Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Edmundo Jaro (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. K., institucija duodanti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą (CPK 318 straipsnis) nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, tinkamai juos įvertino, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 176, 178, 185 str.). Todėl sprendimą naikinti pagal atsakovo atstovo apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo visus įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ieškinio pagrįstumą. Panevėžio apygardos teismas 2007-03-22 gavo atsakovo atstovo advokato Stephan J. Kuss pranešimą apie tai, kad apeliantui (atsakovui) yra pranešta apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Atsakovas į apygardos teismo posėdį neatvyko, o pranešime nurodoma, kad atsakovas neturi finansinių galimybių dalyvauti teismo posėdyje ar suteikti įgaliojimus dar vienam advokatui Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovą A. K. ieškovės I. R. dukros N. tėvu. Ieškovė ieškinyje nurodo kad 2002 metais vasarą Vilniuje susipažino su atsakovu, 2002 m. liepos mėnesį su atsakovu pradėjo lytiškai santykiauti, 2002 m. spalio mėnesį pasijuto nėščia. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą N. R. Ieškovė įsitikinusi, kad dukros tėvas yra atsakovas A. K., nes su kitais vyrais ji lytinių santykių neturėjo. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, pripažįsta, kad susipažino su ieškove I. R. 2002 m. rugsėjo ar spalio mėnesį Vokietijoje, o ieškovė 1–2 savaites gyveno atsakovo namuose, jie lytiškai santykiavo. Atsakovas A. K. neigia galintis būti ieškovės dukros gimusios (duomenys neskelbtini), nes žino, kad ieškovė ir prieš, ir po jų pažinties bendravo su kitais vyrais (1 t., b. l. 101–102). Vokietijos Bad Kreuznach pirmosios instancijos teisme atsakovas, apklausiamas kaip teismo proceso šalis, patvirtino, kad lytiškai santykiavo su ieškove 2002 m. spalio – lapkričio mėnesiais 2–3 savaites Vokietijoje, po to ieškovė išvyko, o praėjus 7 mėnesiams jam pranešė esanti nėščia ir, kad jis, atsakovas, esantis vaiko tėvas. Atsakovas apklausos metu teigė, kad ieškinyje išdėstyti faktai neatitinka tikrovės ir prašė atlikti tėvystės testą (2 t., b. l. 50–51). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006-03-10 nutartimi paskyrė DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar atsakovas A. K. yra ieškovės dukros N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (1 t. , b. l. 112). Atsakovui pranešimas apie paskirtą DNR ekspertizę, jos atlikimo vietą ir laiką buvo išsiųstas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 4 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teisme gautas patvirtinimas, kad dokumentas atsakovui įteiktas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 10 straipsnis) (t. 1, b. l. 134–136). Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos gautas pranešimas, kad skirtu laiku, t. y., 2006-06-07, 10.00 val., į laboratoriją atvyko ieškovė I. R. su vaiku, o atsakovas A. K. neatvyko (t. 1, b. l. 138). CK trečiosios knygos X skyriaus „Vaiko kilmės nustatymas“ trečiojo skirsnio „Tėvystės nustatymas“ 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. To paties straipsnio 2 dalis numato, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Todėl Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis, kad byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas draugavo ir turėjo lytinius santykius 2002 metų spalio mėnesį, o ieškovės dukra gimė (duomenys neskelbtini), šią datą susiejant su teismo pripažįstama visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), jog normalus moters nėštumas trunka apie 9 mėnesius, o CK 3.140 straipsnyje nurodyta, kad nustatant vaiko kilmę iš tėvo laikomasi 300 dienų taisyklės. Įvertinant atsakovo atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, kaip tėvystės įrodymą, ir visumą aukščiau išvardintų įrodymų, yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovą A. K. ieškovės I. R. dukros tėvu, kaip pagrįstai sprendime konstatavo ir nusprendė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti B. K., Vokietijoje, dėl to, kad atsakovas finansiškai neturi galimybės susimokėti už kelionę į Lietuvą (Vilnių) atmestinas, kaip nepagrįstas. Šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, taikydamas Lietuvos Respublikos teisę (CPK 785 str., CK 1.31 str. 1 d., 3 d.) ir turėjo teisę bylą išnagrinėti iš esmės (tokios bylos priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui pirmosios instancijos teismas sudarė realią galimybę pateikti vieną iš svarbiausių ir patikimą įrodymą ginčijant ieškiniu prašomą nustatyti tėvystę – atlikti DNR ekspertizę, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose dėl nesvarbių priežasčių. Jis pats (ir jo atstovas advokatas) byloje pareiškia, kad neatvyks į Lietuvą, Lietuvos pirmosios instancijos teismą, į DNR ekspertizės darymą dėl finansinių sunkumų, tačiau tai neatitinka tikrovės. Byloje yra pažyma (ir kiti duomenys), kad atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį, kitas pajamas (jis dar ir taupo pinigus), iš kurių matyti, kad atskaičiavus visus mokesčius atsakovui pragyvenimui lieka 783,50 eurų (t. 2, b. l. 53–54), ką jis patvirtino apklausiamas ir B. K. pirmosios instancijos teisme Vokietijoje (t. 2, b. l. 50–51). Todėl kolegija šią aplinkybę pripažįsta, kaip įrodančią, kad atsakovas turėjo ir turi pakankamai lėšų atvykti į Lietuvos pirmosios instancijos teismą, nagrinėjusį šią bylą, kaip ir į apeliacinės instancijos teismą, o to nepadarė ir nedaro dėl nesvarbių priežasčių, tai yra tuo jis atsisako paminėtos ekspertizės (CK 148 str. 2 d.), nors formaliai deklaruoja norą atlikti ekspertizę. Todėl skirti kitą DNR ekspertizę, arba tokią ekspertizę pavesti atlikti Vokietijos kompetentingam teismui , kaip prašo apeliantas ir jo advokatas, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, jog jis negali teikti vaikui išlaikymo, kadangi yra bedarbis. Nors apeliaciniame skunde atsakovo atstovas advokatas Stephan J. Kuss nurodo, kad siunčia teismui sprendimo kopiją dėl bedarbio pašalpos išmokų, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymą N. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-04-13 iki vaiko pilnametystės ir 8153,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą, tinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis apie abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas įvertino byloje esančią pažymą apie atsakovo darbo užmokestį, kitas jo pajamas, iš kurios matyti, kad, atskaičiavus visus mokesčius, atsakovui pragyvenimui lieka 783,50 eurų (t. 2, b. l. 53–54), o tai patvirtino ir pats atsakovas apklausiamas B. K. pirmosios instancijos teisme Vokietijoje (t. 2, b. l. 50–51). Ieškovė ieškinyje ir 2006-09-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad nedirba, viena augina vaiką, vienintelės jos gaunamos pajamos yra nedidelė pašalpa mokama už vaiką. Iš byloje pateiktų pažymų apie I. R. pajamas matyti, kad ieškovė gauna tik socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, iš viso per mėnesį 252,38 Lt (t. 1, b. l. 11, 43). Šie duomenys leidžia teigti, kad atsakovas A. K. turi didesnes galimybes remti dukrą N. materialiai, nei ieškovė, auginanti dukrą viena. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės vaiko išlaikymui prašoma 400 Lt suma yra teisinga, leidžianti užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir atitinkanti atsakovo turtinę padėtį. Teismas pagrįstai priteisė ir išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo datos 2003-08-01 iki ieškinio pareiškimo dienos 2005-04-13 (CK 3.200). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įstatymų nepažeidė, sprendimą pagrindė leistinais ir byloje ištirtais įrodymais, o ieškovės ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo tenkino pagrįstai. Priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 259, 263 str.). Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, kuris netenkinamas. Apeliacinėje instancijoje turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. gim. (duomenys neskelbtini), 15,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.