Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. (M.) K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 kartus baustas administracine tvarka, neteistas ir

V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), 19 kartų baustas administracine tvarka, teistas 1998-04-22 pagal BK 271 str., 4 d. 100 MGL (12000 Lt) su 1/5 turto konfiskavimu,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. (M.) K. ir V. Š. (V. Š.) smurtaudami nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jie:

2012 m. vasario 17 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe, pro neužrakintas duris abu įėjo į M. J. (M. J.) tėvams priklausantį nuosavą namą, kur V. Š. stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, M. K. pakvietė M. J., o pastarajam atsiliepus ir einant link išėjimo durų, tyčia kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tuo metu, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š. liepė M. K. dar kartą suduoti nukentėjusiajam M. J. tačiau M. K. atsakė, kad užteks,

M. K. kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisipažino. Paaiškino, kad tą dieną kur nurodyta kaltinime, datos tiksliai nepamena, bet buvo žiema, nuo ryto su V. Š. kaimynui M. Č. V. k. vežė malkas, vėliau buvo pas kaimyną, prisigėrė, jis apie 24 val. išėjo namo ir užmigo, o V. Š. pasiliko. Nebūtų galėjęs nueiti pas M. J., kuris gyvena maždaug už (duomenys neskelbtini) kilometrų. Kartu su nukentėjusiuoju buvo patrauktas įtariamuoju byloje dėl vario vagystės. Šioje byloje nukentėjusysis juos pirma apkaltino, o vėliau pakeitė parodymus. 2012-02-18 buvo nukentėjusiajam paskolinti nuvežęs pinigus, nes šis prašė, tačiau pastarasis pinigų nepaėmė, o dar apkaltino, kad jis jį sumušė.

V. Š. kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisipažino. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis prie nukentėjusiojo namų nebuvo ir iš viso (duomenys neskelbtini) kaime nėra buvęs nuo 1995 metų. Dienos nepamena, tačiau visą dieną dirbo miške, o kitą dieną juos apkaltino sumušus nukentėjusįjį. Tą vakarą kai dirbo, pirma išėjo M. K., o jis dar liko, nes buvo išgėręs. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė nei teisme. Tuo metu nurodė, kad 2012-02-17 apie 18 val. buvo labai girtas ir nuėjo namo miegoti, o 2012-02-16 iki 18 val. dirbo pas savo kaimyną M.. Taip pat, kad pas M. J. buvo gal prieš 3 metus svečiuose, bet tikrai ne 2012-02-17 apie 1 val., tačiau kad 2012-02-17 apie 1 val. miegojo girtas namuose niekas negali patvirtinti, nes gyvena vienas.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino,- jų kaltė grindžiama tokiais įrodymais:

-nukentėjusiojo M. J. protokolu-pareiškimu (t. 1 b. l. 22), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 31-33, 35-37, 39-40) ir teisme, kad 2012-02-14 buvo susitikęs su abejais kaltinamaisiais ir V. V. (V. V.) (duomenys neskelbtini) už parduotuvės. Jie visi nuėjo į V. V. automobilį, kur jam siūlė pinigus, kad jis pakeistų parodymus policijoje, t. y. pasakytų, kad policijoje davė parodymus per prievartą, kad policijoje jį sumušė ir kad metalo vagystę padarė nenustatytas asmuo. Jis atsisakė. Tada kaltinamieji pas jį į namus atėjo 2012-02-17 naktį apie 1 val. Durys nebuvo užrakintos. M. K. įėjęs paklausė ,,M., ar tu namie“, o jam atsiliepus ir besikeliant iš lovos,- priėjo, sudavė į akį ir pasakė, kad tai perspėjimas. Jis nuo smūgio nukrito, o M. K. nuėjo pas V. Š. į koridorių. Tada V. Š. paklausė M. K. ,,ar dar pridėti M.“, o pastarasis atsakė, kad „nereikia, čia jam pagąsdinimui, kad nekištų liežuvio kur nereikia“. Tą naktį nė vienas iš kaltinamųjų jam susidorojimu negrasino. Tuo metu namuose miegojo, kai jam sudavė ir jis sušuko,- pabudo ir atsikėlė jo mama, tėvas ir pas jį nakvojęs draugas J. G.. Kitą rytą, apie 7-8 val. kaltinamasis M. K. atvažiavo pas jį ir siūlė pinigus, bet jis neklausęs už ką jį išvarė. Prieš tą įvykį abu kaltinamieji yra buvę jo namuose ir žinojo buto išdėstymą, o M. K. pas jį net metus gyveno. Prieš tai abu kaltinamieji buvo nuvežę jį į kažkokį namą (duomenys neskelbtini) ir laikė savaitę, siekdami, kad jis pakeistų parodymus byloje dėl metalo vagystės. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 86-92).

-liudytojos J. J. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 47-50) ir teisme, kad naktį išgirdo sūnaus balsą - ,,mama, mane muša“. Ji miegojo virtuvėje, o sūnus – kambaryje, į kurį patenkama per virtuvę. Girdėjo M. K. rusiškai sakant ,,čia tau pradžiai“. Virtuvėje prie jos lovos stovėjo V. (Š.), kurį pažino iš balso. Jis sakė ,,gal jam dar pakartoti“, o M. K. atsakė, kad nereikia ir abu išėjo. Tada sūnus su draugu išėjęs su žibintuvėliu iš paskos į kiemą apšvietė kiekvieną ir matė, kas tokie ten buvo. Ji abu kaltinamuosius pažino iš balsų, nes gerai pažįsta. Sūnus irgi pasakė, kad buvo atėję abu kaltinamieji. Ji matė pas sūnų mėlynę po akim ir buvo kakta nubrozdinta.. Tai buvo 2012-02-17 apie 1 valandą nakties. Kitą rytą atėjo M. K. pas juos į namus ir pasakė, kad atnešė M. pinigus. Ji jam pasakė, kad „pirma muši, o po to pinigus neši“ ir kad sūnus kreipsis į medikus dėl sumušimo. Vėliau buvo sutikusi kaltinamojo M. brolį J. ir seserį G., kurie pasakė „na M. ir įklimpo“;

-liudytojo J. G. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 54-57) ir teisme, kad nakvojo pas vaikystės draugą M. J., kai naktį į namą užėjo M. ir V., kuriuos pažįsta. M. žinojo kur nukentėjusysis miega ir ten nuėjo. Nukentėjusiojo motina miegojo virtuvėje, o jis už spintos. Kiek kartų buvo suduota nukentėjusiajam nematė, tačiau girdėjo, kaip V. pasakė, kad suduotu daugiau, o M. atsakė, kad užteks. Abu kalbėjo rusiškai. Kai kaltinamieji išėjo, jie dar pasišvietė žibintuvėliu ir matė juos abu einant keliu. Kitą dieną M. atvykęs siūlė nukentėjusiajam pinigus, bet šis jį išvijo.

-liudytojo H. J. (H. J.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 59-60) ir teisme, kad 2012-02-17 naktį jis buvo išėjęs į lauką ir neužrakino durų. Tada pas juos į namus užėjo M. ir V., kurie gerai žino namą. Jis miega prieškambaryje, ir visi kas ateina ar išeina turi praeiti pro jį, o kambarys atitvertas spintomis. Išgirdęs atidarant duris, paklausė kas atėjo, bet niekas neatsakė. Girdėjo atėjusiųjų balsus ir juos pažino. Girdėjo, kaip atėjęs vienas iš asmenų kitą vadino ,, (duomenys neskelbtini)“, o tai V. Š. pravardė. Primušę ir perspėję sūnėną išėjo. Kaltinamuosius pamatė po to, kai jau buvo sumuštas sūnėnas, nes jis apšvietė žibintu juos. Ryte atėjo M. ir siūlė pinigus, bet jam buvo liepta išeiti. Matė po M. akimi mėlynę;

-liudytojos I. V. paaiškinimu teisme, kad M. K. yra jos sugyventinis, kuris vieną iš 2012 metų vasario dienų, kurios tiksliai neatsimenanti, grįžo namo vėlai vakare. Įsiminė tai, nes vėlai grįžo pirmą kartą ir sakė, kad padėjo kažkam kažką daryti. Buvo išgėręs. Ar prašė pinigų – nepamena. Šiuo metu jau visko gerai nepamenanti. Palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 72-73). Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tą naktį kai buvo sumuštas nukentėjusysis, M. K. buvo namie ir miegojo. Ar jis kur nors ėjo kitą ryta-nepamena;

-liudytojo M. Č. paaiškinimu teisme, kad praeitų 2012 m. metų žiemą, kada tiksliai neatsimena, jam kaltinamieji padėjo krauti malkas, o po to visi vartojo alkoholį. Išsiskyrė apie 23 val. Pirmas išėjo V., o po to M.. Išeidami negriuvinėjo, bet buvo gerokai apsvaigę. Nežino ką jie veikė išėję iš jo namų. Nuo jų iki (duomenys neskelbtini) k. per laukus apie 4-5 km.

Šis liudytojas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad abu kaltinamieji išėjo „tikrai ne nakties metu“ (t. 1, b. l. 70);

-liudytojo V. V. paaiškinimu teisme, kad patvirtina savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 74-75), kad M. K. ir V. Š., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta jau 5 metus, gyvena netoli nuo jų namų. Kur jis buvo 2012-02-17, apie 1 val., tiksliai pasakyti negali, t. y. ar nakvojo pas tėvus, ar pas savo eilinę draugę. Apie tai, kad tą naktį buvo sumuštas M. J., jam pasakė M. K.. Pokalbio metu paminėjo, kad jis buvo iškviestas į policiją apklausai ir kad jam buvo pareikštas įtarimas dėl M. J. sumušimo;

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukų kopijomis, kuriuose užfiksuota, kad 2012-03-16 buvo apžiūrėta įvykio vieta – M. J. tėvams priklausantis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 25-30);

-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. J. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2012-02-17, vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kad sužalojimas neatspindi nukentėjusiojo pozos traumos metu; jis su užpuoliku galėjo būti priešpriešiais (t. 1, b. l. 84-85);

-akistatų tarp kaltinamųjų M. K. ir V. Š. ir nukentėjusiojo M. J. protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis pateikė analogiškus parodymus kaip teismo posėdyje, o kaltinamieji neigė 2012-02-17 buvę pas M. J. namuose ir jį mušę (t. 1 b. l. 97-98; 100-101);

-Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-08-28 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad M. J., kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo (tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) apklausų 2012-02-10 ir 2012-07-30 metu keitė savo parodymus (t. 2 b. l. 8-11).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo M. J., liudytojų J. J., J. G., H. J. parodymais.

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad 2012-02-17 apie 1 val. abu kaltinamieji atėjo prie M. J. tėvų namo ir abu pro neužrakintas duris užėjo į jo vidų, kur M. K. vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. J. į veidą ir pasakė, kad tai jam perspėjimas į ateitį. Kaltinamasis V. Š. tuo metu buvo koridoriuje, stebėjo aplinką ir vėliau liepė M. K. suduoti nukentėjusiajam dar kartą, tačiau pastarajam pasakius, kad nereikia, abu išėjo. Nukentėjusiojo M. J. parodymai dėl sumušimo nekito ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina jo nurodytas sužalojimo aplinkybes, t. y. kad jie padaryti galimai 2012-02-17, vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu pasėkoje, kurio individualių požymių nenustatyta, kad padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kad sužalojimas nors ir neatspindi nukentėjusiojo pozos traumos metu tačiau jis su užpuoliku galėjo būti priešpriešiais. Liudytojai J. J., J. G. ir H. J. teisme patvirtino nukentėjusiojo teisme nurodytas jo sumušimo aplinkybes, visi nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku, nakties metu, pro neužrakintas namo duris, visiems miegant, abu kaltinamieji nekviesti užėjo į namo vidų: J. J. patvirtino, kad naktį išgirdusi sūnų šaukiant - ,,mama, mane muša“, girdėjo M. K. sakant ,,čia tau iš pradžių“, o V. Š. - ,,gal jam dar pakartot“, po ko, M. K. jam atsakius, kad nereikia, abu išėjo. Ji abu kaltinamuosius pažino iš balsų, nes gerai juos pažįsta. Nurodė, kad sūnus su draugu jiems išėjus pašvietė žibintuvėliu ir matė, kad buvo atėję abu kaltinamieji. Ji taip pat matė mėlynę po sūnaus akim ir kaktą nubrozdintą; pas M. J. nakvojęs J. G. matė abu kaltinamuosius naktį į namą užėjus, ir nors nematė kiek buvo suduota nukentėjusiajam smūgių, tačiau girdėjo, kaip V. (t. y. V. Š.) pasakė, kad suduok daugiau, o M. (t. y. M. K.) atsakė, kad užteks; H. J. – kad 2012-02-17 naktį, pas juos į namus užėjo M. ir V., girdėjo jų pokalbį, juos abu atpažino iš balsų, nes abu pažįsta, o po to abu pamatė, kai sūnėnas jau buvo sumuštas ir juos apšvietė žibintu.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Taigi pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, o bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Šios bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiojo sumušimo metu veikė kartu kaip bendrininkų grupė.

Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Įvertinus jau paminėtus ir aptartus nukentėjusiojo M. J. ir liudytojų J. J., J. G. bei H. J. parodymus, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, yra nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai. Visi, tiek nukentėjusysis tiek paminėti liudytojai patvirtino, kad abu kaltinamieji nekviesti buvo atėję naktį pas nukentėjusįjį į namus, ir nors smūgį sudavė nukentėjusiajam tik M. K., bet V. Š. buvo netoliese, tuo sudarydamas pagrindą manyti, kad saugojo aplinką, o jo išsakyti žodžiai M. K. ,,suduok daugiau“, tik patvirtina, kad abiejų kaltinamųjų tikslas buvo sumušti nukentėjusįjį. Teismo nuomone, toks kaltinamųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų išankstinį susitarimą daryti bendrą nusikalstamą. Todėl pripažintina, kad abu kaltinamieji veikė bendru sutarimu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį kito žmogaus sveikatos sutrikdymo sudėties objektyviųjų požymių ir abu norėjo taip veikti iki buvo pasiektas norimas rezultatas – suduotas smūgis nukentėjusiajam M. J..

Gindamiesi nuo jiems pareikšto kaltinimo kaltinamieji taip pat nurodė, kad 2012-02-17 1 val. nakties negalėjo būti pas M. J. namuose ir jo sumušti, nes prieš tai nuo ryto iki vakaro dirbo su M. Č., vėliau su juo kartu vartojo alkoholį ir pirma išėjo M. K., kuris nuėjo namo pas savo sugyventinę, o V. Š. dar pasiliko. Tačiau teisme apklaustas liudytojas M. Č. nepatvirtino kaltinamųjų versijos. Jis nurodė, kad praeitų 2012 m. metų žiemą, kada tiksliai neatsimena, jam kaltinamieji padėjo krauti malkas, o po to visi vartojo alkoholį. Išsiskyrė apie 23 val., buvo vėlu, bet 24 val. dar nebuvo. Skirtingai nei kaltinamieji jis nurodė, kad pirmas išėjo V., o po to M.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad abu kaltinamieji išėjo „tikrai ne nakties metu“ (t. 1, b. l. 70);

Liudytojos I. V. parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi kaip kaltinamojo M. K. sugyventinė, be to jos parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nesutampa, nes ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad tą naktį kai buvo sumuštas nukentėjusysis, M. K. buvo namie ir miegojo, teisme te nurodė, kad 2012 metų vasarį, vieną iš dienų, kurios tiksliai neatsimena, jos sugyventinis, t. y. kaltinamasis M. K. grįžo vėlai vakare.

Todėl kaltinamųjų versija, kad jie 2012-02-17 1 val. nebuvo pas J. J. namuose ir nesumušė yra paneigta kitų byloje surinktų įrodymų visuma, o jų neprisipažinimas vertintinas kaip abiejų kaltinamųjų pasirinktas gynybos būdas. Tarpusavyje sutampančių nukentėjusiojo M. J. ir liudytojų J. J., J. G. bei H. J. parodymų visuma bei specialisto išvada neginčytinai patvirtina, kad kaltinamieji tyčia smurtaudami nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl jų nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą.

M. K. ir V. Š. atiduoti teismui kaltinant juos ir tuo, kad 2012 m. vasario 17 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe, pro neužrakintas duris abu įėjo į M. J. (M. J.) tėvams priklausantį nuosavą namą, kur V. Š. stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas netrukdytų daryti nusikalstamą veiką, M. K. pakvietė M. J., o pastarajam atsiliepus ir einant link išėjimo durų, tyčia kumščiu vieną kartą trenkė į veidą. Tada V. Š. liepė dar kartą suduoti nukentėjusiajam M. J. į veidą, o M. K. keikdamasis necenzūriniais žodžiais pagrasino stipriau sumušti nukentėjusįjį, suduoti jam smūgius ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu jis nepakeis savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo byloje dėl metalo vagystės, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaip padarę nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Abu kaltinamieji įvykdę šį nusikaltimą nepripažino ir teigė apskritai kaltinime nurodytu laiku nebuvę pas nukentėjusįjį namuose.

Vertindamas šio kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į visus byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jis grindžiamas tuo, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dėl savo parodymų vagystės byloje buvo persekiojamas kaltinamųjų, pirma išvežtas, laikomas kažkokiame name, kad jam buvo liepta keisti parodymus, kad jis buvo gąsdinamas, jog bus išvežtas į mišką, kur jį pririš prie medžio ar iškas jam duobę, kad jis tuo metu galvojo, kad jeigu pabėgs, tai vis tiek jį V., M. ir Š. kur nors pagaus ir padarys ką žadėjo. Jis bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes pats prisipažinęs įvykdžius vagystę ir nurodęs, kad kartu dalyvavo ir kaltinamieji,- buvo terorizuojamas, o vėliau naktį 2012-02-17 savo namuose sumuštas M. kartu su Š., t.y. M. sudavus jam į veidą, o V. Š. liepus suduoti dar kartą. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusysis nenurodė, kad jam 2012-02-17 įvykio metu. buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teisme M. J. paaiškino, kad nors kaltinamasis M. K. ir sudavė jam vieną smūgį, o V. Š. liepė jam dar kartą suduoti, pastarasis atsakė, kad jau užteks ir kad susidorojimu jam tą naktį nė vienas kaltinamasis negrasino. Iš nukentėjusiojo 2012-02-17 protokolo-pareiškimo Vilniaus rajono PK matyti, kad jis nurodė, jog kaltinamojo M. K. pasakymą ,,kaišiosi nosį į ne savo reikalus“ suprato kaip grasinimą nužudyti. Tačiau kaltinimas byloje abiems kaltinamiesiems yra pareikštas tik dėl 2012-02-17 įvykio, o ne dėl ankstesnių galimai buvusių nusikalstamų kaltinamųjų ar kitų asmenų veiksmų, nukentėjusiojo atžvilgiu, kurie nėra nagrinėjimo šioje baudžiamojoje byloje dalykas, todėl teismas bylą nagrinėja tik pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 str.).

Atsižvelgus į šias aplinkybes, nesusidaro vaizdas, kad nukentėjusysis M. J. būtų išsigandęs ar suvokęs kaltinamojo V. Š. jo atžvilgiu pasakytus žodžius, jog gal jam reikia dar suduoti, kaip realų pavojų savo gyvybei bei grasinimą jį sumušti stipriau ir taip sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, juo labiau, kad M. K. šio liepimo nepaklausė, atsakė, kad daugiau mušti nereikia ir abu kaltinamieji iš nukentėjusiojo namų išėjo. Tai, kad jo atžvilgiu išsakytų žodžių nukentėjusysis nevertino kaip realių, duodančių pagrindą manyti, kad jie gali būti realizuoti, patvirtina ir tai, kad pats teisme nurodė, jog 2012-02-17 kaltinamieji jam susidorojimu negrasino.

Pagal aptartus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nėra pagrindo daryti išvadai, kad M. K. ir V. Š. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jie dėl kaltinimo grasinus sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmių skyrimo.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį ir pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, kiekvieno jų vaidmenį nusikaltimo metu ir prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu sužalojimų liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamųjų asmenybes, t. y. kad M. K. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, 8 kartus baustas administracine tvarka neteistas, o V. Š. - 19 kartų baustas administracine tvarka, 1 kartą teistas, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, todėl nesant jų atsakomybę lengvinančių ir esant po vieną sunkinančią aplinkybę, bei vadovaujantis BK 54, 55, 61 str., jiems skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės apribojimo bausmės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai,– 3 CD diskai su pokalbių įrašais – paliktini byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. (M.) K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p., įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 4 d., 6 d. 1, 3 p., įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. (M.) K. ir V. Š. (V. Š.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktinius įrodymus,– 3 CD diskus su pokalbių įrašais – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.