Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant Vidai Rimkienei ir Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovo atstovei – advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovės O. P.-J. atstovei Natalijai Fočenkovai ir atsakovų N. P., D. P. ir trečiųjų asmenų V. P. (V. P.) ir UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, tretiesiems asmenims V. P. (V. P.), Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovams O. P.-J., N. P., D. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, V. P., UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovės O. P.-J. priešieškinį ieškovui K. J., tretiesiems asmenims N. P., V. P. (V. P.), D. P. (D. P.), Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas K. J. 2012-03-23 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams O. P.-J., N. P., D. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, V. P., UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašydamas pripažinti UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ akcijų pirkimo-pardavimo bei nekilnojamųjų daiktų (141/1131 dalies žemės sklypo, 18071/79045 dalies pastato – poliklinikos su kavine, ¼ dalies kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė O. P.-J. yra buvusi ieškovo sutuoktinė, N. P. yra O. P.-J. motina, o atsakovas D. P. yra O. P.-J. brolis. Su atsakove santuoka 2011-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo daliniu sprendimu yra nutraukta, bet nepadalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovas ginčija atsakovų sudarytus sandorius, kurie yra ne tik, kad nesąžiningi, tačiau sudaryti be ieškovo, kaip sutuoktinio, sutikimo, nors ginčijamais sandoriais buvo perleistas turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2001-09-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgytas 141/1131 žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas atsakovės O. P.-J. vardu. Šį turtą, prieš paduodama ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, 2010-09-07 atsakovė O. P.-J. perleido savo motinai be ieškovo sutikimo. 2004-06-15 pareiškimu ieškovas buvo sutikęs, kad atsakovė O. P.-J. perleistų šį turtą savo nuožiūrą, tačiau sandoris buvo sudarytas tik po daugiau kaip 6 metų, todėl mano, kad šis pareiškimas negali būti vertinamas, kaip tinkamas sutuoktinio sutikimo davimas 2010-09-07 sandoriui sudaryti, kadangi šis turtas po ieškovo pareiškimo buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Be to, santuokoje buvo įregistruota UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras, kuri buvo reorganizuota iš individualios O. P. diagnostikos ir gydymo įmonės „Medikana“ ir Ko. Sprendimas dėl įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę buvo priimtas 2003-01-06, iš bendrų santuokoje įgytų lėšų suformuojant 10000 Lt įstatinį kapitalą. 2011-05-19 atsakovės O. P.-J. atstovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių ieškovui tapo žinoma, kad UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro akcijos yra perleistos dviem sandoriais, ieškovo sutikimas šiam sandoriui nebuvo duotas. Sutuoktinis ginčyti sandorius gali per l metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį. Kaip matyti dėl žemės sklypo, statinių ir 5 paprastųjų akcijų sandoriai buvo sudaryti 2010-09-07, apie šių sandorių sudarymą ieškovas sužinojo 2010-10-25 gavęs procesinius dokumentus iš teismo, o apie 2003-01-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui tapo žinoma 2011-05-19, kuomet atsakovė į santuokos nutraukimo bylą per atstovą pateikė duomenis apie šį sandorį, todėl pagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas (II tomas, b.l. 33-37). Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad visos atsakovės įmonės gaunamos lėšos buvo skirtos įmonės veiklai vystyti ir rekonstrukcijai daryti. Atsakovės turto perleidimas, pažeidė jo kaip sutuoktinio teises, todėl prašo teismo šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė nurodė, kad teismas turi vertinti koks buvo sutuoktinių turtas iki santuokos ir koks yra santuokos nutraukimo momentu. Iš įmonės veiklos gautos pajamos, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.88 straipsniu, yra bendros. Investicijos į atsakovės įmonės ir turto plėtrą buvo daromos iš santuokoje įgytų lėšų. 2003 metų akcijų perleidimo sutartyje yra nurodoma, kad yra sutuoktinio K. J. sutikimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. O. P. priklausančios patalpos O. P. įmonei buvo perduotos naudotis panaudos teise, todėl niekas nedraudė įmonei daryti patalų rekonstrukciją. Įrodymų visuma leidžia teigti, kad turto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta iki 2006, t. y. jau šalims esant santuokoje, o ne iki 1998-1999, kaip teigia atsakovė. Notarė tvirtindama sandorį, turėjo išsiaiškinti ar yra atsakovės buvusio sutuoktinio sutikimas. Po santuokos sudarymo O. P. priklausančio turto plotas padvigubėjo. 2003-01-07 ir 2010-09-07 atsakovės sudaryti sandoriai pažeidė ieškovo K. J. interesus, todėl šie sandoriai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

Atsakovė O. P.-J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad visas turtas, į kurio dalį pretenduoja ir dėl kurio sudarytus sandorius prašo pripažinti negaliojančiais K. J., O. P.-J. įgytas asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovo ieškinys yra nesąžiningas, kadangi ieškovas puikiai žino, kad turtas dėl kurio kilo ginčas, nors ir registruotas O. P.-J. vardu, tačiau įgytas jos tėvų N. ir V. P. lėšomis. Po santuokos sudarymo atsakovė jokio turto adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo ir jokie jai priklausančio turto pagerinimai nebuvo atliekami. Visas pastatas, kaip vieningas objektas buvo registruotas vėliau, 2004 metais tik todėl, kad reikėjo suprojektuoti ir įrengti priešgaisrinį išėjimą. Tačiau avarinio išėjimo įrengimo darbai buvo atlikti V. P. lėšomis ir visiškai nelietė O. P. priklausančio turto. Pažymi, kad ieškovas pareiškime, notariškai patvirtintame Klaipėdos miesto 1 notarų biure 2004-06-15 sutiko, kad jos sutuoktinė O. P.-J. parduotų jai priklausantį turtą – žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis ieškovo pareiškimas liudija, kad jis niekada nepretendavo į turtą, dėl kurio kilo ginčas. Prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (II tomas, b.l. 46-48).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Natalija Fočenkova, remdamasi byloje surinktais įrodymais, prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovės verslo plėtrai ir turto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai lėšų neskyrė, nes tam pinigų neturėjo. Patikino, kad atsakovės tėvas V. P. išlaikė tiek savo, tiek savo dukters šeimą ir to nepaneigė ieškovas. Taip pat, atsakovės tėvai padėjo O. pradėti savo verslą. Dukra išvyko mokintis į Sankt Peterburgą, todėl prie verslo mažai prisidėjo. Iš V. P. pajamų deklaracijos matyti, kad 1996 metais jis išleido 479000 Lt, kad pradėti verslą, 1997 metais išlaidos siekė 221928 Lt, o 2010 metais – 400000 Lt. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad su atsakove (buvusia sutuoktine) užsiėmė bendru verslu ir, pertvarkant O. P. individualią įmonę, išleido 10000 Lt bendrovės įstatyminio kapitalo suformavimui. Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. šeima savo lėšomis vystė verslą ir atliko turto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. O. P. turtas įgytas ir verslas pradėtas iki santuokos sudarymo, todėl yra pripažintina asmenine O. P. nuosavybe.

Atsakovai N. P. ir D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, klaidinantis teismą bei pateiktas su tikslu sutrukdyti pastato savininkams laisvai naudotis jiems priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad atsakovei O. P.-J. niekada nepriklausė asmeninės nuosavybės teise poliklinika su kavine. Pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas bendras unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gydymo. Ieškovas klaidingai teigia, kad po 2004-06-15 jo pareiškimo šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, nes yra melagingas. Antra, atsakovo ginčijamas turtas buvo sukurtas dalinės nuosavybės pagrindais iki O. P. santuokos su ieškovu sudarymo. Kadangi žemės sklypas prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduodamas visiems žemės bendraturčiams, tai žemės sklypo dalis, atitenkanti O. P. asmeninės nuosavybės teise buvo įgyta tik O. P. vardu, nes būtent taip buvo išreikšta valia visų sandoryje dalyvavusių bendraturčių ir jungtinės nuosavybės teisė pagal šį sandorį sukurta nebuvo. N. P. veikė tik kaip O. P. įgaliotinė, jos vardu išreiškė norą išpirkti valstybinę žemę ir kadangi O. P. nebuvo Lietuvoje, todėl būtent N. P., kaip O. P. įgaliotinė per savo sutuoktinį V. P., sumokėjo už tą žemę iš savo šeimos lėšų. Dėl akcijų pardavimo pripažinimo neteisėtu taip pat nesutinka, nes ieškovas pripažįsta, kad O. P. individuali įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo. Faktiškai, J. šeimai nuo 1998 metų gyvenant Sankt Peterburgo mieste Rusijos Federacija, įmonę tvarkė V. P., todėl atsakovė O. P.-J., matydama, kad negali skirti savo įmonei bei turtui reikalingo dėmesio, apsisprendė perleisti akcijas bei nekilnojamojo turto dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, nes be šių patalpų įmonė egzistuoti negalėtų. Prašo patikslintą ieškinį atmesti (II tomas, b.l. 55-58).

Tretysis asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas nepagrįstas ir klaidinantis teismą. Tretysis asmuo patvirtino atsakovų N. P. ir D. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad 2010-09-07 parduodant O. P.-J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, atsakovė įvykdė pareigą pasiūlyti kitiems bendraturčiams ją nupirkti. Savo neprieštaravimą, kad žemė priklauso tik O. P. ieškovas išreiškė 2004-06-15 sutikime nurodant, kad jis sutinka parduoti jai (sutuoktinei) priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir jame esantį pastatą (duomenys neskelbtini), kad ji gali daryti su ta žeme ką ji nori. Todėl 2011 ir 2012 metais bandydamas pagrįsti savo neteisėtus veiksmus ieškovas bando paneigti savo valią ir sutikimą (II tomas, b.l. 81-84). Teismo posėdžio metu V. P. patvirtino atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad už savo šeimos lėšas išsipirko butus adresu (duomenys neskelbtini), gavo leidimus, licenziją veiklai pradėti ir pradėjo verslą. Butus pirko ne iš individualios įmonės ar uždarosios akcinės bendrovės lėšų, bet iš asmeninių lėšų. Išsipirkęs butus, nutarė atlikti pastato rekonstrukciją. Prie pastato rekonstrukcijos ieškovas K. J. prisidėjo tik fiziniu darbu, t. y. faktiškai apie tris kartus ieškovas savo atostogų metu dirbo kartu su jais, už atliktą darbą V. P. ieškovui sumokėjo po 100 Lt. O. P. priklausanti įmonė į pastato rekonstrukciją net negalėjo investuoti, kadangi pastatas priklausė fiziniams asmenims. Prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, bendrovė savo apskaitoje tik registruoja akcininkus. Santykiai tarp bendrovės akcininkų pačiai bendrovei nėra žinomi. O. P., pertvarkiusi individualią įmonę į UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“, iš įmonės savininkės tapo vienintele UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ akcininke, turinčia 100 procentų šios bendrovės akcijų, todėl ji pati priiminėja sprendimus dėl jai priklausančių akcijų perleidimo. Tretysis asmuo teismui gali tik patvirtinti, kad neturi duomenų, kas yra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi šis nekilnojamasis turtas nėra perleistas į UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ balansą ir bendrovė jokio nekilnojamojo turto neturi (II tomas, b.l. 85-86).

Teismo posėdžio metu šalių N. P., D. P., V. P. ir UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė nurodė, kad tai, jog turtas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas ir iš sutuoktinių ar vieno ieškovo lėšų, įrodymų byloje nėra. Prie pastato rekonstrukcijos finansiškai neprisidėjo nei ieškovas, nei atsakovė, viskas buvo daroma iš atsakovės tėvų lėšų. Žemė, esanti po pastatu adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta, tam, kad būtų galima tinkamai naudotis nuosavybę (butus, visą pastatą). Atsakovei O. P. priklausančios akcijos buvo perleistos laikantis įstatymų reikalavimų, sandoriai buvo realūs, jie užregistruoti akcininkų knygoje. Prašo teismo patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

Tretysis asmuo Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis yra nepagrįstas. Ginčijamas turtas atsakovės buvo įgytas iki santuokos sudarymo su ieškovu, todėl perleistas turtas buvo asmeninė O. P. nuosavybė (I tomas, b.l. 153). Teismo posėdžio metu notarė Alfreda Bluškienė paaiškino, kad prieš sudarant akcijų perleidimo sutartį bei įsitikinant, kad turtas yra asmeninė O. P. nuosavybė, 1-asis notarų biuras surinko dokumentus, reikalingus šiai sutarčiai sudaryti. Tam tikslui buvo išsireikalautos pažymos iš Registrų centro, iš kurių nustatyta, kad iki santuokos, t. y. 1996 metais (duomenys neskelbtini), N. P. ir O. P. 1, 2 butuose įrengė stomatologinį kabinetą, 1998 metais 6, 7 butuose įrengė medicininės veiklos patalpas. Kitus butus pastate pirko N. ir V. P.. Su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. nurodė, kad buvo V. P. dukters įmonės darbuotojas. O. P. su sutuoktiniu K. J. išvyko mokytis į Sankt Peterburgą, visus įmonės reikalus tvarkė jos tėvai. Pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus vykdė V. P.. K. J. vykstant pastato darbams buvo atvykęs padėti gal apie 3 kartus bei jam buvo sumokėta daugiau, negu kitiems tuo metu dirbusiems asmenims.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. J. nurodė, kad yra ieškovo sesuo. Santuokos su O. P. metu brolis dalyvavo sutuoktinės įmonės veikloje. Iš jo pasakojimų žino, kad savo asmeninių lėšų brolis nebuvo įdėjęs į patalpų rekonstrukciją. Tačiau brolis K. gaudavo Lietuvos įmonės pelną – jį į Rusiją atveždavo O. tėvas V. P.. Kiek žino, šeima iš O. tėvo kas mėnesį gaudavo apie 700 JAV dolerių, iš šių lėšų jos brolis su sutuoktine ir gyveno. Nusprendus atlikti pastato rekonstrukciją, brolis su žmona išvyko mokytis į Sankt Peterburgą. Visus įmonės reikalus tvarkė V. P., taip pat ir finansinius. Brolis iš „Medikanos“ pajamų gyveno iki 2009-2010 metų.

Liudytoja O. M. nurodė, kad pažįsta P. šeimą. Atsakovei O. P. norint įsigyti po visu pastatu esančią žemę - (duomenys neskelbtini), padėjo susitvarkyti dokumentus dėl įgaliojimo gavimo bei toliau tvarkyti reikalų nukreipė pas notarą.

Atsakovė O. P.-J. pateikė teismui priešinį ieškinį ieškovui K. J., tretiesiems asmenims N. P., V. P. (V. P.), D. P. (D. P.), Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“, prašydama pripažinti asmenine atsakovės O. P.-J. nuosavybe 141/1131 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 10 paprastųjų vardinių UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“ akcijų.

Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Jų santuoka Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad dar iki santuokos įsigijo nekilnojamąjį turtą bei verslas visada priklausė ir priklauso asmeniškai tik jai bei akcijos taip pat priklauso O. P. asmeninės nuosavybės teise (II tomas, b.l. 118-120).

Ieškovas K. J. pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Pripažįsta, kad atsakovė ginčo turtą – dalį nekilnojamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo dar iki santuokos, bet teigia, kad šis turtas santuokoje buvo pagerintas, todėl ieškovui, kaip sutuoktiniui, priklauso kompensacija proporcingai įdėtoms lėšoms. O. P. individuali įmonė buvo įkurta dar iki santuokos, tačiau ieškovui su atsakove (duomenys neskelbtini) cerkvėje susituokus, ši įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, kurios 100000 Lt įstatyminis kapitalas buvo suformuotas iš santuokoje įgytų lėšų. Nors atsakovės individuali įmonė buvo registruota iki santuokos, tačiau iš šios įmonės gaunamos pajamos po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovo nuomone, atsakovei perleidus santuokoje pagerintą asmeninį turtą bei santuokoje įgytas bendrovės akcijas, buvo pažeistos ieškovo, kaip sutuoktinio teisės ir teisėti interesai. Be to, pagerinus turtą santuokoje gautomis pajamomis, šį turtą buvo galima parduoti tik turint sutuoktinio sutikimą, o ieškovas atsakovei sutikimo parduoti turtą nedavė (II tomas, b.l. 140-142).

Tretieji asmenys V. P., N. P., D. P., UAB „Medikanos diagnostikos ir gydymo centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovės pateiktu priešieškiniu sutinka, nes priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę, todėl yra įstatyminis pagrindas jį tenkinti (II tomas, b.l. 129).

Į teismo posėdį neatvyko ieškovas K. J., atsakovai O. P.-J., N. P., D. P., tretysis UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras“. Apie posėdį jie informuoti tinkamai, byloje šalis atstovauja advokatai, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 5 dalis, 247 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį, ir priešieškinio pagrindą. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995-09-15 pagal sutartį (duomenys neskelbtini) N. P. ir O. P. lygiomis dalimis pirmame aukšte įgijo 41,82 kv.m ploto butą Nr.l, esantį (duomenys neskelbtini); 1995-09-15 pagal sutartį (duomenys neskelbtini) N. P. ir O. P. lygiomis dalimis tame pačiame name pirmame aukšte nusipirko butą Nr.2 (50,25 kv.m. ploto); 1997-03-06 pagal sutartį (duomenys neskelbtini) O. P. antrame aukšte nupirko butą Nr. 7 adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 17-19). 1996-07-04 Valstybinė statybos inspekcija savo pažyma vaistinės patalpas (82,12 kv.m) ir mini baro su biliardinės patalpas (70,92 kv.m.), esančias gyv. name, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino tinkamas normaliai eksploatuoti ir priėmė naudoti (II tomas, b.l. 59). 1998-02-20 O. P. įregistravo individualią įmonę vykdyti gydytojo praktikos veiklą (II tomas, b.l. 63). 1998-02-24 Valstybinė statybos inspekcija pagal leidimą statybos darbams Nr. (duomenys neskelbtini) leido eksploatuoti medicininei veiklai 90,78 kv.m. patalpas, kurios yra gyv. namo, adresu (duomenys neskelbtini), butuose Nr.6 ir Nr.7, ir nuosavybės teise priklausė O. P. ir N. P. (II tomas, b.l. 60). Žemės sklypas prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 2001-09-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas visiems dalinės nuosavybės bendraturčiams. Sudarant sandorį kaip O. P.-J. įgaliotinė veikė N. P., kuri O. P.-J. vardu išreiškė norą išpirkti valstybinę žemę adresu (duomenys neskelbtini) 141,00 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 24, 25, 168). 2001-06-27 O. P. individuali įmonė buvo reorganizuota į O. P. diagnostikos ir gydymo įmonę „Medikana ir Ko, bei registruota adresu Daukanto g. 22-7, Klaipėda (II tomas, b.l. 67). 2002-02-02 K. J. ir O. P. įregistravo santuoką (II tomas, b.l. 103). 2002-12-18 O. P. diagnostikos ir gydymo įmonė „Medikana ir Ko buvo pertvarkyta į UAB „Medikana“ Diagnostikos ir gydymo centrą (II tomas, b.l. 107-111). 2004-06-15 J. K. pareiškimu Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarui Mariui Stračkaičiui, davė sutikimą, kad jo sutuoktinė O. P. J. parduotų jai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., savo nuožiūra (I tomas, b.l. 26). 2003-01-07 O. P.-J. pardavė D. P. UAB „Medikanos“ Diagnostikos ir gydymo centras 5 paprastąsias vardines akcijas (I tomas, b.l. 133). 2010-09-07 O. P.-J. pardavė N. P. UAB „Medikanos“ Diagnostikos ir gydymo centras 5 paprastąsias vardines akcijas (I tomas, b.l. 16). 2011-08-03 Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A.Bluškienė informavo advokatę Neringą Grubliauskienę, kad šis sandoris buvo patvirtintas nereikalaujant sutuoktinio sutikimo ar įgaliojimo, kadangi 1998-02-20 O. P. įregistravo individualią įmonę iki santuokos sudarymo su K. J., tai yra asmeninė O. P. nuosavybė, 2002-12-18 O. P. minėtą individualią įmonę reorganizavo į uždarąją akcinę bendrovę, įnešdama 10000 Lt įstatinį kapitalą iš individualios įmonės, kuri buvo įregistruota iki santuokos sudarymo, t. y. asmeninių lėšų (I tomas, b.l. 14). 2010-09-07 O. P.-J. pardavė N. P. 141/1131 kv.m. dalį žemės sklypo, esančio bendrame 0,1131 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 27-29). 2011-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas daliniu sprendimu nutarė ieškovės O. P.-J. santuoką, įregistruotą 2000-02-02 Klaipėdos stačiatikių Visų rusų šventųjų parapijoje bei apskaitytą Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp K. J. ir O. P.-J., nutraukti (I tomas, b.l. 10, 11). Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostatą, pripažįsta bažnyčių (konfesijų) registruotas santuokas, įtraukdama jas į oficialius ir viešus registrus. Taip užtikrinamas viešasis interesas, kad bažnytinės santuokos registracija atitiktų Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, taip pat apsaugomos pačių sutuoktinių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J.; bylos Nr. 3K-3-107/2005; skelbta Teismų praktika 23, p. 180-187).

Darytina išvada, kad bylos medžiaga pagrindžia, kad ginčo turtas – butai, kurių bendrasavininkė yra O. P.-J., buvo suremontuoti iki 1996-06-17 ir juose įkurta stomatologinė klinika. Minėtuose butuose Nr. l ir 2 nuo 1996-06-17, buvo įregistruota ir pradėjo veikti N. P. individuali įmonė, o atsakovė 1998-02-29 įregistravo O. P. individualią diagnostikos ir gydymo įmonę „Medikana“ ir Ko. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos 1998-02-24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad O. P. ir N. P. nuosavybės teise priklausančiuose įrengtos medicininės veiklos patalpos, kurios priimtos eksploatuoti. Iš faktinių bylos aplinkybių ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad visos minėtos patalpos buvo suremontuotos V. P. lėšomis, nes atsakovė tuo metu nedirbo ir neturėjo jokių pajamų. Taip pat jokių pajamų neturėjo ir K. J., nes nuo 1998-1999 metų gyveno užsienyje ir tris metus mokėsi, todėl nedirbo. Bylos medžiaga patvirtina atsakovų ir trečiųjų asmenų teiginius, kad O. P. niekada nebuvo išduotas statybos leidimas dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų rekonstrukcijos ar statybos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po santuokos sudarymo atsakovė jokio turto (duomenys neskelbtini) neįgijo ir jokie jai priklausančio turto pagerinimai nebuvo atliekami. Nustatyta, kad kiti bendraturčiai (N. P., V. P. ir D. P.) nusprendė pagerinti jiems priklausantį turtą, todėl jiems buvo išduoti statybos leidimai: 2004-02-07 N. P. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus dėl buto Nr. 5; 2004-02-07 - V. P. dėl butų Nr. 8, 9 ir 10; 2004-04-02 - V. ir D. P. dėl buto Nr. 11, 2004-04-02 –V. ir N. P. dėl buto Nr. 12. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. P. priklausantis nekilnojamasis turtas po santuokos sudarymo nebuvo pagerintas, todėl teigti, kad atsakovės O. P. asmeninė nuosavybė pagerėjo santuokos metu iš šeimos lėšų, nėra pagrindo. Be to, ieškovas tokių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, o jos sesers – liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes žinias gavo tik besikalbant su broliu ir motina. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina atsakovės ir trečiųjų asmenų teiginius, jog nekilnojamasis turtas buvo pasidalintas ir įregistruotas tik N. P., D. P., V. P. ir O. P. asmenine nuosavybe.

Taip pat, akivaizdu, kad ir žemės sklypas (prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas visiems dalinės nuosavybės bendraturčiams, todėl atitinkama žemės sklypo dalis buvo įgyta tik O. P.-J. vardu asmeninės nuosavybės teise, kadangi būtent taip buvo išreikšta visų sandoryje dalyvavusių bendraturčių valia ir jungtinė nuosavybės teisė pagal šį sandorį neatsirado. Be to, atsižvelgtina, kad nuo 1998-1999 metų J. šeima gyveno užsienyje (Sankt Peterburgo mieste Rusijos Federacija), o atsakovės vardu veikė įgaliotinė (jos motina N. P.), kuri O. P.-J. vardu išreiškė norą išpirkti valstybinę žemę bei už šį turtą savo lėšomis sumokėjus V. P. (atsakovės tėvui), laikytina, kad sutuoktinis neįgijo teisės į šį turtą, todėl 141/1131 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintina asmenine atsakovės O. P. nuosavybe.

Ieškovas įsitikinęs, jog atsakovę notarė suklaidino, nurodydama, jog žemės pirkimui – pardavimui nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas, bet prie sandorio prideda jo 2004-06-15 pareiškimą. Ieškovo teiginiai, jog nežinojęs apie sandorį ir nedavęs sutikimo 2010 metais parduoti žemės sklypą ir, kad buvusi sutuoktinė jį apgavo, panaudojusi pareiškimą kaip sutikimą (I tomas b.l.26), vertintinas kritiškai. Byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos pirmojo notarų biuro 2004-06-15 patvirtintas ieškovo pareiškimas yra atšauktas ar kitaip panaikintas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tuo tarpu notariniame pareiškime J. K. pareiškė, jog sutinka, kad jo sutuoktinė P. J. O. parduotų jai priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ir jame esantį pastatą (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra, t. y. pripažino, kad turtas priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise ir ji jį gali parduoti savo nuožiūra (I tomas b.l.26).

Šiuo atveju, kalbant apie ginčus dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos, svarbu pažymėti, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo išdėstyti argumentai dėl apgaulės bei nežinojimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jis savo parašu notarui patvirtino apie galimus sutuoktinės sandorius. Taip pat ieškovo paties pateikti įrodymai ir paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pripažino sutuoktinę įgijus turtą asmeniškai, jam pirkti neturėjo lėšų, bet esant sutuoktinių ginčui dėl santuokos nutraukimo, nori, kad turtas, nesvarbu kieno lėšomis, bet įgytas santuokos metu, būtų dalijamas pagal įstatymą – pusiau, o kadangi dalis turto jau parduota, prašo sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, 2004 metais pripažinęs notaro patvirtintame pareiškime atsakovės nuosavybę į išvardintą turtą, davęs sutikimą sutuoktinei asmeniškai atlikti sandorius, jų per įstatymo duotą terminą neginčijo (Civilinio kodekso 3.96 straipsnis). Ieškovo teiginiai, jog apie sandorius sužinojo tik esant nagrinėjamai bylai teisme, neatitinka tikrovės, nes nustatyta, kad ieškovas, turėdamas verslo patirties (vadovauja diagnostikos ir gydymo firmai „Medikana“ Rusijoje), supranta ir žino įstatymus, todėl privalėjo būti apdairus bei laikytis įstatymuose nustatytų normų. Rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad atsakovė, būdama individualios įmonės savininke, pasikeitus įstatymams, tėvams patarus, 2002-12-18 nusprendė pertvarkyti O. P. individualią diagnostikos ir gydymo įmonę „Medikana ir Ko“ į uždarąją akcinę bendrovę „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centrą (Civilinio kodekso 2.104 straipsnis). Duomenų, kad ieškovas prisidėjo prie bendrovės įkūrimo ar kapitalo sukaupimo, byloje nėra. Taigi, uždarosios akcinės bendrovės akcininko pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas, įtvirtinta ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje, yra neatsiejamai susijusi su asmeniu ir jos perleidimas yra negalimas (Civilinio kodekso 6.102 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų, kurie pagrindžia, kad atsakovės pagrindiniais kreditoriais buvo ir yra tėvai. Tai, kad pusė akcijų yra parduota broliui (atsakovui D. P.) nelaikytina, kad įvyko perleidimas, nes turtas liko steigėjų P. šeimos rankose.

Kadangi individuali įmonė buvo modifikuota į uždarąją akcinę bendrovę, o ieškovui nenurungus atsakovės ir trečiųjų asmenų rašytinių įrodymų, kad šio pertvarkymo metu jo asmeninėmis ar šeimos lėšomis buvo įkurta nauja įmonė, nėra pagrindo vienintelės akcininkės tėvų įsteigtas akcijas laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškinio reikalavimai atmestini, o priešinis ieškinys visiškai tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai, Civilinio kodekso 2.81, 2.87 straipsniai, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30-32, 40 ,47 straipsniai). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis). Tokia asmeninės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, todėl jos nenuginčijus teisme, niekas, ypač valstybės įgaliotas asmuo, pavyzdžiui, notaras, negali atsisakyti taikyti Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies, nesant teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Notaras neturi teisės konkrečiu atveju savarankiškai vertinti ir paneigti įstatyme nustatytos prezumpcijos, nes tai padaryti gali tik konkrečioje byloje įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikę teismai, kuriems vieninteliams, kaip valstybės valdžios vykdytojams, visoje valstybėje suteikta konstitucinė teisė vykdyti teisingumą (Konstitucijos 5, 109 straipsniai; Civilinio proceso kodekso 6, 176 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas, 183, 185 straipsniai, 262 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarė prieš sudaromo sandorio tvirtinimą, neatliko įstatymu numatytų pareigų ar atliko jas netinkamai. Taip pat paminėtina, jog įrodymų, kad būtent sandoris tokio turinio ir pobūdžio buvo galimas tik pas „sukalbamą“ ir atsakovės pažįstamą notarę Alfredą Bluškienę, byloje nepateikta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog įstatymu yra įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis). Šis principas, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

Įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, įvertinant kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-271/2010). Ieškovas prašė leisti atlikti atsakovų įsigyto turto ir trečiojo asmens „Medikanos“ diagnostikos centro vykdomos veiklos buhalterinį auditą. Teismas sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų nuomone, jog toks veiklos patikrinimas akivaizdžiai gali pažeisti bendrovės komercinius rezultatus ir konkurencijos principus, nes ieškovas vykdo tos pačios srities veiklą ir jam paranku būtų sužinoti UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro vykdomos veiklos apimtis ir paslaptis, todėl, esant pakankamai byloje rašytinių įrodymų, kuriais teismas, nagrinėjantis šalių ginčą, gali remtis bei, vadovaudamasis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, ieškovo prašymo netenkino (Civilinio kodekso 7, 197, 200 straipsniai).

Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, turėjo paneigti šio sklypo pirkėjų sąžiningumo prezumpciją, nes civilinėje teisėje sąžiningumas preziumuojamas. Taip pat, nors šalis, kuriai galioja prezumpcija, neprivalo įrodinėti preziumuojamo pagal įstatymą fakto, kuriuo grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau tuo atveju, kai kita šalis pateikia prezumpciją paneigiančių įrodymų, šalis, kuri remiasi prezumpcija, visgi turi įrodyti aplinkybes, dėl kurių ta prezumpcija pripažįstama galiojančia (Civilinio kodekso 3.96 straipsnis, 6.145, 6.146 straipsniai).

Taigi, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti (Civilinio proceso kodekso 3, 12, 178, 197, 200 straipsniai, Civilinio kodekso ).

Ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovams ir tretiesiems asmenims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė O. J. P. byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo 465,00 Lt žyminio mokesčio, paduodant priešinį ieškinį (II tomas, b.l.121), 2200,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (III tomas, b. l. 66), todėl jai iš ieškovo priteistina 2665,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai N. P. (I tomas b.l.137) ir D. P. (D. P.)(II tomas b.l.112) advokatui sumokėjo po 242,00 Lt, todėl šios pagrįstos išlaidos priteistinos jiems iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teismo 2011-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-903-122/2012 (senasis bylos Nr. 2-16247-122/2011) atidėtasis ieškovui K. J. 1100,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas (I tomas b. l. 136) ir 62,25 Lt bylinėjimosi išlaidos (I tomas, b.l.2), susijusios su procesiniu dokumentų siuntimu, priteistinos iš ieškovo valstybei (Civilinio proceso kodekso 84, 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 259, 260, 265, 268, 270, 271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti nekilnojamojo turto – 141/1131 žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio bendrame 0,1131 ha žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos m. k. v., ir 10 (dešimt) vardinių uždarosios akcinės bendrovės „ Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centro akcijų asmenine O. P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš ieškovo K. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2665,00 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt penki Lt ir 00 c) bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. P. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo K. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 242,00 Lt (du šimtai keturiasdešimt du Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo K. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 242,00 Lt (du šimtai keturiasdešimt du Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P. (D. P.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo K. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1162,25 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt du Lt ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą „5660“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.