- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-325-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00163-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Arūno Paštuolio,
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam R. B., jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.
Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 3 d.,
konfiskuotino turto – transporto priemonės ,,Chevrolet cruze“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. B., vertės – 1 500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išieškojimas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2022 m. sausio 1 d., apie 18.56 val., kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), važiavo vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį ,,Chevrolet cruze“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 1 d., 19.20 val., nustatytas mažiausias – 1,72 promilių neblaivumas.
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos S. B. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodamas jį S. B. atsakomybėn, tinkamai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių ir nepagrįstai padarė išvadą, jog S. B. yra tinkama būti laiduotoja. Teismas formaliai įvertino S. B., kaip laiduotojos, įtakos darymą R. B., ignoruojant svarbias aplinkybes. S. B. administracine tvarka trejų metų laikotarpiu bausta aštuonis kartus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą. S. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra sistemingai, todėl jie negali būti laikomi atsitiktiniais. Paskirtos administracinės nuobaudos nepadarė įtakos jos elgesiui, ji toliau daro pažeidimus. Visa tai rodo S. B. neigiamą požiūrį į teisės aktuose įtvirtintas taisykles. Asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Nors S. B. neteista, tačiau 2015 m. balandžio 1 d. jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20765-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2015 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsniu. Vien tai, kad S. B. artimai bendrauja su savo tėvu R. B., yra neteista, neleidžia daryti išvados, kad ji gali daryti teigiamą įtaką R. B. ir yra verta teismo pasitikėjimo. Galimybė daryti teigiamą įtaką šiuo atveju yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pažymima ir tai, kad jie gyvena atskirai, R. B. asmenybė jau susiformavusi, jis turi didesnę gyvenimo patirtį nei dukra, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar S. B. galės daryti įtaką R. B. elgesiui, juo labiau, kad tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, veika padaryta vairuojant S. B. priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laiduotoja S. B. neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų laiduotojui keliamų reikalavimų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo ir jo gynėja advokatė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju pateiktame apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Prokurorė nesutinka su R. B. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
5. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio taikymas, yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su suaugusia dukra bei jos šeima. Teisėjų kolegija šioms apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms pritaria, tačiau taip pat sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino pačio R. B. asmenybės charakteristiką, taip pat laiduotojos – dukros S. B. asmenybę, kurios tinkamumas būti laiduotoja kelia pagrįstų abejonių.
7. Teisėjų kolegija nepritaria R. B. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors su teisėsaugos institucijomis jis susiduria pirmą kartą, tačiau Kelių eismo taisykles yra pažeidęs ne kartą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis už nustatyto greičio viršijimą R. B. yra baustas tris kartus – vieną kartą 2020 m. ir du kartus 2018 m. Nustatytas greitis atitinkamai buvo viršytas 25 km/val., 29 km/val. ir 34 km/val. Nors paskirtas baudas R. B. yra sumokėjęs, tačiau akivaizdu, kad reikiamo poveikio jos nepadarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, būdamas neblaivus, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo transporto priemonę vairavo pirmą kartą, tačiau jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,72 promilės. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei transporto priemonę vairuojančiam asmeniui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiuo atveju R. B. nustatytas žymiai didesnis neblaivumo laipsnis, nei riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad nesaugiai kelyje manevruojantį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens automobilį pastebėjo kiti eismo dalyviai ir apie tai informavo policijos pareigūnus, tokiu būdu užkirsdami kelią galimam eismo įvykiui. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. vairavo sausio mėnesį, tamsiu paros metu, be to, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančius namus, t. y. važiavo miesto teritorija, kur yra intensyvus eismas. Visos šios aplinkybės didina jo padaryto nusikaltimo pavojingumą.
8. Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).
9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo teiginiams, kad S. B. asmenybė nėra tokia nepriekaištinga, kad ji galėtų daryti reikšmingą teigiamą poveikį R. B.. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo yra našlys, o S. B. yra vienintelė jo dukra, kurią jis po žmonos mirties (tuo metu dukrai buvo 15 metų) vienas augino ir išleido į savarankišką gyvenimą. Taigi, neginčijama, kad jų ryšys yra artimas. Vis dėlto, S. B., gim. (duomenys neskelbtini), jau seniai gyvena atskirai nuo tėvo, yra sukūrusi savo šeimą. Bylos duomenimis S. B. yra neteista, dirbanti, tačiau pripažinti ją drausminga vairuotoja pagrindo nėra. Administracinių nusižengimų registro informacija liudija, kad ji ne kartą bausta už nustatyto greičio viršijimą, paskutinį kartą šio pobūdžio nusižengimą padarė 2021 m. rugsėjo 15 d., taip pat už leistino greičio viršijimą bausta ir 2020 m., 2019 m., 2018 m., kas rodo, jog nusižengimai nėra pavieniai ar visiškai atsitiktiniai. S. B. 2021 m. yra bausta ir už įvažiavimą į sankryžą ir jos pravažiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui. 2015 m. ji buvo sukėlusi eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, nors S. B. nėra itin piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja, tačiau ji yra neatidi bei nerūpestinga kelių eismo dalyvė, todėl negalės daryti teigiamo poveikio ir savo tėvui. Be to, laiduotoja nėra nurodžiusi, kaip konkrečiai planuoja padėti R. B., t. y. kaip pasireikš jos įtaka bei teigiamas pavyzdys.
10. Teisėjų kolegija taip pat įvertina byloje esančią informaciją (1 t., b. l. 127), kad 2006 m. rugsėjo 11 d. – 2006 m. rugsėjo 13 d. R. B. yra stacionariai gydęsis VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, sunki abstinencijos būklė (F 10.3). Tačiau pirmosios instancijos teisme R. B. aiškino, kad su alkoholio vartojimu jokių problemų neturi, seniau išgerdavo, jam kažko reikėjo psichiatrinėje (galimai pažymos darbui), tačiau dėl ko tiksliai ten buvo, neprisimena (1 t., b. l. 147). Tokie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens parodymai liudija, kad jis teisiamojo posėdžio metu nebuvo visiškai nuoširdus, t. y. stengėsi nuslėpti aplinkybę, jog gydėsi dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir to sukeltų elgesio sutrikimų. Nors duomenų, kad šiuo metu R. B. taip pat piktnaudžiautų svaigiaisiais gėrimais, bylos medžiagoje nėra, tačiau akivaizdu, jog problemų yra ir jas reikia spręsti.
11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visų šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, todėl nepagrįstai atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nei laiduotojos asmenybė, nei paties R. B. charakteristika nesudaro pagrindo manyti, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą šiuo atveju būtų tikslinga taikyti.
12. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės siūlymu, kad R. B. reikėtų skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokurorės siūlytinas baudos dydis – 75 MGL nelaikytinas per dideliu, nes jis gerokai mažesnis nei galimas baudos vidurkis. Be to, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir baudos dydį mažinti vienu trečdaliu iki 50 MGL, t. y. 2500 Eur. Nors R. B. šiuo metu niekur nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), neturintis rimtų sveikatos problemų, taigi, galintis sėkmingai integruotis į darbo rinką. Todėl skirtina 2500 Eur bauda nelaikytina pernelyg didele, finansiškai nepakeliama našta. Be to, įvertinus šiuo metu ne itin gerą R. B. materialinę padėtį, baudos sumokėjimo terminas nustatomas vieneriems metams (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
13. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-04826, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui R. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Diana Ingrida Vinklerytė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą R. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 46,67 Eur.
15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata R. B. buvo išaiškinta 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kad R. B. nedirba ir negauna stabilių pajamų, baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko vos 16 minučių, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, taip pat į tai, kad tenkinus prokurorės apeliacinį skundą, jam skirtina bauda, be to, paliekama galioti skundžiamo nuosprendžio nuostata dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, daroma išvada, jog būtino gynėjo dalyvavimo išlaidos iš R. B. nepriteistinos, juo labiau, kad apeliacinis procesas vyko ne jo, o valstybinio kaltintojo iniciatyva.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas 1 (vienų) metų laidavimo terminas. Laiduotoja paskirta S. B..
R. B. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą pateikiant teismui. Išaiškinti, kad laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kitą 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. B. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.