- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 2-56-239/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei A. M. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. V. teismo posėdyje patikslinęs reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės A. M. nuostolius dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo atlyginant pusę statinio vertės, t.y., 65000,00 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 5 d. ieškovas susituokė su R. V. ((duomenys neskelbtini)). Nuo santuokos pradžios ieškovas su žmona gyveno ieškovo tėvui A. V. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Šis butas ieškovo tėvo buvo paskirtas ieškovui gyventi, kaip sutuoktuvių dovana. Kadangi gimus vaikui, butas pasidarė per mažas šeimai, ieškovas su žmona nusprendė ieškoti didesnio būsto. Ieškovo žmonos motina, atsakovė A. M. gyveno (duomenys neskelbtini). Jai priklausančiame sklype buvo medinis gyvenamasis namas. Ieškovas su žmona suderino su atsakove, kad ji leis šeimai pasistatyti ir įsirengti ūkinį pastatą ir jame gyventi. Atsakovė sutiko šeimai užleisti savo sklypo dalį, kad šie pasistatę ir įsirengę ūkinį pastatą galėtų susikurti namus. Jokio atlygio už tai, kad šeima naudosis atsakovės žemės sklypo dalimi, atsakovė nereikalavo. 1994 m. gruodžio 16 d. ieškovo tėvas A. V. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini). Visi pinigai, gauti pardavus šį turtą t.y. 40000 Lt buvo perduoti ieškovui (padovanoti), kad šis su savo žmona galėtų pasistatyti gyvenamą būstą. Už gautus pinigus ieškovas pastatė nedidelį ūkinį pastatą atsakovės žemės sklype, kuriame šeima apsigyveno. 2004 m. ieškovui su žmona gimus antram vaikui atsirado poreikis didinti būstą. 2005 m. rugpjūčio 2 d. A. V., ieškovo tėvas, pardavė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus gautus pinigus t.y., 33 000 Lt atidavė (padovanojo) ieškovui, kad šis galėtų padidinti būstą, kuriame gyvena ir įsirengti gyvenamąjį namą. Ieškovas pradėjo tvarkyti visus statybų leidimus ir projektus, kad ūkinis pastatas būtų perprojektuotas ir pastatytas gyvenamasis namas, o atsakovės gyvenamasis namas būtų perprojektuotas į ūkinį pastatą. Atsakovė su viskuo sutiko, suteikė ieškovui leidimą tvarkyti visus reikalus. Ieškovas kreipėsi į K. N. įmonę, kuri parengė visą projektinę statybų dokumentaciją. 2006-06-01 ieškovui buvo išduotas statybos leidimas, kadangi atsakovė buvo davusi ieškovui įgaliojimą sutvarkyti visus reikalus, susijusius su namo statyba ir perprojektavimu, ieškovas statybos dokumentacijoje visur pasirašinėjo savo parašu. Kadangi gautų pinigų pilnai įsirengti namą neužteko, todėl ieškovas 2008 m. liepos 31 d. su AB Swedbank sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš banko paėmė 15000 Lt kreditą statybų užbaigimui. Šie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statyboms. Vartojimo kredito grąžinimą vykdo ieškovas asmeniškai t.y. nei atsakovė, nei jo žmona prie kredito grąžinimo neprisideda. Ieškovo pastatytas ūkinis pastatas jau yra pertvarkytas į gyvenamąjį namą, tačiau šie pertvarkymo darbai dar nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Šiame name nuo pat tada kai jis dar buvo nedidelis ūkinis pastatas, gyvena visa ieškovo šeima – žmona, vaikai. Trakų rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-205-272/2012 nutraukus ieškovo ir jo žmonos santuoką, atsakovė nebesutinka, kad ieškovas gyventų jo pastatytame name, teigia, kad namas yra jos žemėje, yra registruotas jos vardu, todėl tai yra jos nuosavybė ir nesutinka ne tik ieškovui perleisti nuosavybės teises į jo lėšomis pastatytą namą bet ir reikalauja, kad ieškovas išsikraustytų ir nereikalautų jokių teisių. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)esantis namas, VĮ „Registrų centras“ duomenimis pažymėtas kaip ūkinis pastatas, ant atsakovės žemės buvo pastatytas ieškovo asmeninėmis lėšomis. Visi statybos darbai buvo atlikti iš dovanotų piniginių lėšų arba asmeninių prievolių, kas yra pripažintina asmenine sutuoktinio nuosavybe. Nurodė, kad atsakovei leidus neatlygintinai naudotis jos žemės sklypo dalimi susiklostė faktiniai neterminuotos panaudos santykiai. Kadangi ieškovas savo lėšomis ir iniciatyva pasirūpino visais statybai reikalingais dokumentais, visus dokumentus pasirašinėjo savo vardu atsakovei neprieštaraujant, statybos atliktos iš ieškovo asmeninių lėšų, todėl statybos laikytinos teisėtomis, o ieškovas pripažintinas pastato statytoju, kurio nuosavybėn turi būti priskirtas pastatas. Kadangi jokia sutartis tarp šalių dėl pastato statybos nebuvo sudaryta, ieškovas pastatė pastatą teisėtai, turto ar investuotų lėšų negali išsireikalauti kitais būdais, o atsakovė statybos procese nedalyvavo ir prie jo neprisidėjo, yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.
Ieškovas teismo posėdyje papildomai parodė, kad jo tėvas butą (duomenys neskelbtini)pardavė už 70000 Lt, nors sutartyje buvo nurodyta tik 40000 Lt. 40000 Lt tėvas jam davė namui statyti. Statomas buvo visiškai naujas statinys, jokių iš anksčiau likusių pamatų nebuvo. Buvo pastatytas statinys, kuriam statyti uošviai lėšų nedavė, pinigais neprisidėjo ir jo žmona. Rekonstruojant namą didelę darbų dalį atliko pats ieškovas – jis atliko apdailos, fasadinius ir apšiltinimo darbus. Namo rekonstrukcijai panaudojo iš tėvo gautus 33000 Lt, kurių dalis – 10000 Lt kaip avansas parduodant tėvui priklausiusį sodą buvo pervesta jam, o likusi 23000 Lt dalis – į jo žmonos sąskaitą. Taip pat panaudojo iš gaunamo neoficialaus darbo užmokesčio sutaupytas lėšas – 10000 Lt. Tam, kad sutvarkyti santechnikos sistemą, iš AB, Swedbank ieškovas 2008 m. liepos mėnesį dar pasiėmė 15000 Lt kreditą. Nurodė, kad 2007 m. paėmus kreditą gauti pinigai atsakovės buvo panaudoti jo žmonos automobiliui įsigyti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2012 m. birželio 4 d. Trakų rajono apylinkės teismas ieškovo ir R. V. santuoką nutraukė bendru sutuoktinių sutikimu. Mano, kad ieškovas, siekdamas apsunkinti savo buvusios sutuoktinės bei vaikų gyvenimą, pateikė teismui nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad atsakovė A. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 0,0953 ha ploto buvo įgytas 1995-04-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei priklausančiame sklype yra gyvenamasis namas ir nedidelis ūkinis pastas. Šie statiniai priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise pagal 1975-06-17 dovanojimo sutartį. Kadangi sklypas buvo nemažas, atsakovė bei jos sutuoktinis (kuris yra miręs) matydami, kad R. V. ir J. V. neturi būsto, sutiko dukrai padėti ir leido persikraustyti į A. M. vyro jau pastatytą ūkinį pastatą savo sklype, už tai nereikalaudami jokio atlygio. Pažymėjo, kad 1940 metų statybos namą 1996-1997 metais savo lėšomis rekonstravo atsakovės sutuoktinis. Į šį rekonstruotą namą 1997 metais įsikėlė gyventi atsakovės dukra kartu su ieškovu bei vaikais. Atsakovas nei savo lėšomis, nei savo darbu neprisidėjo prie namo rekonstravimo 1996-1997 metais. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog jo tėvas A. V. 1994 metais pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini), ir visi pinigai, t.y. 40000 Lt, buvo padovanoti J. V., tačiau nepateikia tai patvirtinančių notaro patvirtintų sutarčių. Taip pat nurodė, kad atsakovei yra žinoma, kad A. V. pardavęs butą esantį (duomenys neskelbtini), pirko kitą butą sau bei sutuoktinei, o taip pat ir savo dukrai. Taip pat ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindžia savo nurodomo argumento, kad jo tėvas A. V. 2004 metais pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį sklypą esantį (duomenys neskelbtini), visus pinigus t.y. 33000 Lt padovanojo ieškovui. Nesant rašytinių įrodymų, ieškovo teiginiai dėl lėšų dovanojimo laikytini nesąžiningais. Atsakovei asmeniškai apie tokią pinigų sumą nieko nėra ir nebuvo žinoma. Taip pat nurodė, kad 2006 metais buvo nutarta rekonstruoti namą kuriame gyveno atsakovas bei ieškovės dukra su šeima. Buvo nutarta: pakelti namą iki mansardinio namo lygio, pristatyti 1 aukšto namo dalį bei juose įrengti koridorių ir vonią, padaryti rūsį. Pažymėtina, kad namas nebuvo statytas iš naujo, buvo atlikta tik dalinė rekonstrukcija. Atsakovas, kadangi pats gyveno rekonstruojamame name, tačiau pinigų neturėjo, pasisiūlė bent darbais ar dokumentų tvarkymu padėti rekonstruojant namą. Namo rekonstrukcija buvo vykdoma išimtinai iš atsakovės lėšų. Atsakovė visą savo gyvenimą nepertraukiamai dirbo, todėl turėjo santaupų. Rekonstrukcija kainavo nedaug, nes buvo vykdoma ūkio būdu. Ieškovas pastaraisiais 15 metų dirbo gal vienerius metus, turėjo nuolatinių girtavimo problemų, dėl ko iširo jo ir R. V. santuoka. Kadangi atsakovė buvo senyvo amžiaus, jos dukra nuolat dirbo, o ieškovas buvo bedarbis, gyvenantis iš sutuoktinės uždarbio, buvo sutarta, kad jis bent dalį dokumentų, susijusių su namo rekonstrukcija, gali sutvarkyti. Tačiau šie pavedimai jokiu būdu neįrodo, ieškovo prisidėjimo prie namo rekonstrukcijos. Be to, ieškovas atsakovės raštiško leidimo tvarkyti visus dokumentus negavo, nes ji pati norėjo kontroliuoti visą vykdomą veiklą dėl to, kad tik ji buvo investavusi pinigus. Ieškovas pateikė teismui statybinių dokumentų: čekių, kvitų ir pan., kuriuos išsinešė iš atsakovės namų, kol dar juose gyveno. Dalyje dokumentų esanti ieškovo pavardė anaiptol nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad ieškovas gyvendamas santuokoje su R. V. pirko pvz., langus už savo, o juo labiau, už asmenines lėšas. Daugumoje pateiktų mokestinių dokumentų apskritai neįmanoma identifikuoti prekių pirkėjo, todėl šie dokumentai teisine prasme neturi jokios įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovė matydama, kad namo rekonstrukcija, vykdyta 2006 metais, buvo įgyvendinta tik iš dalies: namas nėra pilnai įrengtas ir iki šiol, nutarė pagelbėti savo dukrai, kuri jau praktiškai nebegyveno su ieškovu, ir 2007 metais rugpjūčio 20 dieną sudarė kreditavimo įtartį, pagal kurią iš DNB NORD banko pasiskolino 15000 Lt. Už šias lėšas buvo įrengtas name centrinis šildymas. Kreditas yra grąžinamas iki šiol, ieškovas prie šio kredito grąžinimo niekada neprisidėjo. Pažymėjo, kad nelogiška ieškovo pozicija, jog jis 2008 metų liepos mėn. paėmė kreditą atsakovės namo remontui, nes jau 2008 metais ieškovo ir atsakovės dukros santuoka buvo faktiškai iširusi ir ieškovas tikrai negalėjo būti toks neapdairus, kad investuotų lėšas į atsakovės turtą. Nurodė, kad faktinės aplinkybės bei ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, ir ši susiklosčiusi situacija yra tik pretekstas gauti tai, kas jam nei faktiškai, nei teisiškai, nepriklauso.
Teismo posėdyje atsakovė papildomai nurodė, kad ūkinį pastatą 1996 m. pradėjo statyti jos vyras, kuris už savo lėšas pirko statybines medžiagas. Statyboms ji panaudojo savo santaupas, bei iš brolio šiam pardavus sodybą gautus 10000 Lt, kuriuos ji grynais atidavė savo dukrai. Atsakovas prie statybų prisidėjo savo darbo jėga, padėjo jo draugai. Nurodė, kad jos dukra automobilį įsigijo už savo lėšas, o kreditas buvo panaudotas ūkinio pastato rekonstrukcijai. Paaiškino, kad už įdėtą darbą sutiktų sumokėti ieškovui 20000 Lt. Ieškovo prašomų 65000 Lt ji sumokėti negali, nes šiuo metu gyvena iš pensijos ir tokių lėšų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovei A. M. nuosavybės teise priklauso 0,0953 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-04-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.t. 1, b.l. 49-50). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), esantys pastatai – gyvenamasis namas, kiemo rūsys, nuosavybės teise priklauso atsakovei A. M. 1975-06-17 Dovanojimo sutarties pagrindu (b.t. 1, b.l. 97-98).
K. N. firma „Rektra“ parengė projektinę statybų dokumentaciją A. M. vardu, skirtą gyvenamojo namo statybai, esamo gyvenamojo namo perplanavimui į namų ūkio pastatą (duomenys neskelbtini)(b.t. 1, b.l. 20, 45-76).
Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2006-06-01 išdavė statybos leidimą statytojai A. M. gyvenamojo namo statybai, esamo gyvenamojo namo perplanavimui į namų ūkio pastatą. Nurodomas statybos adresas: (duomenys neskelbtini)(b.t. 1, b.l. 41-42).
Tarp šalių kilo ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto atsakovės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio į gyvenamąjį namą rekonstruoto ūkinio pastato (toliau tekste – Ginčo pastatas). Iš šalių teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovės žemės sklype Ginčo pastatas buvo pradėtas statyti 1996 m. Tuomet ginčo pastate atsakovei sutikus apsigyveno ieškovas su šeima. Pagal K. N. firmos „Rektra“ parengtą projektą Ginčo pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą. Tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
LR CK 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minėto straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti teismų praktikoje išskiriamos būtinos sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-140/2006; Nr. 3K-3-166/2008; Nr. 3K-3-593/2008; Nr. 3K-3-111/2009).
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus konstatuoja, kad šioje byloje nėra tiek įstatymo tiek teismų praktikoje nustatytų būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Teismas pažymi, kad įstatymas (LR CK 6.237 str. 1 d.) nurodo vieną iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – tai, kad turtas turi būti įgytas tyčia ar dėl neatsargumo. Šiuo atveju, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų, Ginčo pastatas buvo statomas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bendru šalių sutarimu. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės tyčią siekiant įgyti nuosavybės teise Ginčo pastatą ar neatsargumą – kaip šiuo atveju galėjo pasireikšti atsakovės tyčia ar neatsargumas nenurodo ir pats ieškovas. Be to, pažymėtina, kad LR CK 4.40 str. 1 d. numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
Viena iš teismų praktikoje numatomų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – kreditoriaus veikimas išimtinai savo interesais ir savo rizika. Kaip matyti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės paaiškinimų, Ginčo pastatas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo statomas, o vėliau rekonstruojamas tam, kad jame galėtų gyventi ieškovas su savo šeima, t.y. su atsakovės dukra ir vaikais. Atsakovė taip pat patvirtino, jog sutiko, kad jos žemės sklype būtų statomas Ginčo pastatas, nes norėjo, kad jos dukra su ieškovu turėtų kur apsigyventi, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta atsakovės dukra, buvusi ieškovo žmona R. V.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas būtų išreiškęs ketinimą nuosavybės teise įgyti Ginčo pastatą. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovės sutikimu jis rūpinosi statybų įforminimu, o visi statybų dokumentai buvo tvarkomi atsakovės vardu, dėl ko jis neprieštaravo ir pretenzijų nereiškė. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad ieškovas, kaip apdairus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, galintis turėti tikslą nuosavybės teise įgyti statomą ar rekonstruojamą pastatą, ir žinodamas kad statybos darbai atliekami jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype bei kad visi statybų dokumentai tvarkomi ne jo vardu, turėjo ir galėjo suvokti atsirandančią riziką dėl galimybių ateityje reikšti pretenzijas į šių darbų objektą – Ginčo pastatą, tačiau jokių veiksmų šiai rizikai sumažinti ar pašalinti nesiėmė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad statant bei rekonstruojant Ginčo pastatą ieškovas veikė šeimos interesais, o ne išimtinai savo asmeniniais interesais.
Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog nepagrįstas praturtėjimas yra subsidiarus teisių gynimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra galimybės turtą išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinyje remiasi Statybų įstatymo nuostatomis bei įvardija save kaip Ginčo pastato statytoją. LR CK 4.47 str. 1 d. 4 p. numato vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimą. Taigi, ieškovas, turėdamas turtinių pretenzijų į Ginčo pastatą bei laikydamas save tinkamu jo statytoju, galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo nuosavybės teisės į Ginčo pastatą ar jo dalį pripažinimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo – iškart pateikė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal LR CK 6.237 str. 3 d. nepagrįstai įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Tuo tarpu ieškovas, patikslinęs savo ieškinį, Ginčo pastato grąžinti natūra nereikalauja, tik prašo iš atsakovės priteisti pusę Ginčo pastato vertės, nors Ginčo pastatas nėra nei žuvęs, nei sužalotas.
Reikšdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas nurodė, kad Ginčo pastatas buvo pastatytas jo asmeninėmis lėšomis ir pastangomis. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pasak ieškovo, jis Ginčo pastato statybai panaudojo jam jo tėvo A. V. padovanotas lėšas bei vartojimo kredito sutarties pagrindu gautus pinigus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1994-12-16 Sutartimi A. V. pardavė keturių kambarių, 80,42 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt (b.l. 15) bei kad 2005-08-02 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi už 33000 Lt litų buvo parduotas A. V. priklausantis 0,0720 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)(b.t. 1, b.l. 13-14). Tačiau ieškovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tarp jo ir jo tėvo susiklosčiusius dovanojimo teisinius santykius, nors tiek pagal 1964 m. Civilinio kodekso 282 str., tiek pagal LR CK 6.469 str. 1 d. reikalavimus turėjo būti sudarytos rašytinės dovanojimo sutartys. Nesant šių duomenų, teismas negali spręsti apie dovanotų lėšų sumą bei dovanojimo sąlygas – t.y., ar lėšos buvo dovanotos ieškovui, ar ieškovo šeimai. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad sudarant A. V. priklausiusio sodų bendrijoje esančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, A. V. pagal įgaliojimą atstovavo R. V. (b.t. 2, b.l. 13-14). Dalis už šį sklypą gautų lėšų – 23000 Lt – 2005-08-02 buvo pervesta į R. V. banko sąskaitą (b.t. 1, b.l. 43). Iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad lėšos iš šios sąskaitos laikotarpiu nuo 2005-08-04 iki 2007-08-01 buvo nuimamos bankomatuose, atsiskaitant už degalus degalinėse, prekes įvairiose parduotuvėse (Ermitažas, Iki, Maxima ir pan.) (b.t. 2, b.l. 43-44). Iš sąskaitos išraše esančių duomenų negalima spręsti, kam buvo naudojamos šios lėšos – ieškovo asmeniniams poreikiams, statyboms, ar ieškovo ir R. V. šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad lėšos buvo naudojamos iš ieškovo žmonos sąskaitos, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šios lėšos buvo asmeninė ieškovo nuosavybė bei kad visos jos buvo panaudotos Ginčo pastato statyboms. Be to, teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad iš 40000 Lt pardavus ieškovo tėvams butą ieškovo šeimai buvo dovanota tik 4000 dolerių, o pardavus sodą ieškovo tėvai jai padovanojo 3000 Lt, o dalis gautų lėšų – 14000 Lt buvo grąžinta ieškovo tėvams. R. V. taip pat nurodė, kad ieškovas 15000 Lt kreditą panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (b.t. 2, b.l. 68). Teismas pažymi, kad ieškovo, jo buvusios žmonos R. V., ieškovo motinos V. V., ieškovo sesers Ž. D. parodymai apie ieškovui dovanotas lėšas, vartojimo kredito sutarties (b.t. 1, b.l. 11) pagrindu gautas lėšas bei jų naudojimą yra prieštaringi (b.t. 2, b.l. 65-69), todėl teismas iš liudytojų parodymų nesant rašytinių įrodymų vienareikšmiškai spręsti apie dovanojimo aplinkybes bei atsakovo lėšų naudojimą neturi galimybės. Be to, liudytojos yra giminystės ryšiais susijusios su šios bylos šalimis, kas taip pat gali lemti jų atitinkamą suinteresuotumą bylos baigtimi. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas pateikė su Ginčo pastato statyba susijusius dokumentus ir statybos išlaidas patvirtinančias sąskaitas ir kvitus (b.t. 1, b.l. 16, 27-37), tačiau šie dokumentai nėra pakankamas pagrindas spręsti jog visas šiuose dokumentuose nurodytas sumas ieškovas sumokėjo pats iš savo asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų – išrašų iš jo banko sąskaitos, kurie kartu su kitais ieškovo jau pateiktais duomenimis patvirtintų jo atliktus mokėjimus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog Ginčo pastatas buvo pastatytas už jo asmenines lėšas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra atmetamas.
Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistina 3500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) (b.t. 2, b.l. 55-57).
Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 92,43 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (LR CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 1.136, 1.138, 4.40, 4.47, 6.237 str. str., 6.210 str. 1 d., 6.886-6.889 str., CPK 5, 93, 96, 178, 259, 260, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. V. 3500,00 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. M..
Priteisti iš ieškovo J. V. 92,43 Lt (devyniasdešimt du litai 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.