Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir nuteistasis V. G. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 302 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta, subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirta subendrinta 6 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. G. paskirta galutinė subendrinta 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį įskaityti laikotarpiai bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį atlikta bausmės dalis.

3. 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

8. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnis. Skundu nuteistasis V. G. prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat jo gynėjas, privaloma rengti tik, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais, apie būtinybę nagrinėti skundą teismo posėdyje sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis skundu prašo palengvinti jo padėtį ? atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, todėl spręsti ar rengti teismo posėdį palikta teismo diskrecijai. Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo skundo argumentais, iš esmės analogiškais pastarojo rašytiniams paaiškinimams probacijos tarnybai bei parodymams apylinkės teisme, teismas objektyvios būtinybės rengti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė, jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę rengti teismo posėdį, nenurodė ir pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo alternatyvaus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundo argumentais, įvertinęs pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą bei patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą bei panaikino lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam V. G.. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos aplinkybės, apibūdinančios probuojamojo elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu, bei pagrįstai konstatuota, jog nuteistasis sąmoningai ir sistemingai pažeidžia probacijos sąlygas, dėl ko vykdoma probacija nedavė jokių teigiamų rezultatų ir tolimesnis nuteistojo taisymasis bei resocializacija, neizoliavus nuteistojo, nebus pasiektas. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

11. Pažymėtina, jog probacija, kaip sąlygine alternatyva laisvės atėmimo bausmei, siekiama užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kartu svarbu ir tai, jog, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Taigi, atsakomybė dėl paskirtų įpareigojimų nesilaikymo tenka pačiam probuojamajam.

12. Nagrinėjamo skundo kontekste, analizuojant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina tai, jog V. G. neigiamai charakterizuoja ankstesni jo teistumai bei aplinkybė, jog pastarojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidus probacijos sąlygas, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas, po ko, šiam atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo atžvilgiu buvo priimti 8 apkaltinamieji teismo nuosprendžiai (a. b. l. 6-12). Į nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pabrėžiant, jog nuteistajam V. G. turi būti keliami griežtesni reikalavimai, o jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdesnė, nes pastarasis nepatenkino ankstesnio jam suteikto pasitikėjimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, nuteistajam siekiant įgyvendinti probacijos tikslus, būtinas itin preciziškas visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų bei nustatytų probacijos sąlygų laikymasis, priešingu atveju, nesant kryptingo teigiamo nuteistojo elgesio pokyčio, šiuo konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas negali būti vertinamas kaip efektyvus ir pakankamas.

13. Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad probacijos tarnyba V. G. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d., nuteistajam buvo sudarytas priežiūros planas, jis pasirašytinai supažindintas su bendrosiomis pareigomis, teismo skirtais įpareigojimais bei probacijos sąlygų nevykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 137-140). Kaip minėta, nepaisant probuojamajam keliamų pakankamai griežtų elgesio standartų, atliekant nuteistojo priežiūrą buvo nustatyta, kad nuteistasis V. G., praėjus trims mėnesiams, 2019 m. spalio 11 d., neturėdamas teisės, vairavo transporto priemonę, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis buvo įspėtas, tačiau 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. balandžio 12 d., 2021 m. birželio 17 d. (b. l. 18-21) padarė analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos. Be to, nepaisant apylinkės teisme nagrinėjamo probacijos tarnybos teikimo, nuteistojo elgesys nepakito – nuteistasis 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį. Iš 2021 m. spalio 12 d. administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi po skundžiamos apylinkės teismo nutarties, kuria buvo tenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam, V. G. 2021 m. rugsėjo 17 d. padarė analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse. Be to, nuteistojo atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse, padarymo 2021 m. spalio 5 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo dėl 2021 m. rugsėjo 26 d. padaryto administracinio nusižengimo jam paskirta administracinė nuobauda, taip pat dėl analogiškų nusižengimų padarymo 2021 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. rugsėjo 26 d., 2021 m. spalio 1 d. V. G. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

14. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinių nusižengimų teisenoje nebuvo keliami skunde nurodomi būtinojo reikalingumo, provokacijos klausimai, o aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, nerevizuoja nuteistojo ginčijamų, jo atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo administracinio nusižengimo bylose. Pareiškėjo skunde ginčijami procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl yra vykdytini. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog nuteistajam apskundus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 4 d., skundas buvo atmestas. Be to, iš pareiškėjo skundo argumentų matyti ir tai, kad pastarasis iš esmės sutinka su dalimi jo padarytų administracinių nusižengimų, šiuos, be kita ko, pateisindamas tuo, kad siekė įgyti pajamų pragyvenimui (past. – pareiškėjo teigimu, nusižengimai buvo nulemti asmenų prašymų pataisyti automobilius, už ką gaudavo atlygį). Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kiekvieną savo netinkamą poelgį nuteistasis linkęs pateisinti, nekaltindamas savęs, kas iš esmės buvo nustatyta ir vertinant nuteistojo elgesio ir mąstymo problemas turinčias įtakos nusikalstamumo ir žalos rizikai pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką „OASys“ – nuteistasis išreiškia suprantantis poreikį puoselėti visuomenei, priimtas vertybes, tačiau minimizuoja nusikaltimais padarytą žalą visuomenei (Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos „OASys“ 14 l.), taigi pakartotinė padarytų pažeidimų kritiško vertinimo stoka ir toliau nulemia nuteistojo nenorą laikytis probacijos sąlygų.

15. Svarbu ir tai, jog nuteistasis ir toliau siekia trumpalaikės naudos, nesuprasdamas, jog jo veiksmai turi ilgalaikes pasekmes. Tai iliustruoja aplinkybė, jog už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos – baudos nebuvo sumokėtos, o nuteistojo nurodomos vidinės paskatos, nulemtos siekio įgyti pajamų, šiam iš esmės ignoruojant jam paskirtas turtinio pobūdžio sankcijas – baudas, t. y. akivaizdus administracinių nuobaudų vykdymo ignoravimas, iškeliant savo asmeninius poreikius, patvirtina atsainų nuteistojo požiūrį į elgesio taisyklių ir įstatymų laikymąsi ir pastarojo abejingumą į iš to kylančias pasekmes. Kartu nuteistasis savo veiksmais ne tik nesiekia atsiskaityti su savo kreditoriais, tokiu būdu tinkamai įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą – mokėti civilinius ieškinius, tačiau priešingai – netiesiogiai didina priverstinai išieškotinos sumos dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis, atlikdamas bausmę, dengė priteistus civilinius ieškinius, iš pastarojo buvo išskaičiuojamos išmokos antstoliams (a. b. l. 34), nepaisant to, probacijos laikotarpiu nuteistasis nepertraukiamai, savarankiškai įsiskolinimų nedengė, išskaitos nebuvo vykdomos – skola vykdoma antstolių R. K., D. S., V. M. išieškota nebuvo (a. b. l. 67, 76, 82; b. l. 32-35), antstolių D. B., D. Š., S. M. vykdomų išieškojimų iš V. G. išieškota tik dalis, o paskutinį kartą įmokos buvo gautos atitinkamai 2020 m. balandžio 9 d., 2019 m. rugsėjo 3 d. (a. b. l. 69, 71, 80; b. l. 36, 37). Pastebėtina, jog pastarąsias aplinkybes iš esmės patvirtina ir skunde pabrėžiama nuteistojo sąskaitos išklotinė (b. l. 52-68), remiantis kuria paskutinį kartą mokėjimas antstolio kontorai buvo įvykdytas 2020 m. gegužės 17 d., t. y. nuteistasis savarankiškai nemokėjo jam priteistų civilinių ieškinių net ir dirbdamas UAB „B“. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, nuteistajam iš esmės nededant pastangų savarankiškai atlyginti ieškiniais priteistas sumas, dalį jų tik priverstinai išieškant iš nuteistojo antstoliams, o šiam nededant pastangų tęsti darbą, nesant galimybės priverstinai išieškoti priteistų sumų, civilinių ieškinių iš esmės nedengiant, be kita ko, savo neteisėtais veiksmai toliau didinant išieškotinos sumos dydį, suteikia pagrįstą pagrindą teigti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu nevykdo jam paskirto įpareigojimo – mokėti civilinius ieškinius.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog nuteistasis tęsė darbą, registravosi Užimtumo tarnyboje, taigi iš esmės vykdė vieną iš jam paskirtų įpareigojimų (tęsti darbą), tačiau atsižvelgus į nuteistojo kreditorinių įsipareigojimų dydį, bei įmokėtas, išskaitytas sumas, aplinkybė, jog nuteistasis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įsidarbino tik 2021 m. rugpjūčio 11 d. UAB „M“, apylinkės teisme nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą, atsižvelgus į tai, kad paskutinė įmoka antstolių kontorai buvo įvykdyta 2020 m. gegužės 17 d., pagrįstai įvertinta kaip vengimas vykdyti jam paskirtą įpareigojimą – mokėti civilinius ieškinius, nuteistajam iš esmės nededant jokių pastangų, siekiant atlyginti jo veikomis sukeltą žalą.

17. Apygardos teismo vertinimu, V. G. sistemingi, tyčiniai administraciniai nusižengimai, kurie negali būti vertinami kaip atsitiktiniai, vengimas tinkamai atlikti paskirtus įpareigojimus (šiuo atveju atlyginti priteistus ieškinius), rodo asmens abejingumą dėl jam suteikto valstybės pasitikėjimo, nenorą laikytis nustatytų pareigų bei sąlygų. Būtina pažymėti ir tai, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo lygtinio paleidimo tikslai nėra įgyvendinami, pritaikyta probacija nėra efektyvi, todėl taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nuteistasis iš esmės antrą kartą nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl papildomų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio skyrimo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės.

18. Nors teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl nuteistojo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų ir juose nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo daryti kategoriškų išvadų dėl nuteistajam paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimo, tačiau nustatyto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimo pašalinimas, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pastarojo daromus sistemingus nusižengimus, sąmoningą vengimą atlikti paskirtą įpareigojimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl netinkamo nuteistojo požiūrio į jo atžvilgiu vykdomą probaciją, dėl sąmoningo ir sistemingo probacijos sąlygų pažeidinėjimo bei to, kad vykdoma probacija nedavė jokių teigiamų rezultatų.

19. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62, 71, 83 straipsniuose. Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo alternatyvaus prašymo teismui nustatyti pataisos įstaigą, kurioje nuteistasis atliks bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.