiais. Apie jokį gynimąsi aktyviais veiksmais nenurodė. Nei vienas asmuo nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog nuteistajam iš nukentėjusiojo pusės būtų grėsęs pavojingas kėsinimasis, todėl nebuvo būtinosios ginties situacijos. Be to, jeigu tikėti šių asmenų parodymais, nelogiška, jog nesudavus nei vienam iš konflikto dalyvių jokių smūgių ir nesant jokių kitų kėsinimosi požymių, nuteistajam būtų buvusi būtinybė gintis, nors visi parodė, jog nukentėjusysis bėgo nuo nuteistojo. Faktiškai pavojinga situacija buvo kilusi ne nuteistojo, o nukentėjusiojo atžvilgiu. todėl nelogiški ir prieštaraujantys specialisto išvadai bei kitiems aptartiems įrodymams minėtų asmenų parodymai. Iš šių asmenų parodymų sektų, kad nesant jokio kontakto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, nukentėjusysis bėgo nuo nuteistojo, nors jis pirmas pradėjo žodinį konfliktą, todėl tiek nuteistojo, tiek ir liudytojų E. T. bei A. J. parodymai ne tik prieštarauja specialisto išvadai, tačiau yra nelogiški ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nuteistasis skunde nurodo, jog liudytoja R. B. nepagrįstai teigė, jog A. T. buvo išgėręs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė kaltinime nenurodyta, A. T. nebuvo pripažintas nusikaltęs būdamas neblaivus, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė įrodinėjant kaltinimo sudėtį, todėl plačiau šis skundo argumentas neanalizuojamas. Kadangi ši aplinkybė neapima įrodinėjimo dalyko, nesutapimai dėl šios aplinkybės liudytojų parodymuose negali būti vertinami kaip esminiai prieštaravimai ar rodantys liudytojų parodymų nepatikimumą.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, jog teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos pažeistos. Todėl konstatuojama, faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, A. T. pagrįstai pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs S. M. sveikatą. Nuteistojo veika sutinkamai su LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį teismas LR BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su sprendimu priteisti nukentėjusiojo naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes mano, jog neturtinė žala nepagrįsta ir neįrodyta.

Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., nustatant nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą- skaudėjo galvą, pykino, kankino nemiga, buvo pažemintas kitų akyse, jautė diskomfortą dėl sužalojimo žymių veide. Šios aplinkybės įrodytos teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusiojo, liudytojos R. B. parodymais, specialisto išvada įrodyta, jog iš tiesų nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas smurtas kitų asmenų akivaizdoje ir taip nukentėjusysis buvo pažemintas, smūgiai suduoti į galvą, prie ausies, o tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusysis jautė skausmą, diskomfortą dėl išvaizdos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog jautėsi siaubingai, grįžęs apsiprausė, sekančią dieną kreipėsi į ekspertus.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, konkrečias aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes, nuteistojo jauną amžių, kas rodo, jog jis turi realią galimybę atlyginti tokio dydžio žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija S. M. neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisEvaldas Gražys