- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- I-4113-790/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–5), prašydamas 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD) direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. PK E-379 ,,Dėl nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti A. P. į tarnybą VAD; 2) priteisti iš VAD A. P. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir po 38,08 Eur vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad dirbo VAD Pastatų apsaugos skyriaus šauliu. Atsakovo Dokumentų valdymo sistemoje buvo paskelbta, kad pagal 2017 m. balandžio mėn. darbo grafiką pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. turėjo dalyvauti Pirmosios medicininės pagalbos mokymuose, kurie turėjo vykti UAB „Inspecta“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodytą dieną 7.55 val. nuvyko nurodytu adresu, jį pasitiko bendrovės darbuotojas Ž. K., kuris nežinojo apie tą dieną vykusius mokymus. Pasitikslinus informaciją su asmeniu, prisistačiusiu dėstytoju K. R., paaiškėjo, kad dėstytoja, kuri veda pirmosios pagalbos mokymus, tą dieną išvykusi į Kauną. Susisiekus su dėstytoja G. B. telefonu buvo nurodyta užrašyti savo vardą, pavardę bei telefono numerį ir palikti šiuos duomenis biure, dėstytoja žadėjo informuoti, kada vyks mokymai. Būdamas įsitikinęs, kad tą dieną mokymai nevyks, pareiškėjas apie 8.25 val. išvyko iš UAB „Inspecta“ patalpų, pateko į automobilių spūstį, todėl nutarė važiuoti kitu keliu ir pakeliui užsuko į parduotuvę „Ermitažas“. Grįžęs namo 10.47 val. paskambino pamainai vadovavusiam pareigūnui D. S. ir pasitikslino, ar tos dienos grafike buvo įrašyti mokymai, informavo, kad mokymai nevyko, todėl grįžo namo. D. S. pasiūlė informuoti savo tiesioginį viršininką. 10.52 val. pareiškėjas paskambino tiesioginį vadovą pavaduojančiam E. G., kuris informavo skyriaus viršininko pavaduotoją G. K.. 12.04 val. paskambinęs G. K. liepė laukti tolimesnių nurodymų, jokios papildomos informacijos, kad mokymai vyksta tą dieną, pareiškėjas negavo. Kitą dieną pareiškėjui paskambino Parengimo poskyrio darbuotoja, kuri paprašė pateikti pasiaiškinimą, kodėl jis nebuvo mokymuose, nes UAB „Inspecta“ darbuotojai pranešė, kad jis nedalyvavo savo noru. Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, 2017 m. gegužės 16 d. buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-11 (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną dieną skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. VAD direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą, 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. PK E-379 skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną darbo dieną ir atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos 2017 m gegužės 18 d. Pareiškėjo nuomone, skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, yra neadekvati ir nepagrįsta, kadangi situacija bei pareiškėjo elgesys (veiksmai) buvo įvertinti vienpusiškai, nevertinant realiai egzistavusių aplinkybių ir jų sukeltų pasekmių. Tai įvyko ne dėl pareiškėjo tyčinių veiksmų, noro vengti tą dieną atlikti tarnybines pareigas, o dėl nesusikalbėjimo su mokymus organizuojančiais asmenimis. Apie įvykusį nesusipratimą informavo savo vadovus, tačiau iš jų nesulaukė konkretaus atsakymo, kaip turėtų elgtis. Tokie veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip tyčinis nebuvimas tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną darbo dieną ir pagal savo sunkumą prilyginami nebuvimui tarnyboje dėl tikrai nepateisinamų priežasčių (neblaivumo, tingėjimo ir pan.). Be to, ne visų pareigūnų elgesys panašiose situacijose VAD anksčiau buvo vertinamas taip pat griežtai. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo. Todėl skundžiamas VAD direktoriaus Įsakymas turėtų būti panaikintas, jis turėtų būti grąžintas į tarnybą ir priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
Atsakovas VAD su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 21–26). Nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. buvo gautas VAD Pastatų apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojo G. K. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad, vadovaujantis VAD direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. įsakymu V-130 „Dėl privalomųjų pirmosios pagalbos mokymų“, pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. nuo 9 val. iki 17 val. kartu su kitais VAD pareigūnais privalėjo dalyvauti privalomuose pirmosios pagalbos mokymuose UAB ,,Inspecta“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mokymai buvo įtraukti į 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų, dirbančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, balandžio mėnesio darbo grafiką. VAD Personalo skyriaus Mokymų poskyrio vyresnioji specialistė M. K. PAS viršininko pavaduotojui pranešė, kad ji gavo informaciją iš mokymus vedančios įmonės UAB ,,Inspecta“, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. 07.55 val. atvyko į UAB ,,Inspecta“ patalpas ir nurodė, kad mokymuose negali dalyvauti, nes serga jo vaikai. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 4 d. 7.55 val. jam nuvykus į UAB ,,Inspecta“ patalpas, buvo pasakyta, kad VAD darbuotojams tą dieną mokymų Vilniuje nėra, tačiau Pastatų apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas nurodė, kad mokymai minėtą dieną VAD pareigūnams vyko. Atlikus tarnybinį patikrinimą Išvadoje konstatuota, kad A. P. 2017 m. balandžio 4 d. dėl savo aplaidaus neveikimo nedalyvavo (tinkamai ir laiku nesiėmė priemonių išsiaiškinti mokymų laiką) jam privalomuose pirmosios medicinos pagalbos mokymuose, dėl to visą darbo dieną nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. A. P. nebuvimas tarnyboje, nesiėmimas veiksmų tinkamai išsiaiškinti situaciją, rūpinimasis savo asmeniniais reikalais, bandymas kaltininkais padaryti UAB „Inspecta“ darbuotojus rodo jo atsainų požiūrį į tarnybą ir tai, kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo A. P. nesigaili. Tarnybinio patikrinimo metu gauta A. P. charakterizuojanti informacija rodo, kad pareigūnas iš esmės nėra apibūdinamas kaip geras darbuotojas (per 13 tarnybos VAD metų nepakilo pareigose, per pastaruosius 9 metus jo atžvilgiu atlikti 5 tarnybiniai patikrinimai ir skirtos 4 tarnybinės nuobaudos). Tarnybinio patikrinimo metu pareigūno tarnybinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl nėra pagrindo A. P. skirti švelnesnę, nei Statuto numatyta, tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo veiksmai, vertinami kaip neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir VAD pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjo teisių, o jam paskirta tarnybinė nuobauda pagrįsta ir teisėta, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rūšis parinkta pagrįstai, atsižvelgiant į jo elgesį ir charakterizuojančią medžiagą, todėl ginčijamas Įsakymas pagrįstas ir teisėtas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas ėjo VAD Pastatų apsaugos skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (b. l. 53 ir kt.). VAD 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-130 jis kartu su kitais VAD pareigūnais buvo siunčiamas dalyvauti privalomuose pirmosios pagalbos mokymuose UAB „Inspecta“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie turėjo vykti 2017 m. balandžio 4 d. nuo 9 iki 17 val. (b. l. 38). Mokymai buvo pažymėti ir 2017 m. kovo 21 d. VAD Pastatų apsaugos skyriaus Lietuvos Respublikos Vyriausybėje dirbančių pareigūnų darbo ir budėjimo balandžio mėnesį grafike (b. l. 41).
Mokymus organizavusios įmonės atstovė R. M. 2017 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku informavo VAD Personalo skyriaus Mokymo poskyrio vyresniąją specialistę M. K., paskirtą atsakinga už šių kvalifikacijos tobulinimo mokymų organizavimą, kad pareiškėjas buvo atvykęs į įmonę prieš mokymus ir minėjo, jog mokymuose dalyvauti negali. 2017 m. balandžio 5 d. VAD Pastatų apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas G. K. tarnybiniame pranešime VAD direktoriaus prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo drausmės pažeidimo, t. y. neatvykimo į darbo vietą vieną dieną be pateisinamos priežasties (b. l. 27-28).
VAD Teisės ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą ir 2017 m. gegužės 16 d. surašė Išvadą (b. l. 46-51), kurioje nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. dėl savo aplaidaus neveikimo nedalyvavo (tinkamai ir laiku nesiėmė priemonių išsiaiškinti mokymų laiką) jam privalomuose mokymuose, dėl to visą darbo dieną nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties, tokiu nerūpestingumu pažeidė pareigybės aprašymo 6.7 punktą, kuriame nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas dalyvauja <...> mokymuose, VAD direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89 patvirtintų VAD etikos taisyklių 6.3 punktą, kuris nustato, jog pareigūnas privalo sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas, nustatytas Statute, Vadovybės apsaugos įstatyme, kituose teisės aktuose ir pareigybės aprašyme, Departamento Pastatų apsaugos skyriaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto VAD direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-111, 39.6 punktą, kuriame nustatyta, kad jaunesnieji specialistai dalyvauja VAD organizuojamuose mokymuose, 39.9 punktą, kuriame numatyta pareigūnų pareiga vykdyti Pastatų apsaugos pamainos vadovo, skyriaus vadovybės pavedimus, nurodymus nustatytais terminais ir apimtimis bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, kuriame numatytas pavyzdingumo (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas) principas, reikalavimus, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje buvo siūloma vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei šio straipsnio 3 dalies 6 punktu už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Byloje skundžiamu Įsakymu vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, šio straipsnio 3 dalies 6 punktu, 62 straipsnio 1 dalies 13 punktu, atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną darbo dieną ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 6, 52).
Statuto 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš tokių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kokiais atvejais gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Vienas iš tokių atvejų, nurodytų Statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte – nebuvimas tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų.
Kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, pareiškėjas nedalyvavo 2017 m. balandžio 4 d. nuo 9 iki 17 val. UAB „Inspecta“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykusiuose pirmosios pagalbos mokymuose, nors privalėjo juose dalyvauti pagal VAD 2017 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. V-130 bei 2017 m. kovo 21 d. VAD Pastatų apsaugos skyriaus Lietuvos Respublikos Vyriausybėje dirbančių pareigūnų darbo ir budėjimo balandžio mėnesį grafiką, su kuriais buvo tinkamai supažindintas.
Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu paaiškino, kad jis tą dieną apie 8 val. buvo atvykęs į UAB „Inspecta“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau administratorius (nustatyta, kad tai Ž. K.) apie vykstančius pirmosios pagalbos mokymus nieko nežinojo, todėl nukreipė jį toliau bendrauti su dėstytoju (nustatyta, kad tai K. R.), o pastarasis jam nurodė, kad, jo žiniomis, dėstytoja, kuri pravedinėja mokymus, išvykusi į Kauną bei pasiteiravo, ar jis tikrai atvyko tuo adresu. Pareiškėjas paaiškino, kad jam patvirtinus, kad mokymai tikrai turi vykti tuo adresu, minėtas vyriškis (K. R.) susisiekė telefonu su, pareiškėjo manymu, moterimi, kuri pravedinėja pirmosios pagalbos mokymus. Pareiškėjas iš jų pokalbio suprato, kad ši moteris vyksta į Kauną. Vyriškis perdavė telefoną pareiškėjui, pareiškėjo teigimu, jis pasiteiravo minėtos moters, ar jam nebus problemų, kad mokymų nebus, moteris jam pasiūlė užrašyti savo vardą, pavardę ir telefono numerį ir apie mokymus žadėjo informuoti. Pareiškėjo teigimu, jis, įsitikinęs, kad mokymai nevyksta, apie 8.25 val. išvyko iš UAB „Inspecta“ patalpų (b. l. 33-34).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad mokymams ruošėsi iš vakaro, internete pasižiūrėjo įmonės, organizavusios mokymus, darbo laiką. Įsakyme nurodytos informacijos, kad mokymai prasidės nuo 9 val., tiksliai neįsidėmėjo. Į UAB ,,Inspecta“ patalpas atvyko prieš 8 val., patalpose buvę darbuotojai apie mokymus nieko nežinojo, kitų kolegų nebuvo. UAB „Inspecta“ patalpose buvęs vyriškis jam nurodė, kad mokymų nebus, siūlė pasitikslinti, ar mokymai nevyksta kitu adresu, pasiūlė susisiekti su mokymų vadove telefonu. Iš vyriškio pokalbio su mokymų vadove suprato, kad ji išvykusi į Kauną. Vyriškis perdavė telefoną jam, telefonu bendravo su mokymų vadove G. B., pasiteiravo jos, ar nebus problemų, jei nebus mokymų, mokymų vadovė pasiūlė jam užrašyti savo vardą, pavardę, telefono numerį. Priėmė sprendimą vykti namo todėl, kad įmonės darbuotojai informavo, kad pirmosios pagalbos kursai tą dieną nevyksta. Iš patalpų išėjo įsitikinęs, kad mokymai nevyks. Iš kitų kolegų, dalyvavusių mokymuose, skambučio nesulaukė, galimai jie neturėjo jo telefono numerio. Kad už mokymus atsakinga specialistė M. K., jis žinojo, tačiau yra įpratęs veiksmus derinti su vadovu, todėl 10.42 val. paskambino vadovui. Vykdė nurodymus, gautus telefonu.
Tarnybinio patikrinimo metu apklaustas K. R. paaiškino (garso įrašas, priedas prie bylos), kad 2017 m. balandžio 4 d. jis bendravo su į patalpas atvykusiu pareiškėju. Kadangi jis (K. R.) neužsiima pirmosios pagalbos mokymais, paskambino mokymų vadovei, kuri tuo metu važiavo į Kauną, perdavė telefoną pareiškėjui, ką pareiškėjas su ja kalbėjo, nežino, po pokalbio paprašė pareiškėjo, kad jis užrašytų savo vardą, pavardę, jis tai padarė ir išėjo. Pareiškėjo duomenis perdavė dėstytojai.
Tarnybinio patikrinimo metu apklaustas Ž. K. paaiškino (garso įrašas, priedas prie bylos), kad 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo atvykęs į įmonės patalpas ir paklausė dėl mokymų, pareiškėją nusiuntė pas kolegą K. R., kuris užsiima mokymais, kuris, pasiskambinęs kitiems kolegoms, gavo informaciją, kad mokymai vyksta Kaune, tokią informaciją perdavė pareiškėjui. Parvažiavus mokymų vadovei paaiškėjo, kad mokymai vis dėlto vyksta Vilniuje.
Tarnybinio patikrinimo metu apklausta UAB ,,Inspecta“ mokymo įstaigos vadovė G. B. (garso įrašas, priedas prie bylos) paaiškino, kad 2017 m. balandžio 4 d. ji vyko automobiliu į Kauną, jai telefonu paskambino dėstytojas K. R., kuris perdavė telefoną pareiškėjui. Su pareiškėju vykusio pokalbio telefonu detalių tiksliai neprisimena, pareiškėjas buvo atvykęs dėl mokymų, teiravosi, ar vyks mokymai, ar būtina juose dalyvauti. Galėjo būti, kad ji ir pareiškėjas vienas kito nesuprato (nesusikalbėjo).
Teismo posėdyje apklausta UAB ,,Inspecta“ mokymo įstaigos (vieno iš įmonės padalinių) vadovė G. B. parodė, kad už pirmosios pagalbos mokymų organizavimą yra atsakinga ne ji, bet Kaune dirbanti darbuotoja. 2017 m. balandžio 4 d. liudytoja vyko į Kauną, paskambino kolega, pasakė, kad į mokymus atvyko asmuo. Telefonu jis klausė apie pirmos pagalbos mokymus, liudytoja jam negalėjo pateikti informacijos, ar vyks šie mokymai, pasiūlė kreiptis į savo įstaigos atsakingus už mokymus asmenis. Pokalbis vyko jai vairuojant, trūkčiojo ryšys. Įmonės patalpose administratorės tuo metu nebuvo, ji sirgo, todėl patalpose administratoriumi dirbo laikinas darbuotojas, kuris galėjo nežinoti visos informacijos apie tą dieną vykstančius mokymus.
Iš šių faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. apie 8 val. buvo atvykęs į UAB „Inspecta“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriose nuo 9 val. turėjo vykti pirmosios pagalbos mokymai, tačiau nei patalpose buvę UAB „Inspecta“ atstovai Ž. K. ir K. R., nei UAB ,,Inspecta“ mokymo įstaigos vadovė G. B., su kuria pareiškėjas kalbėjo telefonu, pareiškėjui nesuteikė tikslios informacijos apie vyksiančius mokymus, t. y. minėti asmenys nieko nežinojo apie nuo 9 val. vyksiančius mokymus. Dar daugiau, iš pareiškėjo paaiškinimų, kurie nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, o, priešingai, juos patvirtina tarnybinio patikrinimo metu apklausto Ž. K. paaiškinimai, nustatyta, kad UAB „Inspecta“ patalpose buvę minėti šios įmonės atstovai pateikė pareiškėjui informaciją, kad mokymai vyksta Kaune. Įspūdis, kad mokymai vyksta Kaune pareiškėjui galėjo susidaryti ir iš tos aplinkybės, kad K. R. skambino, kaip pareiškėjas suprato, atsakingai už mokymus G. B., kuri tuo metu vyko į Kauną. Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 4 d. apie 8 val. atvykus į UAB „Inspecta“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šios įmonės atstovai jam suteikė netikslią informaciją, kad mokymai nurodytose patalpose nevyks. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Inspecta“ atstovai pareiškėjui suteiktos informacijos nepatikslino ir jam išėjus iš patalpų, nors jis buvo palikęs savo kontaktus įmonės atstovams.
Vis dėlto, teismas vertina, kad aplinkybė, jog mokymus organizuojančios įmonės atstovai pareiškėjui suteikė netikslią informaciją, negali būti laikoma pateisinančia pareiškėjo nebuvimą tarnyboje (privalomuose mokymuose) visą darbo dieną. Kaip paaiškino pats pareiškėjas, jis iš UAB „Inspecta“ patalpų išėjo apie 8.25 val. Tačiau, kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas apie susidariusią situaciją iš karto neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei už mokymus atsakingos Personalo skyriaus Mokymo poskyrio vyresniosios specialistės M. K., o tolesnį laiką naudojo savo nuožiūra – vyko namo, užsuko į parduotuvę. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad tik 10.47 val. pareiškėjas paskambino pamainai vadovavusiam pareigūnui D. S., ir 10.52 val. paskambino tiesioginiam vadovui E. G., pastarąjį informavęs apie nevykstančius mokymus. Apie susidariusią situaciją pareiškėjas informavo skyriaus viršininko pavaduotoją G. K. 12.04 val., kai pastarasis paskambino pareiškėjui. Teismo vertinimu, jeigu pareiškėjas apie susidariusią situaciją būtų iš karto informavęs savo tiesioginį vadovą ar už mokymus atsakingą Personalo skyriaus Mokymo poskyrio vyresniąją specialistę M. K., pareiškėjui būtų pateikta tiksli informacija apie tai, kad mokymai vyksta numatytoje vietoje ir laiku, todėl pareiškėjas būtų turėjęs galimybę juose dalyvauti. Liudytoja G. B. paaiškino, kad ji taip pat siūliusi pareiškėjui kreiptis į savo įstaigos atsakingus už mokymus asmenis.
Taigi, teismas vertina, kad Išvadoje iš esmės pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. nedalyvavo jam privalomuose mokymuose dėl nepakankamo rūpestingumo. Pareiškėjo nepakankamas rūpestingumas pagal byloje nustatytas aplinkybes pasireiškė tuo, kad jis, gavęs netikslią informaciją iš mokymus organizuojančios įmonės atstovų apie nevyksiančius mokymus, apie tai laiku ir tinkamai neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei už mokymus atsakingos Personalo skyriaus Mokymo poskyrio vyresniosios specialistės, o tarnybai skirtą laiką naudojo savo nuožiūra. Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad dėl tokio nerūpestingumo pareiškėjas visą darbo dieną nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties ir tuo pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus – pareigybės aprašymo 6.7 punktą, VAD direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-89 patvirtintų VAD etikos taisyklių 6.3 punktą, Departamento Pastatų apsaugos skyriaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto VAD direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-111, 39.6, 39.9 punktus bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo veiksmuose pagrįstai buvo konstatuotas visų būtinų tarnybinio nusižengimo požymių egzistavimas.
Tačiau teismas pažymi, kad aptartos Statuto 33 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja skiriant tarnybines nuobaudas visais atvejais atsižvelgti į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi, konstatavimas, kad pareigūnas nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų savaime negali lemti pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – taikymo. Net ir konstatavus, kad pareigūnas nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų, dar reikia įvertinti ir jau minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei pagal jas nuspręsti, ar griežčiausios tarnybinės nuobaudos taikymas būtų proporcinga ir adekvati nusižengimo sunkumui, taigi ir teisinga, poveikio priemonė pareigūnui.
Šiuo atveju pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas vertina, kad Išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė. Vertinant pareiškėjo kaltę, svarbu atsižvelgti, kad jis mokymuose nedalyvavo ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio. Vertinant tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis matyti, kad nusižengimo padarymą lėmė ne tik nerūpestingas pareiškėjo elgesys, bet, visų pirma, pareiškėjui pateikta netiksli informacija mokymus organizavusioje įmonėje. Vertinant nusižengimo padarymo aplinkybes svarbu atsižvelgti, kad pareiškėjas apie susidariusią situaciją savo tiesioginį vadovą, nors ir pavėluotai, bet informavo savo iniciatyva, tačiau po to pareiškėjui jokie konkretūs nurodymai, kaip toliau elgtis, nebuvo duoti. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir jokių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad pareiškėjas VAD tarnauja pakankamai ilgą laikotarpį (13 metų). Nors Išvadoje nurodyta, kad per pastaruosius 9 metus jam buvo skirtos 4 tarnybinės nuobaudos, tačiau galiojančių tarnybinių nuobaudų nusižengimo padarymo metu pareiškėjas neturėjo. Iš pareiškėjo charakteristikos (b. l. 35) matyti, kad per tarnybos laikotarpį pareiškėjas 9 kartus buvo skatintas už pasiekimus darbinėje veikloje, o 2016 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai. Todėl pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo gali būti vertinama iš esmės kaip gera. Taigi, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) <...>, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2748/2012). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas aptartas skiriamos tarnybinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vertina, kad proporcinga ir adekvati nusižengimo sunkumui tarnybinė nuobauda – papeikimas. Todėl skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – keistina į papeikimą. Atitinkamai, pripažinus, kad skundžiamu Įsakymu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė pareiškėjui pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą, pripažintina, kad atsakovas skundžiamo Įsakymo 2 punktu neteisėtai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Todėl pažeistos pareiškėjo teisės turi būti ginamos panaikinant Įsakymo 2 punktą ir pareiškėją grąžinant į ankstesnes pareigas.
Statuto 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis (pagal VAD Finansų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. pažymą pareiškėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 412,50 Eur, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 38,08 Eur) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2017 m. gegužės 18 d., iki šio sprendimo įvykdymo dienos. Pagrindo sumažinti atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką nėra, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančius duomenis, po atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas darbo pajamų negavo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d. sumokėjo 400 Eur advokato padėjėjui už skundo surašymą (b. l. 15). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už skundo parengimą protingo dydžio, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl gali būti atlyginamos. Tačiau pareiškėjo skundas visiškai nebuvo patenkintas, nes skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda nebuvo panaikinta, o buvo pakeista švelnesne. Dėl to teismas vertina, kad pagal patenkintų reikalavimų dalį pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur suma advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. P. skundą iš dalies patenkinti.
Pakeisti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. PK E-379 „Dėl nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimo A. P.“ 1 punktu paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos – į papeikimą.
Panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. PK E-379 „Dėl nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, skyrimo A. P.“ 2 punktą, kuriuo pareiškėjas A. P. atleistas iš vidaus tarnybos.
Grąžinti pareiškėją A. P. į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2017 m. gegužės 18 d., iki šio sprendimo įvykdymo dienos.
Likusią pareiškėjo A. P. skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui A. P. iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 300 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.