- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-512/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00562-2011-51
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė, Albinas Bielskis (pran.)
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 7 d., nuo 22 val. 15 min. iki 23 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laukuose, esančiuose Lastaučikų k., Poškonių sen., Šalčininkų raj., sąžiningai klysdamas dėl V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), amžiaus, būdamas įsitikinęs, kad pastaroji yra nepilnametė, pasivijęs nukentėjusiąją, dešine ranka griebė už plaukų, kaire ranka uždengė burną bei panaudodamas fizinę jėgą nutempė gilyn į laukus, kur pargriovė V. Ž. ant žemės, jėga nuėmė nukentėjusiosios drabužius ir pats nusirengė, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, laikydamas rankomis nukentėjusiąją, įkišo savo varpą į jos makštį, lytiškai santykiavo su V. Ž., po to tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, paėmęs už pažastų nutempė nukentėjusiąją 50 m. atstumu nuo pirmos vietos toliau į laukus, kur vėl bandė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją, tačiau pastaroji išsilaisvino ir pabėgo, taip nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos pasmakrio dešinėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, dešinės kirkšnies srityje, nubrozdinimai makšties prieangio gleivinėje, paviršiniai įbrėžimai kairiame žaste, pilvo sienoje, kairiame sėdmenyje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nepripažino A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė, jog atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Tačiau individualizuodamas bausmę apeliantui iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad šis buvo baustas administracine tvarka. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. B. anksčiau teistas nebuvo – Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas jauno amžiaus (19 metų), dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė tiek nukentėjusiosios, tiek jos tėvų. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. A. B. pradėjo mokytis.
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad A. B. padarė BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Bylos duomenys leidžia teigti, kad apygardos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. B. neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jam paskirtąja laisvės atėmimo bausme.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas įvertina, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. B. parodymai viso proceso metu nebuvo nei išsamūs, nei nuoširdūs. Nors apeliantas visų apklausų metu prisipažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja V. Ž., tačiau skirtingai aiškino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Antai, apklaustas įtariamuoju A. B. teigė, jog prieš nukentėjusiąją nevartojo nei fizinio, nei psichinio smurto, su ja lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu (1 t. 78-79 b.l.). Pirmosios instancijos teisme apeliantas iš dalies pakeitė savo parodymus ir pripažino, kad prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą – tampė už plaukų, buvo užspaudęs burną (2 t. 118-119 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. B. visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes pripažino tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jau buvo surinkę ir teismui pateikę pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto prisipažinimas negali būti pripažįstamas savanorišku. Spręsdama klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo apelianto atžvilgiu, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nukentėjusiosios ir jos artimųjų atsiprašė tik teisminio nagrinėjimo metu. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistojo A. B. atžvilgiu.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė; jos vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. Byloje nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į aplinkybes, charakterizuojančias apeliantą ir apibūdinančios jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad A. B. anksčiau jau buvo teistas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 t. 31-34 b.l.). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo nuosprendžiu yra pripažįstamas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jis yra atleidžiamas nuo pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu atleidus A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo suteikta proga įrodyti, kad jis pasiryžęs nebenusikalsti. Tačiau praėjus vos trims mėnesiams po šio nuosprendžio priėmimo, apeliantas padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ši aplinkybė, o taip pat tai, kad A. B. ne kartą baustas administracine tvarka, yra reikšmingos individualizuojant bausmę. Įvertinęs šias aplinkybes Vilniaus apygardos teismas A. B. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė A. B. paskirta laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį bei yra pakankamai individualizuota, todėl, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, A. B. paskirtoji bausmė nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.