Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei – K. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., 2019 m. lapkričio 2 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą koja spyrė savo šeimos narei – sutuoktinei K. P. į pilvą, dėl ko ji krito ir trenkė nugarą į šaldiklį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

V. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) jis su savo sutuoktine K. P. yra susituokęs, kartu veda bendrą ūkį, buitį. Su sutuoktine bendrų vaikų neturi, jo sutuoktinė turi dukrą U. Jis U. augina kaip savo dukrą, ją myli kaip savo tikrą dukrą, išlaiko. Gyvena (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise jo sutuoktinei K. 2019 m. lapkričio 2 dieną jis atsimena, tai buvo šeštadienis. Jis ir jo sutuoktinė buvo blaivūs. Apie 20 valandą, namuose, su sutuoktine kilo konfliktas dėl visokių buitinių reikalų. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Koridoriuje jis sutuoktinei spyrė vieną kartą į pilvą. Taip pasielgė, nes labai susinervavo, pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai. Sutuoktinė nuo smūgio griuvo ir trenkė nugarą į šaldiklį. Po konflikto jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kad abu pailsėtų vienas nuo kito ir viską apgalvotų. Šio įvykio sutuoktinės mergaitė nematė ir negirdėjo, ji buvo savo kambaryje, užsidariusi duris, žaidė. 2019 m. lapkričio 3 d. vakare jis grįžo namo, įeiti į namus negalėjo, nes buvo pakeista durų spyna, tada paskambino savo sutuoktinei ir ji netrukus grįžo su savo motina Irena į namus. Tada tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas. Sutuoktinės motina iškvietė policiją. Tą dieną jokio smurto nebuvo. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusioji K. P. parodė, kad V. P. yra jos sutuoktinis. Su V. P. susituokę (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, ji turi ir augina su sutuoktiniu dukterį U. S., kuri nėra biologinis V. P. vaikas. Gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai, sutuoktinis čia tik registruotas. Su sutuoktiniu sutaria gerai, jis myli ir ją ir jos dukrą (prieš ją nesmurtauja, ją myli, išlaiko, myli kaip savo tikrą vaiką), alkoholį mėgsta pavartoti. 2018 m. rugpjūčio 4 dieną, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos sutuoktinio Vyganto atžvilgiu, nes jis sumušė ją ir jos motiną I. Z.. Byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Sutuoktinis prieš ją smurtauja antrą kartą. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 20 valandą, ji buvo (duomenys neskelbtini). Ji buvo blaivi. Į namus grįžo jos sutuoktinis V. P.. Jis buvo blaivus, jokio alkoholio kvapo nejautė. Namuose su sutuoktiniu kilo žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų, pradėjo ginčytis. Konflikto metu, koridoriuje, sutuoktinis V. P. jai koja spyrė vieną kartą į pilvą, dėl smūgio ji griuvo ir trenkė nugarą į šaldiklį. Dėl spyrio į pilvą ji jautė stiprų fizinį skausmą, skaudėjo pilvą, fizinį skausmą jautė ir nugaroje, atsitrenkus į šaldiklį, dėl to verkė. Po to, sutuoktinis nuėjo miegoti, ji į medikus ir policiją nesikreipė. Jai jokių sužalojimų nebuvo, todėl ji niekur ir nesikreipė. Šio įvykio jos mergaitė nematė, nes ji buvo savo kambaryje, žaidė, ruošė pamokas. Koridoriuje įvykio metu buvo dviese. Ji apie šį įvykį papasakojo savo motinai I. Z., pas kurią buvo nuėjusi. Po to, apie 17.40 valandą, ją mama palydėjo į namus, ir su sutuoktiniu kieme pradėjo konfliktuoti, kilo žodinis konfliktas, sutuoktinis jokio fizinio smurto nenaudojo. Tada jos mama iškvietė policiją, nes sutuoktinis buvo neblaivus, konfliktavo. Atvykę pareigūnai jos sutuoktinį sulaikė ir išvežė. Jai duota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus Kaune, tačiau ji vykti atsisakė, kadangi jai jokie sužalojimai nepadaryti, ji jautė tik fizinį skausmą. Savo sutuoktiniui yra pasiryžusi atleisti, nori su juo susitaikyti, jam jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašo. Byloje jokio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 37-42).

Liudytoja I. Z. parodė, kad K. P. yra jos duktė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jos duktė apie 6 metus laiko yra susituokusi su V. P. ir kartu gyvena jos dukters namuose. Duktė su sutuoktiniu V. bendrų vaikų neturi, ji augina iš pirmos santuokos 13 metų dukrą U. S.. Jie visi sutaria gerai, V. rūpinasi šeima. 2019 m. lapkričio 3 d. pas ją atėjo duktė K. ir papasakojo, kad 2019 m. lapkričio 2 d., vakare, namuose kilo tarp jos dukters ir sutuoktinio konfliktas, kurio metu jis jai spyrė į pilvą, o ji griuvo nuo smūgio ir trenkė nugarą į šaldiklį. Tada vakare ji dukrą palydėjo į namus, o kieme buvo V., tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji iškvietė policiją. V. P. prieš jos dukrą smurtauja ne pirmą kartą, bet anksčiau jos jam dovanojo, atleido bei susitaikė (b. l. 51-55).

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-7) nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), V. P., (duomenys neskelbtini). (jam alkotesteriu nustatytas 1,55 promilių girtumas) pastūmė savo sutuoktinę K. P. (jai alkotesteriu nustatytas 2,46 promilių girtumas), kuri nuo pastūmimo trenkėsi nugara į šaldiklį. K. P. į medikus nesikreipė. V. P. sulaikytas ir pristatytas į areštinę.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje esantis 2019 m. lapkričio 3 d. filmuotas garso ir vaizdo įrašas, kuriame matoma lauke stovinti nukentėjusioji K. P., vizualiai matomų sužalojimų nėra, atrodo susijaudinusi. K. P. nurodo, kad jos vyras jai spyrė į pilvą, ji trenkėsi į šaldiklį, mėlynė ant nugaros, jautė fizinį skausmą (b. l. 22-24).

Iš byloje esančio 2019-11-03 tarnybinio parnešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyręs asmuo K. P. parodė, kad 2019-11-02 , apie 20 val. namuose, jos sutuoktinis V. P. būdamas neblaivus, konflikto metu, koridoriuje jai vieną kartą spyrė koja į pilvą, o ši nuo smūgio nugara atsitrenkė į šaldytuvą (b. l. 25-29);

2019 m. lapkričio 3 d., 18 val. 30 min., V. P. alkotesteriu nustatytas 1,55 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 29-30).

Iš užduoties atlikti objektų tyrimą (b. l. 48-50) matyti, kad K. P. pas medicinos ekspertus vykti atsisakė 2019 m. lapkričio 4 d.

Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113-116, 117-118).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, šeimos narę - sutuoktinę, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – neteistas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas anksčiau pradėtas V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, kaltininkui ir nukentėjusiems (K. P. ir I. Z.) susitaikius (b. l. 91-92, 93-97), administracine tvarka baustas (b. l. 98-100), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 101), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (b. l. 104), vedęs K. P., su kuria bendrų vaikų neturi (b. l. 107). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), taip pat paskiriant įpareigojimus (48 straipsnio 6 dalis), paskirtą bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Kartu su bausme smurtavusiam kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu (b. l. 21), paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (b. l. 83-85), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 17 val. 55 min., iki 2019 m. lapkričio 4 d. 14 val. 04 min. (1 para) (b. l. 61-63, 64-66), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 421- 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) bausmės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu V. P. įpareigojant: 1) bausmės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 17 val. 55 min., iki 2019 m. lapkričio 4 d. 14 val. 04 min. (1 para), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti V. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad V. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.