Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-01 · Administracinė byla Nr. eI-3157-1066/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
eI-3157-1066/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00624-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
UAB "Likinija"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3157-1066/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00624-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Likinija“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Likinija“ jai priteisti 62,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Prašyme nurodo, kad jai pavestas vietinės rinkliavos administravimas Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje.

2.1. Atsakovė turi nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybėje, todėl atsakovei, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Taigi atsakovė, būdama nekilnojamojo turto savininku, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėjusi 62,93 Eur vietinės rinkliavos.

2.2. Taip pat teigia, kad atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovė nėra pateikusi atsiliepimo į prašymą. Procesiniai dokumentai jai įteikti viešojo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. susidariusios 62,93 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės UAB „Likinija“.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

6. Ginčui aktualiu laikotarpiu Akmenės rajono savivaldybėje vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatai apibrėžia, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4.10 p.).

7. Pareiškėja yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazę, kuriai sukurti gali naudotis VĮ Registrų centro, Savivaldybės administracijos seniūnijų bei kitų subjektų turimais duomenimis (Nuostatų 7 p.), vietinės rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I-ąjį metų ketvirtį) Vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu Vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (32 p.), administratorius organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą (31 p.).

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Akmenės rajono savivaldybėje įvesta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava atsakovui skaičiuojama pagal Nuostatų 12.1 p., pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 p.), kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (15.1 p.) arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai Vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (15.2 p.).

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2018 m. kovo 29 d. turi nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų)), todėl, remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą.

10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjusi. Iš byloje prie pareiškėjos prašymo pateiktų įrodymų matyti, kad apie esamą prievolę mokėti rinkliavą atsakovė buvo informuojama – suformuoti ir atsakovei pateikti 2021 m. gruodžio 15 d. įspėjimas ir 2022 m. sausio 20 d. pažyma apie skolą. Įspėjimas su įsiskolinimo sumomis buvo pateikti adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, įsiskolinimas padengtas nebuvo.

13.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą atsakovė buvo informuota tinkamai, tačiau ji teisės aktais jam nustatytos pareigos nevykdė. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ji apie tokį įsiskolinimą buvo informuota iš esmės, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad už ginčo laikotarpį atsakovė nesumokėjo pareiškėjai 62,93 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

14. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti 62,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą už ginčo laikotarpį, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš atsakovės priteisiant nurodytą sumą.

15. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikė dokumentus pagrindžiančius pareiškėjos patirtas 15,00 Eur išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15.1. Teismas pažymi, kad vertinant prašomų iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, svarbu paminėti, kad nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

15.2. Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininko etatas pas pareiškėją yra. Taip pat vertintina, kad pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą. Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likinija“ 62,93 Eur (šešiasdešimt du eurus, 93 eurocentus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis