- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-62-2306-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01304-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu A. K. nubausta 300 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje, padarymą. t. y. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. buvo nustatyta, jog ji (duomenys neskelbtini) g. 13, Vilniuje, įrengdama automobilio stovėjimo aikštelę, išardė veją. Tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1 – 582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.12 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama Komisijos nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir Komisijos nutarimą bei grąžinti jos sumokėtą žyminį mokestį. Paaiškino, kad nei teismas, nei Komisija neatsižvelgė, kad automobilio stovėjimo aikštelės įrengimo vietoje anksčiau vejos nebuvo – ten nuolat buvo statomi automobiliai, žolė neaugo ir būtent pareiškėja, įrengusi aikštelę, aplink pasėjo žolę, sutvarkė aplinką. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog siekdama įteisinti šią stovėjimo vietą, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio miesto departamentą, kuris informavo, jog neprieštarauja stovėjimo vietos įrengimui. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad ji nėra padariusi jokių kitų pažeidimų, kad savo lėšomis pagražino ir sutvarkė aplinką, neįvertinta jos turtinė ir šeimyninė padėtis (bedarbė, augina 3 metų sūnų), paskirta bauda yra jai neproporcingai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 2000 litų. Formuluojant kaltinimą nurodyta, jog A. K. pažeidė Taisyklių 7.12 punktą (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), kuriame teigiama, jog draudžiama bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, lapus bei žiedus, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles ir ardyti veją.
Apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog toje vietoje, kur ji įrengė automobilio stovėjimo aikštelę, anksčiau vejos nebuvo, kadangi ten buvo nuolat statomi automobiliai. Iš byloje pateikto plano (b. l. 19) matyti, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) g. 13 namo yra numatyta žalioji zona. Tai, kad dėl dažno automobilių statymo toje vietoje žolė sunyko, nepakeičia aptariamos teritorijos statuso ir neleidžia spręsti, kad aptariama teritorija nebelaikytina veja. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose situacijose yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog veika buvo padaryta žemės plote, kuriame žolė augo seniau, administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui įtakos neturi (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. 681-02; N62-2565/2010). Taip pat pažymėtina, kad nėra reikšminga ir ta aplinkybė, jog po vejos nuardymo ir stovėjimo vietos įrengimo apeliantė kreipėsi į atsakingas institucijas dėl veikos įteisinimo, kadangi vejos išardymo momentu ji tam leidimo neturėjo. Tai, kad aplink įrengtą stovėjimo vietą A. K. sutvarkė aplinką, nepaneigia paties pažeidimo fakto, kadangi aikštelės vietoje vejos nėra (b. l. 21).
A. K. mano, kad skiriant nuobaudą, nebuvo įvertinta jos turtinė ir šeiminė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ATPK 30² straipsnio 1 dalies (Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo) nuostatomis, bei įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį (sunaikinta veja), sprendžia, kad apeliantei paskirta 300 litų bauda yra artima minimaliai ir ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį, todėl dar labiau jos švelninti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliantė taip pat prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau pažymėtina, kad 100 litų žyminį mokestį ji sumokėjo kreipdamasi skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 4), todėl į šį teismą turi kreiptis ir dėl jo grąžinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.