Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2939-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18077267542.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. vasario 14 d. nutarimu T. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2018 m. sausio 23 d. 00 val. 56 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,60 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad šis prietaisas skirtas alkoholio koncentracijai greitai išmatuoti, matuojant alkoholio kiekį žmogaus iškvepiamame ore. T. V. skunde nurodė, kad alkotesteris pirmojo ir antrojo pūtimo metu parodė įvairius nesuprantamus ženklus bei buvo tam tikri garsai, o pareigūnė pasakė, kad galbūt alkotesteris sušalo. Pažymėtina tai, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nustatyti reikalavimai tikrinamam asmeniui, t. y. prieš tikrinant, asmuo, kuris bus tikrinamas, turi normaliai kvėpuoti, turi būti vengiama greito įkvėpimo ir iškvėpimo per burną; turi būti pučiama tolygiai ir ne trumpiau, kaip tam tikrą nustatytą laiką. Jeigu šie reikalavimai patikrinimo metu nėra vykdomi, tuomet alkoholio matuoklis fiksuoja klaidas. Taip pat naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tuomet galimas ir „Klaidingas iškvepiamo oro mėginio pateikimas“, kuris galimas dviem atvejais, t. y., jeigu mėginio kiekis yra nepakankamas arba kai tikrinamas asmuo iškvepia neteisingai, pvz., staigiai nutraukus iškvėpimą, arba įtraukiant orą mėginio ėmimo pabaigoje, matuoklis ekrane rodo - pirmu atveju „Nepakankamas kiekis“, o antru atveju „Pūtimo trikdis“ bei abiem atvejais pasigirsta trumpas garsinis signalas ir mirksi raudona lemputė. Taip pat pažymėtina, kad alkotesteris veikia ir esant minusinei temperatūrai, be to, alkotesteris prieš nustatant asmens blaivumą buvo laikomas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, todėl pareiškėjo argumentai, kad esant minusinei dešimties laipsnių temperatūrai alkotesteris galėjo fiksuoti neteisingus parodymus, taip pat atmestinas remiantis alkotesterio naudojimo instrukcija.

Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad neblaivumo patikrinimas buvo vykdomas ne vienu alkoholio matuokliu, ir kad buvo tikrinama pirmus du kartus, o alkoholio matuoklio ekranas rodė neaiškius ženklus ir kažkokius garsinius signalus, teismas vertina kaip gynybinę T. V. versiją, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės, ir ją atmeta. Be to, kaip jau virš paminėta iš alkotesterio naudojimo instrukcijos, esant nepakankamai įpūstam oro kiekiui, pasigirsta trumpas garsinis signalas ir mirksi raudona lemputė.

Pažymėtina tai, kad T. V. buvo sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, todėl nenustačius atliktų pirmojo ir antrojo patikrinimų procedūros pažeidimų, nėra pagrindo spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iškraipyti. T. V. buvo sudaryta galimybė vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Šią teisę jis turėjo galimybę įgyvendinti. Pareiškėjas buvo nuvykęs į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur jo blaivumas nebuvo įvertintas, nes nebuvo atliktas kraujo tyrimas, kadangi to atsisakė pats pareiškėjas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų įdėtiniu lapu iš ambulatorinės kortelės nustatyta, kad T. V. atvyko į šią medicinos įstaigą dėl tyrimų alkoholiui nustatyti, užfiksuotas atvykimo laikas 2018-01-23 02 val. 58 min., tačiau užfiksuota, kad 3:00 val. T. V. atsisakęs duoti kraują, nurodydamas atsisakymo priežastį „persigalvojau“ ir tai patvirtinęs savo parašu (b. l. 119).

Vis tik, aptartos aplinkybės nepaneigia to, kad sustabdymo neblaivumo patikrinimui metu – 2018 m. sausio 23 d. 00.56 val. T. V. buvo nustatytas 0,60 promilių neblaivumas. Nenustačius apsvaigimo patikrinimo procedūrų pažeidimų, nėra pagrindo teigti, jog alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, T. V. patikrinimo metu alkotesteriui „Drager Alcotest 6810“ 2017 m. gruodžio 12 d. buvo išduotas patikros sertifikatas 07149625 (b. l. 16), galiojantis iki 2018 m. birželio 12 d. Šis sertifikatas išduotas Lietuvos metrologijos inspekcijos ir patvirtina, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas (prie 0,01–1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių) ir matavimo ribos. Taigi pažymėtina tai, kad net ir atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant pareiškėjo naudai spręstina, kad T. V. iškvėptame ore alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo nustatytą leistiną 0,4 promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Teismas taip pat nesivadovauja posėdžio metu liudytojomis apklaustų S. B. ir Z. P. parodymais, kadangi šios liudytojos yra artimos pareiškėjui, jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, šios liudytojos tik kartu važiavo su pareiškėju, vienai iš jų, pareiškėją nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo, buvo perduota toliau vairuoti transporto priemonė. Teismas išimtinai vadovaujasi liudytoja apklaustos policijos pareigūnės R. J. parodymais, kuri patvirtino, kad 2018 m. sausio 23 d. dirbant su kitu pareigūnu L. Č., apie 00 val. 40 min. Jonavos g. buvo sustabdytas automobilis MB, kurį vairavo T. V., pas jį buvo paklausta, ar vartojo alkoholį. Vairuotojas atsakė neigiamai, tačiau alkotesteriu patikrinus vairuotojo girtumą, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vairuotojui girtumas alkotesteriu buvo tikrintas du kartus, abu kartus alkotesteris parodė teigiamus rezultatus, su alkotesterio parodymais vairuotojas sutiko, pasirašė registracijos žurnale. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jeigu nesutinka su alkotesterio parodymais valandos bėgyje turi kreiptis į gydymo įstaigą. Šiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai yra objektyvūs, neprieštarauja kitai surinktai bylos medžiagai. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir kita aukščiau išanalizuota administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Dėl T. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu, padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, teismui ar bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) buvo numatyta galimybė, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar jos visai neskirti (ATPK 30¹ straipsnio nuostatos). Tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės nusižengimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pareiškėjas su skundu pateikė ir 2018-02-14 reikalavimą, adresuotą Kauno apskrities VPK KPV viršininkui administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 17), kuriame taip pat nurodyta, kad prisipažįsta ir gailisi. Taigi akivaizdžiai matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą asmuo sutiko su pažeidimu, tačiau raštu aplinkybių, kokias nurodo skunde, nepateikė.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl pareiškėjo T. V. nurodytų aplinkybių, kad jis pripažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą.

Pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Pareiškėjo skunde nurodo, kad su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, o jis ilgą laiką nedirbo, todėl turi ieškotis darbo, kadangi yra atsakingas už šeimos išlaikymą, o be to padeda savo seneliams, su kuriais gyvena kartu. Turi sodą, į kurį nuvykti reikalingas automobilis, o taip pat ir pats turi rimtų sveikatos problemų, todėl specialios teisės atėmimas ilgam laikotarpiui sukeltų neigiamas ir daug sunkesnes pasekmes. Pažymėtina tai, kad šios aplinkybės, susijusios su darbo paieškomis, šeimos išlaikymu ir t. t., apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti.

T. V., vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kartu su savimi veždamas dar du asmenis, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Asmuo neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog buvo susidariusi išskirtinė situacija. Juolab įvertinus tai, kad, kaip matyti iš skundo motyvų, T. V. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažinęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Jo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis gailisi dėl nusižengimo padarymo, prieštarauja tame pačiame skunde dėstomai pozicijai dėl jo kaltės.

Itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjui T. V. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, šeimos poreikiams, garbaus amžiaus senelių priežiūrai bei dėl jo paties sveikatos problemų, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, vaikų vežiojimu, namiškių slauga bei priežiūra, T. V. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

T. V. nurodyta aplinkybė, kad jis supranta, jog jo padarytas nusižengimas yra šiurkštus ir kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau ne teismo tvarka nagrinėjant bylą jis prisipažino ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, kad niekada nebuvo padaręs administracinių nusižengimų dėl neblaivumo, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. T. V., nors ir nebuvo baustas už KET pažeidimus, padarytus jam esant neblaiviam, praeityje administracine tvarka baustas. Tarp T. V. padarytų administracinės teisės pažeidimų Administracinių nusižengimų registre yra faktų apie kitus, be nagrinėjamo, KET pažeidimus, už kuriuos T. V. yra baustas. Baustumas už vieną pažeidimą nėra išnykęs, tai T. V. charakterizuoja neigiamai, jis ir toliau ignoruoja galiojančius įstatymus, jo padarytas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Į bylą pateikta T. V. charakteristika, kurią pasirašęs N. P., dirbantis vyresniuoju tyrėju (duomenys neskelbtini) tyrimo valdybos 3-jame skyriuje, kurioje nurodoma, kad pareiškėją T. V. pažįsta apie 5 metus, nes gyvena kaimynystėje ir nurodo kaip teigiamai charakterizuojantį asmenį, bei tuo pačiu rekomenduoja neatimti teisės vairuoti (b. l. 30). Teismas pažymi, kad šiuo atveju ši charakteristika nelaikytina informatyvi, nors ją parašęs asmuo dirba tyrėju, tačiau nėra duomenų apie T. V. darbą, charakteristika nėra pateikta darbdavio ar gyvenamosios vietos seniūnijos seniūno.

Nustatyta, kad T. V. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį lengvas neblaivumas yra kai nustatomas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau, kaip 1,5 promilės. T. V. nustatytas neblaivumas 0,60 promilės (paklaida 0,01 promilės), t. y. nėra artimas nustatytam minimaliam lengvam neblaivumui.

Pareiškėjo prašymas pakeisti nutarimą, kad jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas mažintinas iki 2 mėnesių, negu numatyta minimali sankcija už padarytą nusižengimą taip pat nepagrįstas. Nuobaudos už padarytus pažeidimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir skiriant nuobaudas, privaloma laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų. Taigi T. V. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali nuobauda bei minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo terminas – 1 metai. Už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą (ANK 422 str. 9 d.). Kaip pirmiau minėta, teismas, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, nenustatė.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad T. V. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu ir ar skiriant švelnesnę poveikio priemonę, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog institucijos nutarimas priimtas pagrįstai, teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, paskirta nuobauda atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skirti jam švelnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinę nuobaudą nėra pagrindo. T. V. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o T. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2018 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2939-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18077267542 palikti nepakeistą ir T. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.