- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 1S-21-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutarties, kuria trims mėnesiams (nuo 2014-12-17 iki 2015-03-17) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas jo (I. V.) turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 str. 2 d. (prekyba žmonėmis), padarymo.
Pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d., ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas ir I. V..
Siekiant užtikrinti galimus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje 2013-09-17 prokuroro nutarimu laikinai – šešių mėnesių laikotarpiui buvo apribotos įtariamojo I. V. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą - pinigus (466,12 Lt ir 30 eurų). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-10, 2014-06-13 ir 2014-09-09 nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. V. turtui buvo tęsiamas.
Skundžiama 2014-12-16 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. V. priklausantį turtą – pinigus (466 Lt ir 12 centų bei 30 eurų) pratęstas trims mėnesiams, šį sprendimą motyvuojant tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
Šalies argumentai
I. V. skundu faktiškai prašo panaikinti 2014-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir turtą (pinigus) grąžinti jo sugyventinei K. J..
I. V. nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta. Pažymi, kad jis nėra apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 147 str. 2 d., todėl su tuo susiję teismo motyvai, kai įtariamasis sutapatinamas su asmeniu, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. I. V. nurodo, kad jis turi šeimą, su drauge augina mažametę dukrą, šeimai itin stinga pinigų, nes jis jau 18 mėnesių yra suimtas ir negali padėti šeimai finansiškai. Taip pat nurodo, kad pinigai, į kuriuos laikinai apribotos nuosavybės teisės, yra ne tik jo, bet priklauso ir jo šeimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 str. 1 d. numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius.
BPK 151 str. 7 d. numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.
I. V. laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu paskirtas siekiant užtikrinti galimų civilinių ieškinių reikalavimų įvykdymą.
Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad nurodytas laikinas nuosavybės teisių apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. I. V. įtarimai buvo pareikšti padarius BK 147 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiaisiais yra pripažinta daugiau kaip dešimt asmenų. Netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo į I. V. turtą, gali būti apsunkintas galimų civilinių ieškinių užtikrinimas, dėl to laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminiame tyrime paskirtas bei jo terminas pagrįstai tęstas esant vienam iš BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų.
Skundžiamojoje teismo nutartyje nėra jokių formuluočių, leidžiančių manyti, kad teismas I. V. laiko padariusiu nusikalstamą veiką, kuria jis įtariamas (šiuo metu jau kaltinamas), todėl I. V. nepagrįstai teigia, jog teismas jį sutapatino su kaltu asmeniu. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktus duomenis, konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pinigai, kuriais I. V. uždrausta disponuoti, priklauso ne tik jam, bet ir jo sugyventinei - K. J., todėl I. V. prašymas pinigus, į kuriuos laikinai apribotos nuosavybės teisės, grąžinti K. J. negali būti tenkinamas. Be to, šiuo metu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu jau perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, ir teismas, išnagrinėjęs bylą, išspręs visus su I. V. turto apribojimu susijusius klausimus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinumo I. V. taikyti šią procesinės prievartos priemonę, todėl nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o I. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.