- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- II-281-818/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06183-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- J. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, vertėjaujant Ritai Daraškevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. B. skundą dėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. G. nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-29379926-15, panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas J. B. skundas dėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. G. nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-29379926-15, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu J. B. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 43 eurų bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes pareiškėjo teigimu, jis prieš atliekant manevrą, t. y. sukant į kairę laikosi visų atsargumo priemonių, jis buvo įjungęs posūkio žibintą ir jokios grėsmės eismo saugumui kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Mano, kad ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK kelių policijos valdyba savo atsiliepime į J. B. skundą nurodė, kad pažeidėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nes medžiagoje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad J. B. darydamas kairį posūkį, nesilaikė KET 101 punkto reikalavimų ir tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas automobilis. Pažeidimas įrodytas administracinio tesiės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu. Atsiliepime nurodė, kad ekspertizės akte pagrindinė eismo kilimo sąlygą buvo J. B. veiksmai, nes jis sudarė neišvengiama kliūtį jo automobilį lenkusio automobilio Volvo S80 vairuotojui G. B., todėl skunde išdėstyti teiginiai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
J. B. skundas netenkintinas.
Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs J. B., liudytojus G. B., R. M., A. K., konstatuoja, jog J. B. vairuodamas automobilį ,,SAAB 9000“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neatsargus ir sukdamas į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkusiam automobiliui „Volvo“ ir su juo susidūrė, t. y. jis nevykdė KET 101 punkto reikalavimo. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė KET reikalavimą ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykio registravimo pažymomis, tarnybiniais pranešimais, papildomai surinktais duomenimis.
J. B. parodė, kad 2014-12-06 jis vairavo automobilį „SAAB 9000“ ir važiavo Savanorių pr., Vilniuje, ties pastatu Nr. 219A, jis ketino sukti į kairę, todėl jis pasitraukė kiek arčiau kelio vidurio, įjungė kairio posūkio žibintą bei sustojo prieš keisdamas judėjimo kryptį. Pasak J. B., jam iš paskos važiavo dar vienas baltos spalvos automobilis. Po to, jis pradėjo sukti į kairę ir staiga pamatė šešėlį iš kairės pusės ir iš karto įvyko automobilių susidūrimas. Mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas jį lenkusio automobilio „Volvo“ vairuotojas, kuris važiavo per greitai.
R. M. parodymais, kad dirbant Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose, 2014-12-06 tarnybos metu buvo gautas pranešimas iš Vilniaus OVS apie eismo įvykį Savanorių prospekte, Vilniuje. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko „Volvo” vairuotojas G. B., kuris paaiškino, jog važiuojant apie 65 km/h greičiu ir lenkiant lėčiau važiuojantį automobilį „SAAB“, pastarojo vairuotojas netikėtai įjungę posūkį į kairę ir iškarto pradėjo sukti. Kadangi toks „SAAB“ manevravimas buvo pakankamai netikėtas, jis nespėjo išvengti eismo įvykio. Susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje. Buvo apžiūrėti apgadinti automobiliai bei nubraižyta eismo įvykio schema.
A. K. parodymais, kad atvykus į eismo įvykio vietą, pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio „Volvo“ vairuotojas, iš kurio pasakojimo jis suprato, jog lenkimo metu ta pačia kryptimi važiavęs kitas automobilis „SAAB“ netikėtai pradėjo sukti į kairę bei sudarė neišvengiama kliūtį. Pagal sugadinimų pobūdį buvo matyta, kad „Volvo priekiniu bamperiu dešine puse atsitrenkė „SAAB“ į kairįjį ratą ir po to slystantis smūgis per kairįjį „SAAB“ sparną ir bamperį.
G. B. parodymais, kad jis važiuojant Titnago g., Vilniuje, link miesto centro apie 65 km/ greičiu. Priekyje lėčiau važiavo automobilis „SAAB“, kurį jis nutarė aplenkti, todėl įjungė posūkio žibintą bei lenkdamas pilnai išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, jau beveik susilyginus su lenkiančiu „SAAB“, pastarojo vairuotojas įjungė kairį posūkį ir iškarto pradėjo sukti. „SAAB“ priekine dalimi kirto kelio vidurinę liniją bei užkirto G. B. kelią, jis nespėjo laiku sureaguoti bei atsitrenkė į automobilio „SAAB“ priekinį kairės pusės sparną. Pasak liudytojo, kitų automobilių tuo metu šalia nebuvo ir niekas negalėjo sutrukdyti „SAAB“ vairuotojui laiku matyti jį lenkiantį automobilį.
Teismas tiki ir remiasi šiais surinktais duomenimis, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuodamas, kad J. B. važiuodamas Savanorių pr. 219A, Vilniuje, automobiliu „SAAB“ bei norėdamas sukti į kairę, turėjo įsitikinti, kad toks jo manevravimas nesukels grėsmes pagrindiniu keliu važiuojantiems kitiems eismo dalyviams, dėl neatsargumo, pradėjo sukti į kairę bei nepraleido jį lenkiančio kito automobilio „Volvo“ ir su juo susidūrė. Teismas kritiškai vertina J. B. teiginį, jog lenkimo metu keliu važiavo dar viena transporto priemonė (pasak pažeidėjo – baltos spalvos automobilis), kuris galimai kiek sutrukdė J. B. matyti kelyje eismo situaciją. Liudytojas G. B. nurodė, kad jam lenkiant „SAAB“ kitų automobilių kelyje tuo metu nebuvo. Prieš lenkimo manevrą jis iš anksto buvo įjungęs kairio posūkio žibintą, lenkimo metu buvo pilnai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir jau būnant ties „SAAB“ kėbulo galinės dalies, „SAAB“ vairuotojas netikėtai įjungė posūkio žibintą bei pradėjo sukti į kairę. Toks „SAAB“ vairuotojo elgesys kelyje buvo G. B. netikėtas. Tai, jog J. B. atliekant manevravimą į kairę nebuvo atidus patvirtino ir liudytojai A. K. bei R. M., kurie patvirtino, jog po smūgio automobilis „SAAB“ stovėjo priešingoje eismo juostoje, tai patvirtino ir nubraižytos eismo įvykio schemos duomenys. 2015-04-09 LTEC ekspertizės akte Nr. 11-145(15) išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „SAAB“ vairuotojas J. B. sukdamas į kairę, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį jo automobilį lenkusio automobilio „Volvo“ vairuotojui G. B.. Pažymėtina ir tai, jog pagal eksperto paskaičiavimus, automobilio „Volvo“ važiavimo greitis 60-65 km/h neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. O tai, jog automobilių susidūrimas įvyko, kai „Volvo“ jau atlikinėjo lenkimo manevrą, patvirtina ir kiti duomenys, o būtent ant kelio važiuojamosios dalies gulintis „Volvo“ priekinis dešinės pusės posūkis (b. l. 17). Tai, jog toks „SAAB“ posūkis į kairę pusę buvo netikėtas kitam eismo dalyviui patvirtina ir aukščiau minėto ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyti duomenys, kad nuo susidūrimo vietos „Volvo“ važiuojant 60 km/h greičiu automobilis „SAAB“ posūkio pradžios momentu buvo tik apie 13 m atstumu. Esant tokiam mažam atstumui vairuotojas G. B. objektyviai neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.
Teismas laiko, kad J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d.
Skundžiamame nutarime J. B. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos administracinėje byloje Nr.10N-29379926-15, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 43 eurų bauda, naikinti nėra pagrindo ir J. B. skundas yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.
Administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirtą Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos Administracinė veiklos skyriaus administracinėje byloje Nr. 10N-29379926-15 nutarimu, palikti nepakeistą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.