- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-4811-891/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- E. S.
- Advokatai
- Vytautas Antanėlis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jos atstovui advokatui Vytautui Antanėliui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, dirbančios VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja odontologe, administracine tvarka nebaustos, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2014 m. kovo 31 d. apie 13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 57, vairuodama automobilį „Honda Prelude“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 132 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
E. S. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-03-31, apie 13 val. ji važiavo iš Antakalnio poliklinikos trumpam namo, nes vėliau reikėjo važiuoti į Saulėtekio klinikas. Gatvelė, kuria važiavo link Klinikų gatvės, buvo labai siaura, buvo sudėtinga prasilenkti. Važiavo lėtai, jokių kontaktų su kitu automobiliu nejuto. Vėliau tą pačią dieną savo telefone rado praleistų skambučių, į kuriuos atsiliepti negalėjo, nes darbo metu negali naudotis telefonu. Po to sužinojo, skambino nukentėjusioji ir policijos pareigūnas, o kitą dieną skyriaus vedėja jai pranešė, kad jos ieško policijos pareigūnas. Paskambinusi policijos pareigūnui ji sužinojo, kad yra eismo įvykio kaltininkė. Tuomet, apžiūrėjusi savo automobilį ir pamačiusi apgadinimus, ji nedelsiant nuvyko į policiją. E. S. nurodė, kad tyčia iš eismo įvykio vietos nebėgo, automobilių susidūrimo garso negirdėjo, nes netoliese vyko griovimo darbai ir buvo didelis triukšmas. Liudytojos minėjo, kad bandė atkreipti jos dėmesį mojuodamos, tačiau ji buvo susikoncentravusi į kelią ir jų nepastebėjo. Be to, liudytojos stovėjo už automobilio, o ji dėmesį buvau sutelkusi į automobilio priekį ir šonus. Pasirodo, įvykio liudytojos taip pat dirba Antakalnio poliklinikoje, tačiau ji jų nepažįsta. Po susidūrimo buvo apgadinta dešinė šoninė jos automobilio dalis. Kiti apgadinimai ant bamperio yra senesni. Pripažįsta, jog galėjo prasilenkdama kliudyti kitą automobilį, tačiau neigia kaltę dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes susidūrimo garso negirdėjo, kadangi jos automobilyje grojo muzika, o šalia vyko pastato griovimo darbai. Kontakto su kitu automobiliu ji taip pat nejuto, nes jeigu pajustų, būtų sustojusi.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. K. paaiškino, kad ji dirba Antakalnio poliklinikoje, E. S. nepažįsta. Liudytoja parodė, kad protokole nurodytu laiku ji su B. B. ėjo iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės link Antakalnio poliklinikos ir pamatė, kaip automobilis „Honda“, bandymas prasilenkti, galu užkabino automobilį „Toyota“. „Toyota“ užvažiavo ant šaligatvio, o „Honda“ pasitraukė į įvažiavimą į arką. „Honda“ nuvažiuodama savo galu kliudė automobilio „Toyota“ priekį. Po įvykio liudytojos draugė pradėjo mojuoti „Hondos“ vairuotojai, bandė atkreipti dėmesį, bet nepavyko. Liudytoja girdėjo čaižų braižymo garsą, tada ir pamatė, kad nubrauktas automobilis. Mano, kad automobilio „Honda“ vairuotoja negalėjo nepajausti kontakto, nes jai iš patirties žinoma, kad tokie kontaktai yra juntami. Eismo įvykio metu netoliese vyko statybos, tačiau didelio triukšmo nebuvo. Praeivio siūlymu, liudytojos paliko raštelį nukentėjusiajai, nes jos pačios nematė. Į nukentėjusiosios automobilio apgadinimus ji atkreipė dėmesį tuomet, kai išgirdo garsą. Tai buvo beveik tuo pačiu metu. Kolegė bandė atkreipti E. S. dėmesį. „Honda“ automobilio langai buvo uždaryti. Po eismo įvykio „Honda“ stabtelėjo. Raštelyje jos parašė, kad nesustojo, nes kontaktas turėjo jaustis.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Administracinėn atsakomybėn trauktinos E. S. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina teismo posėdyje apklausta liudytoja E. K., mačiusi, kaip protokole nurodytu laiku raudonos spalvos automobilis „Honda“, bandydamas prasilenkti, galu užkabino stovinčio automobilio „Toyota“ priekį. Kadangi po susidūrimo „Honda“ automobilis išvažiavo, ji kartu su kolege paliko automobilio „Toyota“ savininkui raštelį, kuriame nurodė atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kadangi jie yra paremti kita byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiosios D. Č. paaiškinimų, rašytų eismo įvykio dieną ir raštelio, protokole nurodytą dieną 7.30 val. ji atvažiavo prie ligoninės ir paliko savo automobilį „Toyota Rav4“, valstybinies Nr. (duomenys neskelbtini). Atėjusi prie automobilio 14.30 val., rado jį apgadintą ir paliktą liudytojo raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog į jos automobilį 12.45 val. įvažiavo raudonos spalvos „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nesustojo, nurodytas telefono numeris (b. l. 6, 18). Iš policijos pareigūno A. G. 2014-03-31 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, jie rado apgadintą automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo nurodytas atsitrenkusio į „Toyota“ automobilio „Honda“ valstybinis numeris. Pagal duomenų bazę policijos pareigūnai nustatė, kad automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra E. S. (b. l. 3, 8). Eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilio „Toyota RAV4“ stovėjimo vieta susidūrimo metu ir šio automobilio apgadinimo vieta (b. l. 4). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 5). Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad E. S. priklausančio automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra brėžtos priekinės pusės durys, brėžtas galinis dešinės pusės sparnas, brėžtas galinis ir priekinis bamperiai (b. l. 14). Iš teismui pateiktos fotolentelės matyti, kad automobilio „Honda“ nustatytas galinio dešinės pusės sparno įbrėžimo aukštis yra toks pats, kaip ir automobilio „Toyota“ priekinio bamperio kairės pusės šono įbrėžimo aukštis. Be to, ant automobilio „Toyota“ palikti įbrėžimai yra raudonos spalvos. Tokios pat spalvos yra ir automobilis „Honda“ (b.l. 15-17). Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio apklaustos liudytojos E. K. parodymais nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobilis „Honda“, prasilenkdamas galu užkabino stovinčio automobilio „Toyota“ priekį, matyti, kad automobilio „Honda“ apgadinimų vieta ir aukštis atitinka automobilio „Toyota“ apgadinimų vietą ir aukštį. E. S. neneigė, jog protokole nurodytu laiku ji sėdėjo už automobilio „Honda“ vairo ir galimai sukėlė eismo įvykį, nes susisiekusi su policijos pareigūnu bei po to apžiūrėjusi savo automobilį pamatė naujus dešinės pusės sparno įbrėžimus, kurių anksčiau nebuvo.
Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad E. S. 2014 m. kovo 31 d., apie 13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 57, vairuodama automobilį „Honda Prelude“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdama KET 9 ir 132 punktų reikalavimus bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėja baustina.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei E. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Administracinėn atsakomybėn trauktina E. S., tiek duodama parodymus teisme, tiek savo paaiškinime rašytame policijai (b. l. 12) nurodė, kad 2014-04-01 atvykus į darbovietę, jai buvo pranešta, jog ji yra ieškoma policijos. Tik susisiekusi su policijos pareigūnu ji sužinojo, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apžiūrėjusi savo automobilį ir pamačiusi naujus įbrėžimus, ji iš karto nuvyko į policiją. Teigė, jog susidūrimo garso negirdėjo, nes netoliese vyko pastato griovimo darbai bei automobilyje grojo muzika. Tyčios bėgti iš įvykio vietos neturėjo, nes buvo blaivi, jos automobilis buvo tvarkingas bei draustas. E. S. pateikė teismui gydytojo darbo žurnalo išrašą, iš kurio matyti, jog 2014-03-31 ji dirbo (odontologė) nuo 7 val. iki 12.52 val. (b. l. 21, 22), todėl darytina išvada, jog pažeidimo padarymo metu apie 13 val. ji buvo blaivi.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. K. nurodė, kad automobilis „Honda“ prasilenkdamas galu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Toyota“ priekį ir nesustojęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Minėta liudytoja patvirtino, kad eismo įvykio metu netoliese iš tikrųjų vyko statybos darbai, o pravažiuojančio automobilio „Honda“ langai buvo uždaryti. Taigi šios liudytojos parodymai nepaneigia E. S. teiginių, kad susidūrimo garso ji galėjo ir negirdėti. Be to, liudytoja E. K. teigė, kad po susidūrimo ji su kolege mosikavo rankomis, bandydamos atkreipti automobilio „Honda“ vairuotojos dėmesį, tačiau ši nesustojusi nuvažiavo toliau. Ši aplinkybė nepaneigia E. S. parodymų, jog ji, nepajutusi susidūrimo, nematė mosikuojančių rankomis liudytojų, nes buvo susikoncentravusi į kelią ir jų nepastebėjo, juo labiau, kad trauktis iš eismo įvykio vietos jai nebuvo jokios prasmės, kadangi ji buvo blaivi ir jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Byloje taip pat nustatyta, kad sekančią dieną sužinojusi, kad yra ieškoma policijos, E. S. susisiekė su pareigūnu, pati nuvyko į policiją bei pateikė apžiūrai savo automobilį. Šios aplinkybės taipogi rodo, jog ji nesiekė išvengti atsakomybės, geranoriškai bendradarbiavo su policija, siekdama išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip apsunkinti eismo įvykio tyrimą, neturėjo. O atsižvelgus į netoliese vykusius statybos darbus, automobilio „Honda“ uždarytus langus, jo viduje grojančią muziką bei tai, kad sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, jo metu buvo nustatyti nežymūs abiejų automobilių apgadinimai (tik nubrozdinimai), grįsti E. S. kaltę vien subjektyvia liudytojos E. K. nurodyta prielaida, kad „Honda“ vairuotoja turėjo pajusti kontaktą, teismas neturi pagrindo.
Atsižvelgus į nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t. y. kad automobilis „Honda“, prasilenkdamas galu užkabino stovinčio automobilio „Toyota“ priekį, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog E. S., atsitrenkusi į stovintį automobilį, suprato sukėlusi eismo įvykį ir tyčia ir jo pasitraukė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant E. S. veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – E. S. pripažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. S. (anksčiau administracine tvarka nebausta, dirba, teigiamai charakterizuojama). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau E. S. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, teismas,
nutaria:
E. S. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 100 (vieno šimto) litų.
E. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.