- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-4890-835/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01680-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Gyventojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tremtinio statuso pripažinimo tikslu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas tremtinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo asmuo, įtrauktas į sąrašus asmenų, numatytų ištremti už Lietuvos SSR ribų, buvo ištremtas už Lietuvos SSR ribų, o jo sūnus S. M. gimė tremtyje.
Pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas gimė J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. M. šeimoje, tremtyje, (duomenys neskelbtini) srityje. Jo tėvą ir tėvo motinos R. M. šeimą buvo nutarta ištremti už Lietuvos SSR ribų. Archyviniuose fonduose rastuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjo tėvas buvo ištremtas, kad slapstėsi, išvengė tarnybos sovietų armijoje, kad buvo areštuotas, sėdėjo kalėjime, o vėliau jo byla nutraukta ir jis paleistas. Pateikiami dokumentai be jokios abejonės patvirtina, kad pareiškėjo tėvo šeima ir jis pats buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus. Tremties laikotarpiu tėvo šeima (motina, seserys, broliai) ir jis pats buvo ištremti, vėliau tėvas pabėgo, slapstėsi ir glaudėsi visur, kas tik jį priimdavo. Legaliai tuo laikotarpiu jis gyventi negalėjo niekur, tėvo šeima neteko viso savo turto. Tėvui slapstantis, trūko maisto ir drabužių, puolė ligos. Nebegalėjęs toliau slapstytis, tėvas pasidavė, buvo tardomas, teisiamas ir sėdėjo kalėjime. Galiausiai jo byla buvo nutraukta ir jis, vedęs pareiškėjo motiną, nedelsiant išvyko gelbėti nuo bado tremtyje išlikusių gyvų savo motinos ir sesers. Tuomet 1956 m. birželio 16 d. tremtyje gimė pareiškėjas. Mano, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso suteikimo pareiškėjui, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą. Iš esmės pareiškėjas atitinka tris Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnyje nurodytas sąlygas: 1) pareiškėjo tėvas buvo asmuo, įrašyti į tremiamųjų sąrašus; 2) pareiškėjo tėvas trėmimo metu buvo pabėgęs; 3) visa šeima negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs rašytinių įrodymų, įrodančių prašomą nustatyti juridinį faktą.
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. M. gimė (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) srityje, jo tėvai – I. (J.) M. ir A. M. (duomenys neskelbtini)Lietuvos ypatingasis archyvas išdavė pažymą apie J. (J.) M. Nr. P2-2008, kurioje nurodyta, jog Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniame fonde V-5 saugoma M. šeimos tremties byla Nr. 38298. Pažymoje pažymėta, kad J. M., A. nutarta ištremti už Lietuvos SSR ribų, buvo ištremtas už Lietuvos SSR ribų, jis buvo areštuotas, laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime, 1946 m. iš kalėjimo paleistas, buvo likęs nuo išsiuntimo ir 1951 m. išvyko pas motiną į išsiuntimo vietą, gyvena kartu su šeima (duomenys neskelbtini)apygardoje, (duomenys neskelbtini)srityje.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. M., 1945 m. ištremtos iš (duomenys neskelbtini)k. už Lietuvos SSR ribų, sūnus J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo likęs nuo išsiuntimo, 1947 m. liepos 3 d. buvo suimtas, 1947 m. liepos 21 d. nuteistas, 1949 m. gegužės 16 d. nutarimu bylos tyrimas nutrauktas ir 1949 m. birželio 18 d. paleistas iš įkalinimo vietos, o 1951 m. išvyko pas motiną į išsiuntimo vietą, kur (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus S. M.. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjo tėvas buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus, trėmimo metu buvo pabėgęs ir visa jo šeima negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl teismui nepakanka duomenų išvadai, jog pareiškėjas yra asmuo, gimęs tremtyje, todėl pareiškimas tremtinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) d., buvo asmuo, įtrauktas į sąrašus asmenų, numatytų ištremti už Lietuvos SSR ribų, buvo ištremtas už Lietuvos SSR ribų, o jo sūnus S. M. gimė tremtyje atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.