- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-257-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01776-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- V. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-257-227/2014
2014 m. balandžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-149-228/2014 pagal pareiškėjų V. R. ir V. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. R. ir V. R. pateikė teismui prašymą jų santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjai palikti santuokinę pavardę.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014-01-20 nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų V. R. ir V. R. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, civilinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir V. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sustabdė iki pareiškėjai sudarys naują sutartį, išaiškino pareiškėjams, kad per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos jie privalo įvykdyti teismo nurodymus dėl sutarties turinio, nes priešingu atveju pareiškimas bus paliktas nenagrinėtas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai sutartyje nurodė, jog V. R. pilnai įvykdys pinigines prievoles, numatytas sutarties 3.9.6. punkte, tai yra visiškai atsiskaitys su šiame punkte minimu kreditoriumi (3.9.7.1. p.), o V. R. pilnai įvykdys pinigines prievoles, numatytas sutarties 3.9.1. – 3.9.5. punktuose, tai yra visiškai atsiskaitys su šiuose punktuose minimais kreditoriais. Posėdžio metu pareiškėjai patvirtino, kad sutarties 3.9.6. punkte nurodyta prievolė yra pareiškėjos V. R. asmeninė prievolė ir skolą kreditoriui grąžina pareiškėja V. R., o sutarties 3.9.1.- 3.9.5. nurodytos prievolės yra V. R. asmeninės prievolės ir su kreditoriais atsiskaitys V. R.. Nurodė, kad sutuoktinių prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Santuokos nutraukimo bylose solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi sandoriai, sudaryti pareiškėjų santuokos metu ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kokios tai yra prievolės: bendros ar asmeninės. Pripažino, kad pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos (3.9.7.1. – 3.9.7.2. punktai) laikytinos nepakankamai aiškiomis ir suprantamomis, dėl jų ateityje gali kilti ginčas, o taip pat galimai gali būti pažeistos kreditorių teisės, tuo pačiu ir abiejų arba vieno iš pareiškėjų teisės, todėl pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinti atsisakė, civilinę bylą sustabdė iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (dalyje piniginių prievolių vykdymo), atitinkančią LR CK 3.53 str. reikalavimus (LR CK 3.53 str. 4 d., LR CPK 163 str. 1 d. 10 p., 166 str. 1 d. 6 p., 541 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėjus pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesant tarp pareiškėjų ginčo dėl prievolių pobūdžio, kreditorių prieštaravimų, suvaržė sutarties šalių laisvės principą. Šalių kreditoriams apie bylos iškėlimą pranešta, jiems buvo pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nei vienas kreditorius neįstojo į bylą su savarankiškais reikalavimais, nepateikė prieštaravimų byloje dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžio. Kreditorius AB Swedbank pateikė byloje prieštaravimus ne dėl sutuoktinių prievolės šiam kreditoriui pobūdžio, o dėl panaudos uzufrukto į V. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą nustatymo nepilnamečiams vaikams ir pareiškėjai. Kadangi kreditoriai savarankiškų reikalavimų, taip pat prieštaravimų dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio nepareiškė, teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylos ir privalėjo santuokos nutraukimo padarinių sutarties klausimą spręsti iš esmės. Pareiškėja nesutinka prisiimti įsipareigojimų pagal sutuoktinio V. R. asmenines prievoles pagal jo sudarytus sandorius tuo metu, kai faktiškai sutuoktiniai jau negyveno santuokoje, pagal paskolos sutartis, kurios sudarytos be pareiškėjos sutikimo ir ne šeimos interesais. Viešasis interesas reikalauja, o teismas turi skatinti pareiškėjus santuokos nutraukimo klausimus išspręsti taikiai, o ne motyvuoti santuokos nutraukimo bylos iškėlimui ginčo teisena, nors jokio ginčo tarp sutuoktinių nėra. Teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti bylą CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi šioje normoje nenustatyta galimybės sustabdyti civilinę bylą, esant kreditoriaus interesų pažeidimui, juo labiau, kai patvirtinus sutartį, kreditorių interesai nebūtų pažeidžiami. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Kreditoriui AB Swedbank nesutinkant su uzufrukto nustatymu turte byloje kilo ginčas dėl teisės, kurį teismas privalo išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti bylą CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi šioje normoje nenustatyta galimybės sustabdyti civilinę bylą esant kreditoriaus interesų pažeidimui. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims, tame tarpe ir kreditoriams. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Šioje normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo.
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Pastebėtina, kad šiuo atveju, kreditoriui AB Swedbankas nesutinkant su uzufrukto nustatymu pareiškėjui priklausančiame turte, byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, kuris spręstinas nagrinėjamoje byloje.
Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai susitarė, kad V. R. pilnai įvykdys pinigines prievoles, numatytas sutarties 3.9.6. punkte, tai yra visiškai atsiskaitys su šiame punkte minimu kreditoriumi (3.9.7.1. p.), o V. R. pilnai įvykdys pinigines prievoles, numatytas sutarties 3.9.1. – 3.9.5. punktuose, tai yra visiškai atsiskaitys su šiuose punktuose minimais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių argumentavo tuo, kad nėra aišku, ar pareiškėjų prievolės yra bendros ar asmeninės, o solidarios prievolės be kreditoriaus sutikimo negali būti dalijamos ir modifikuojamos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Pagal CPK 178 straipsnį ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kreditorius, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs kitas pareiškėjas, privalėtų įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis.
Byloje nustatyta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.9.7.1 p. V. R. įsipareigojo įvykdyti prievolę Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2008-05-08 kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas 18561,77 Lt kreditas, sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistos pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančios biuro patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 50 306 Lt (b.l. 82, 83, 45, 46). Sutartyje nenurodoma kredito paskirtis, todėl nežinoma, ar paskola paimta šeimos interesais ar asmeninio turto gerinimui. V. R. 2014-04-01 apeliacinės instancijos teismui pateikė kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo išduotą pažymą dėl kredito sutarties, kuria patvirtinama, jog pareiškėja yra vienintelė kredito gavėja, laiduotojų nėra. Likusias prievoles įsipareigoja asmeniškai vykdyti pareiškėjas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.9.7.2 punktu. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimu už akių UAB „Ūkio banko lizingas“ solidariai iš atsakovų A. V., V. R., R. M. priteista 24511,90 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidos. Nurodyta, kad su UAB „Arvas“ 2007-04-23 buvo pasirašyta lizingo sutartis, taip pat laidavimo sutartys, pagal kurias A. V., V. R., R. M. solidariai laidavo už UAB „Arvas“ įsipareigojimų vykdymą, UAB „Arvas“ iškėlus bankroto bylą iš laiduotojų priteisti skola ir nuostoliai (b.l. 49-52). Duomenų, kad apie laidavimo sutartį buvo žinoma pareiškėjai, nėra, abejotina, ar laidavimo sutartis pareiškėjo sudaryta šeimos interesais. Pareiškėjui UAB „Ūkio banko lizingas“ išduotame atsakyme nurodyta, kad kreditorius neprieštarauja, kad prievolė būtų vykdoma asmeniškai V. R.. Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1052-921/2012 iš V. R. If P&C Insurance AS naudai buvo priteista 605,88 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t.y. 2012-06-04 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 104,75 Lt bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtinantys, kad pareiškėjas yra įvykdęs prievolę kreditoriui. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2012-11-19 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nuspręsta išieškoti iš mokesčių mokėtojo V. R. 42195,25 Lt, iš kurių 1745 Lt sudaro asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka, 32084 Lt – gyventojų pajamų mokestis (B klasės pajamos), likusią sumą (8633,25 Lt) sudaro delspinigiai už šias prievoles bei žemės mokestį (b.l. 54, 55). Pagal Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-23 V. R. išduotą pažymą, pareiškėjas minėtai dienai turėjo 42933,36 Lt mokestinę nepriemoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 yra nurodyta, kad asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais, kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Byloje nesant kitokių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad iš mokesčių mokėtojo V. R. išieškotina mokestinė nepriemoka galėtų būti pripažįstama bendra sutuoktinių prievole. AB bankas „Hansabankas“ (dabar – AB Swedbankas) su V. R. 2006-12-08 sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui suteiktas 217000 Lt kreditas AB „Šiaulių banko“ išduotai paskolai UAB „Arvas“ akcijų pirkimui refinansuoti 97140 Lt ir kitoms reikmėms refinansuoti, vėlesniu susitarimu bankas papildomai suteikė 2200 Lt kreditą kitos paskolos grąžinimui, bankui prievolės užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas parduotas iš varžytinių V. R. neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreditoriui pervesta 59578,65 Lt (b.l. 56-79). Kreditorius AB Swedbankas nesutinka su uzufrukto nustatymu pareiškėjui priklausančiame turte, tačiau nereiškia prieštaravimo, kad prievolė būtų vykdoma tik pareiškėjo asmeniškai, duomenų, kad paskola panaudota šeimos poreikių tenkinimui ar bendro šeimos verslo vystymui, byloje nėra. Kreditorius 2014-01-24 išduotoje pažymoje nurodo, kad 2014-01-23 dienai pagal paskolos sutartį skolingas bankui 243794,42 Lt, šioje prievolėje V. R. nėra įtraukta. V. R. 2009-11-23 paprastuoju vekseliu įsipareigojo sumokėti 9000 Lt A. B., šio vekselio pagrindu išduotas 2010-04-06 vykdomasis raštas, iš V. R. reikalaujama išieškoti 9052 Lt bei 5 proc. palūkanas. Byloje nėra duomenų, kokiam tikslui buvo pasiskolinti pinigai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjų prievolės yra solidarios ar vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. Kaip jau minėta aukščiau, kreditoriai turėtų įrodinėti, kad pareiškėjų prievolės yra bendros. Šiuo atveju tarp pareiškėjų nėra kilęs ginčas dėl prievolių pobūdžio, kreditoriams apie nagrinėjamą civilinę bylą pranešta, nei vienas kreditorius neįstojo į bylą su savarankiškais reikalavimais, nepateikė prieštaravimų byloje dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžio, su vienu iš kreditorių jau atsiskaityta. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.9.7.1. – 3.9.7.2. punktai pažeidžia kreditorių interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi nėra pagrindo išvadoms dėl sąlygų bylos sustabdymui buvimo CK 3.53 str.4 d., CPK 163 str. 10 p., pagrindais. Dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.) ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartį panaikinti ir perduoti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.