- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-07-21
- Bylos Nr.
- 2-367
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos kreditorių sąrašo tikslinimo klausimu Sedos vartotojų kooperatyvo bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2002 m. kovo 25 d. nutartimi patenkino Mažeikių rajono Sedos vartotojų kooperatyvo valdybos ieškinį, šiai įmonei iškėlė bankroto bylą (b. l. 21), administratoriumi paskyrė UAB ,,Gera mintis“ įgaliotinį A. R. , o 2002 m. gruodžio 2 d. nutartimi teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto (b. l. 64).
Teismas 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino Sedos vartotojų kooperatyvo kreditorių sąrašus bei kreditorinių reikalavimų dydžius. Iš viso patvirtinti 62 kreditorių reikalavimai 297 578, 16 Lt sumai (b. l. 102). Šiame sąraše patvirtinti ir darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių O. R. – 3 994, 42 Lt bei J. J. – 2 576, 19 Lt reikalavimai.
Bankrutuojančio Sedos vartotojų kooperatyvo administratorius 2005 m. gegužės 16 d. teismui padavė prašymą patvirtinti patikslintus kreditorinius reikalavimus, tai yra sumažinti O. R. kreditorinį reikalavimą iki 588, 40 Lt, o J. J. išbraukti iš šio sąrašo. Nurodė, kad šios darbuotojos buvo ir valdybos narės, todėl kreditorinio reikalavimo, kurį sudaro išeitinė pašalpa, tenkinimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio septintos dalies 2 punkto nuostatoms (b. l. 143). Teismas 2005 m. gegužės 17 d. nutartimi, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsniu, minėtą prašymą patenkino (b. l. 151).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu J. J. prašo minėtąją nutartį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei įpareigoti atsakovą išmokėti išeitinę 2 576, 19 Lt pašalpą. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Kreditorinis reikalavimas patvirtintas minėta teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir galioja.Kreditorinis reikalavimas pagrįstas, nes nutraukus darbo sutartį, turėjo būti sumokėta išeitinė pašalpa (DSĮ 29 str. 1 d.). Tokią poziciją išsakė ir Darbo inspekcijos pareigūnai rašte dėl prašymo ištyrimo 2005 m. kovo 1 d. Nr.157-140 (b. l. 173).Teismas nenuoseklus, nes kai kuriems atsakovo darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartį ir buvusiems valdybos nariais, sumažinta išeitinė pašalpa yra mokama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Sedos vartotojų kooperatyvo administratorius su minėtu skundu nesutinka bei nurodo, kad J. J. reikalavimas sumokėti šią pašalpą yra nepagrįstas ir prieštarauja DK bei ĮBĮ normoms (b. l. 178). Administratoriaus teigimu, likviduojamas Sedos vartotojų kooperatyvas su apeliante yra visiškai atsiskaitęs, nes pradėjus bankroto procedūrą darbo sutartis, pagal kurią J. J. dirbo direktore komercijai, buvo nutraukta 2002 m. spalio 14 d. vadovaujantis DSĮ 29 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu. Atleidimo iš darbo dieną įmonė apeliantei buvo įsiskolinusi 2 227, 99 Lt, tačiau šis įsiskolinimas padengtas 2003 m. kovo – balandžio mėnesiais (b. l. 182). Be to, Garantinio fondo administracija 2005 m. balandžio 27 d. raštu Nr.1.14-412, atsisakydama tenkinti minimą 2 576, 19 Lt dydžio pareiškėjos reikalavimą iš šio fondo lėšų, taip pat nurodė, jog išeitinė pašalpa apeliantei negali būti mokama, nes ĮBĮ 10 straipsnio septintos dalies 2 punkto nuostata taikoma asmenims, dalyvavusiems tiesioginiame įmonės valdyme (valdybos nariams, vadovui) nepriklausomai nuo to ar pagal darbo sutartį įmonėje jie vykdė dar kokias kitas funkcijas. Taigi įmonė pareiškėjai nėra įsiskolinusi (b. l. 181).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, patenkindamas nurodytą bankrutuojančio Sedos vartotojų kooperatyvo administratorius prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėtojo kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintos dalies 2 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria buvo iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taigi išeitinių pašalpų mokėjimo klausimą nutraukiant darbo sutartis su paminėtos kategorijos asmenimis imperatyviai sureguliavo ši specialiojo įstatymo norma. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi šia ĮBĮ nuostata ir sutiko su administratoriumi, jog apeliantė, kuri buvo bendrovės valdybos narė, į kreditorių sąrašą buvo įtraukta pažeidžiant nurodytą ĮBĮ reikalavimą, nes patvirtintą 2 576, 19 Lt jos finansinį reikalavimą sudaro išeitinė pašalpa.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kuriuos ji grindžia DSĮ 29 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, kaip prieštaraujančius ĮBĮ, kaip specialiojo įstatymo reikalavimams. Taip pat atmetami apeliantės teiginiai dėl teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarties galiojimo, nes ši nutartis neturi prejudicinės galios kreditorių sąrašo bei jų reikalavimų tikslinimui tolimesnėje bankroto proceso eigoje. Kaip žinoma, ĮBĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad teismas kreditorių sąrašą bei jų reikalavimus gali tikslinti iki kol bus priimta teismo nutartis nutraukti bankroto bylą arba sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.