Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2017-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-202/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
1A-286-202/2017
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00056-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė, Elena Vainienė
Nuteistasis
M. Ž.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-202/2017Proceso Nr. 1-40-1-00056-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8., 2.4.6.4.1. (N) (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės, Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Živilei Volišienienei,dalyvaujant prokurorui Ugniui Vičinui,nuteistajam M. Ž.,nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nubaustas 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. M. Ž. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. Ž. priteista valstybei 25,40 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku bei užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2012 m. sausio 1 d. kaip atskaitingas asmuo, turėdamas savo žinioje 10 391,65 Lt įmonės grynųjų pinigų likutį, kurių panaudojimas nebuvo pateisintas apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. kaip atskaitingas asmuo disponavo įmonės grynaisiais pinigais: 117 433 Lt paėmė iš AB ,,Ūkio bankas“ esančios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 550 Lt paėmė iš AB ,,DnB bankas“ esančios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip kaip atskaitingas asmuo iš viso iš įmonės banko sąskaitų gavo 117 983 Lt, 285 210,73 Lt gavo iš prekių ir paslaugų pirkėjų, 231,99 Lt gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso per 2012 m. grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo gavo 403 425, 72 Lt, kurių dalies – 48 422,07 Lt (14 024 Eur) panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pinigų neįnešė, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – įmonės pinigines lėšas, iš viso 48 422,07 Lt (14 024 Eur).

1.1. Be to, nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitą tvarkančioms įmonėms: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės atliktas ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, dėl to įmonės apskaitoje nebuvo užfiksuota dalis ūkinių operacijų, ir taip aplaidžiai buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, o būtent:

1.1.1. - pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos dėl 40 340 Lt pajamų grynaisiais pinigais gavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitus: 2012-06-18, serija XXX, Nr. 3685858 – 17 000 Lt, 2012-07-05, serija XXX, Nr. 3685859 – 2 000 Lt, 2012-07-07, serija XXX, Nr. 3685860 – 20 640 Lt, 2012-11-14, serija XXX, Nr. 3685875 – 700 Lt, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. bendrovės turto ir jo struktūros;

1.1.2. - pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą be apskaitos dokumentų įtrauktos ūkines operacijos dėl 12 636,74 Lt išlaidų grynaisiais pinigais: 2012-06-08 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2038,03 Lt, 2012-08-30 sumokėta „(duomenys neskelbtini)“ 229,53 Lt už kurą, 2012-08-31 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6523,09 Lt, 2012-10-31 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 232,22 Lt, 2012-10-31 sumokėta Š. už prekes 1000 Lt, 2012-11-09 avansinėje apyskaitoje nurodytos „grąžinamos lėšos“ 1342,81 Lt ir 1271,06 Lt, todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

1.1.3. - pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į apskaitą neįtrauktos ūkinės operacijos dėl užsakovui A. Ž. atliktų darbų už 98 347,11 Lt (be PVM, su PVM – 119 000 Lt) pagal 2012 m. spalio 10 d. sąskaitą faktūrą, serija S, Nr. 12/10/10, todėl pagal bendrovės apskaitą ir apskaitoje pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

1.1.4. - pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ūkinė operacija dėl 34 932,75 Lt vertės statybinių medžiagų ir inventoriaus nurašymo į sąnaudas (objekto pavadinimas „Namas A. R.“) pagal 2012 m. gegužės 30 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Nr. NAMAS RAS0S įtraukta į veiklos sąnaudas, o ūkinė operacija dėl darbų atlikimo šiame statybos objekte nepagrįsta apskaitos dokumentais (darbų atlikimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis) ir neįtraukta į apskaitą, todėl negalima nustatyti bendrovės veiklos pajamų ir pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš M. Ž. konfiskuoti 14 024 Eur.

Šalies argumentai

2.1. Prokuroras nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)” turto – 48 422,07 Lt (14 024 Eur) pasisavinimo, t. y. iš nusikalstamos veikos nuteistasis neteisėtai praturtėjo, nes gavo turtinės naudos – 14 024 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pasisavintas turtas buvo grąžintas turto savininkui ar buvo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ar civilinio proceso tvarka, ar kitokiu būdu susitarta dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)” žalos atlyginimo. Aplinkybę, kad civilinis ieškinys nuteistajam M. Ž. civilinio proceso tvarka nebus reiškiamas, patvirtina 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atsakymas Nr. G5-1514, iš kurio matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto procedūra yra užbaigta ir įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro (t. 7, b. l. 7, 8). Dėl nurodytų priežasčių nuosprendžio motyvai, jog konfiskavus iš M. Ž. pasisavintas bendrovės lėšas būtų apsunkinta galimybė BUAB „(duomenys neskelbtini)” lėšas išsiieškoti civilinio proceso tvarka, yra nepagrįsti, nes civilinio proceso tvarka iš M. Ž. pasisavintos bendrovės lėšos nebus išieškomos. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, o turtinė žala neatlyginta, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimo. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 72 straipsnio, nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai taikė teisės normas.

3. Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis M. Ž. prašo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo nuomone, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

3.1. Nuteistasis nurodo, kad turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodyta, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui ar nepilnamečiui asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), o esant nustatytoms sąlygoms (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas 3 ,4 dalys) – ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

3.2. Nuteistojo gauti pinigai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo deklaruoti VMI kaip pajamos gautos iš individualios veiklos, nuo šių gautų pajamų yra priskaičiuoti mokesčiai ir jos apmokestintos, todėl nuteistasis mano, kad prašomas taikyti šioms pajamoms turto konfiskavimas būtų neteisingas ir nepagrįstas.

3.3. Nuteistasis taip pat mano, kad turto konfiskavimo taikymas būtų neteisingas ir todėl, kad šioje byloje civilinio ieškinio niekas nereiškė. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgaliotas asmuo V. M.. Pastarasis patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi. Taip pat nebuvo galimybės pasirašyti taikos sutartį ar kitaip atlyginti žalą, nes niekas pretenzijų nepareiškė. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždaryta po nuosprendžio paskelbimo, tai reiškia, kad bankrutuojančios bendrovės asmenys turėjo galimybę pateikti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, nes, kaip minėta, įrodymų tyrimo metu niekas jokių pretenzijų neturėjo.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo ir bausmės dydžio. Todėl teisėjų kolegija šiais aspektais skundžiamo nuosprendžio apeliacine tvarka netikrina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Prokuroras apeliuoja tik į jo nuomone nepagrįstą BK 72 straipsnio nuostatų netaikymą.

7. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl turto konfiskavimo netaikymo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl ši teismo baigiamojo akto dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

7.1. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad M. Ž. nuteistas už didelės vertės (14 024 Eur) svetimo turto pasisavinimą. Tai reiškia, kad jis iš aptariamos nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo.

7.2. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas visais atvejais.

7.2.1. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertė atitinkančią sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

7.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006, 2K-511/2010, 2K-329/2011). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgyta turtą ar jo dalį yra perdavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

7.3.1. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. Ž. pasisavintų lėšų nepanaudojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” reikmėms, todėl darytina išvada, kad nuteistasis neteisėtai praturtėjo 14 024 eurų suma.

7.4. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuosprendyje nurodytos piniginės lėšos būtų grąžintos bendrovei, būtų pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka ar būtų susitarta dėl žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo kitokiu būdu. Priešingai, iš UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atsakymo Šiaulių apygardos prokuratūrai seka, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto procedūra yra užbaigta ir įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro (t. 7, b. l. 7, 8). Taigi, civilinis ieškinys šiuo atveju neegzistuojančio juridinio asmens naudai negali būti reiškiamas, ir negalės būti reiškiamas ateityje, susitarimas dėl žalos atlyginimo kitokiais būdais taip pat negali ir negalės būti sudaromas bei realizuojamas. Todėl šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfiskavus iš M. Ž. pasisavintas bendrovės lėšas būtų apsunkinta galimybė šias lėšas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai išieškoti civilinio proceso tvarka, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teismų praktikai.

7.5. Pažymėtina ir tai, kad sprendimą konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą negali nulemti jokiais įtikinamais teisiniais ir loginiais argumentais nepagrįsta bankroto administratoriaus įgalioto asmens V. M. dviprasmiška pozicija (pretenzijų M. Ž. neturi, nežino, kokia apimtimi pasitvirtins kaltinimai ir todėl nereiškia ieškinio).

7.6. Tai, kad M. Ž., būdamas bendrovės direktoriumi, kasininku ir vieninteliu akcininku pats su savimi nesudarė ir negalėjo sudaryti taikos sutarties ar pareikšti sau pretenzijas ir tai, kad pasisavinti pinigai galimai buvo deklaruoti VMI kaip pajamos, gautos iš individualios veiklos, nesuponuoja išvados, jog nusikalstamos veikos rezultatas neturi būti konfiskuotas.

7.6.1. Akivaizdu, kad netaikant turto konfiskavimo, šiuo atveju nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, nes nuteistasis iš nusikalstamos veikos turėtų materialinės naudos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautas pinigines lėšas (nusikalstamos veikos rezultatą), išieškant iš M. Ž. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 024 (keturiolika tūkstančių dvidešimt keturis) eurus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasLaima GarnelienėElena Vainienė