Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011 m. gegužės mėn. 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini ), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2000-05-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. ( LR BK galiojusio iki 2003-05-01) - 2 m. 6 mėn. l.a., vadovaujantis LR BK 47¹ str. (LR BK galiojusio iki 2003-05-01) bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2000-12-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d., 116 str. 2 d. (LR BK galiojusio iki 2003-05-01) - 7 m. l. a., vadovaujantis LR BK 43 str., prijungta neatlikta bausmės dalis pagal 2000-05-03 nuosprendį ir paskirta galutinė 8 m. l. a. bausmė; 3) 2006-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 10 p., 286 str. 1 m. 3 mėn. l. a., LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2000-12-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 3 m. 5 mėn. 4 d. l. a.; 4) 2006-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., - 1 m. l. a., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2006-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 3 m. 11 mėn. 4 d. l. a.; 5) 2009-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 6 mėn. l. a., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2006-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėti dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 2010-09-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. paleistas lygtinai, neatlikus 2 mėn. 8 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. A. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 04.30 val., viešoje vietoje, degalinės „Rotada“ aikštelėje, esančioje Pietarių k., Marijampolės sav., J. U. komercinei firmai priklausančiame taksi automobilyje Mercedes Benz-250, valst. Nr. T02378, elgdamasis ypatingai įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia sudavė vieną smūgį kumštimi taksi vairuotojui A. B. į nosį, kas nukentėjusiajam A. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-09-18 kartu su žmona buvo kavinėje. Išsikvietė taksi ir vairuotojas nei iš šio nei iš to atsisakė vežti. Jis susinervino ir vieną kartą sudavė jam, supratęs, kad blogai padarė, atsiprašė iš karto, siūlė materialinę žalą atlyginti. Jis į automobilį įsėdo rūkydamas, o vairuotojas pasakė , kad neveš, kad liptų kauk. Nesuprato nei motyvo nei priežasties, kodėl nevežė. Gal dėl rūkymo atsisakė vežti, nes vairuotojas sakė nerūkyti, o jis atsakė, kad „darūkysiu ir važiuosim“. Priežasties suduoti nebuvo, jis nesusitvardė, buvo tik prieš 4 dienas grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, sunku adaptuotis. Ligonių kasos ir valstybinio socialinio draudimo bei nukentėjusiojo ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai, nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 300 litų.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2010-10-18 dirbo J. U. taksi firmoje vairuotoju. Nakties metu pagal iškvietimą nuvykus į kavinės „Rotada“ aikštelę, į automobilį ant galinės sėdynės atsisėdo moteris, po to rūkydamas įsėdo vyras ir pasakė važiuojam. Jis paaiškino šiam vyrui, kad automobilyje rūkyti negalima, o šis atsakė, kad „veši ir dar už dyką‘. Tada jis, pasilenkęs per vyriškį, atidarė automobilio dureles ir liepė išlipti, o vyras aiškindamas , kad čia ne jo reikalas rūko, ar ne, netikėtai kumščiu sudavė jam į veidą, pataikė į nosį. Per raciją pranešė apie įvykį ir išlipęs iš automobilio apsaugos darbuotojų paprašė iškviesti policiją. A. A. atsiprašinėjo, ėmė provokuoti, kad ir jis jam smogtų. Policijos pareigūnai A. A. išsivežė. Dėl sužalojimo kreipėsi į ligoninę, jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, sekančią dieną pajutęs, kad svaigsta galva, negali atsikelti, vėl kreipėsi į ligoninę ir buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas. Ligoninėje gydėsi 5 dienas. Už nedarbingumą nuo 2010-09-18 iki 2010-09-30 buvo apmokėta. Civilinį ieškinį prašo tenkinti. Turtinę žalą-158,78 Lt- sudaro išlaidos vaistams sužalojimams gydyti, taip pat prašo priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad A. A. tikrinimo 2010-09-18, 5 val. 13 min. rezultatas 1,66 prom. ( b. l. 4 ).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 848/10 (09) seka, kad A. B. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, nosies kaulų lūžimas, taip pat kraujosruvos akių ir nosies srityse ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 14).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Remiantis aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. A. pažeidė viešąją tvarką. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veido sritį, padarė specialisto išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus- nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus paties kaltinamojo parodymus ir atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, naudoti tokio pobūdžio fizinio smurto veiksmą kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki šio įvykio nebuvo pažįstami, jokie asmeniniai santykiai ar nesutarimai jų nesiejo. Tokie kaltinamojo veiksmai, kaip atsakas į teisėtą nukentėjusiojo reikalavimą, išreikštą žodžiu, nerūkyti automobilio viduje, rodo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Toks kaltinamojo elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo automobilyje, stovėjusiame kavinės aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, tolesnis aiškinimasis vyko jau šioje aikštelėje, dėl konflikto buvo kviečiami policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė konflikte nedalyvavę asmenys- apsaugos darbuotojai, buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. A. veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d. požymius. LR BK 284 str. 1d. apima nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, todėl jo veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis A. A. teistas, esant neišnykusiam teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Toks asmuo yra recidyvistas ( BK 27 str. 1d. ), tokiam asmeniui, pagal LR BK 56 str., už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Naują tyčinę nusikalstamą veiką A. A. padarė praėjus vos kelioms dienoms po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlyginęs. Alytaus PN, Marijampolės apskrities VPK VTS Miesto policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, dirba. A. A. vedęs, šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai. Nors jo šeimoje yra mažamečių vaikų, tačiau yra kaltinamojo sutuoktinė ir vaikų motina, kuri turi galimybę išlaikyti ir prižiūrėti šiuos vaikus. Kaip seka iš VšĮ Marijampolės PSPC duomenų, D. A. konstatuoti susirgimai, tačiau ir esant šiems susirgimams ji viena, kaltinamajam atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, prižiūrėjo vaikus, be to duomenų, kad būtent šiuo metu ji dėl sveikatos būklės negalėtų prižiūrėti ir rūpintis vaikais nėra, nedarbingumas jai buvo skirtas tik laikinai nuo 2010-12-15 iki 2011-01-04. Kaltinamasis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė žinodamas, kad privalo rūpintis ir prižiūrėti mažamečius vaikus, tačiau ši aplinkybė neužkirto kelio nusikalstamos veikos darymui, nusikalto praėjus vos kelioms dienoms po jo lygtinio paleidimo, neatliktos laisvės atėmimo bausmės metu, būdamas įsipareigojęs, kad jis gali įrodyti, jog jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tačiau jo veiksmai rodo, kad jis savo elgesio nekeitė ir nesistengė gyventi nepažeisdamas įstatymų ir moralės normų, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visus aptartus motyvus, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis turi mažamečių vaikų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas, tokia bausmė prieštarautų LR BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai. Kaltinamojo šeimyninė padėtis yra pagrindas ir esminė aplinkybė nustatant skirtinos bausmės dydį, todėl, nors ir nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, A. A. skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusysis A. B. pareiškęs ieškinį, kuriuo paršo priteisti iš kaltinamojo A. A. 158,78 Lt turtinei bei 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis A. A. ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos medikamentams, skirtiems padarytiems sužalojimams gydyti, pripažino visiškai, ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo A. A. ( LR BPK 109 str. CK 6.263 str. ).

Nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, kuris buvo jaučiamas ir po gydymo, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus- dėl kraujosruvų veide buvo gėda pasirodyti visuomenėje, buvo reikalingos specialios procedūros ir gydymas, 13 dienų buvo nedarbingas, reikėjo naudoti cheminius vaistus, kaltinamasis žalą padarė tyčiniais chuliganiškais veiksmais, stresą patyrė ne tik jis, bet ir jo šeima, didelį išgyvenimą patyrė dukra pamačiusi jį sužalotą, jautė nepatogumus ir po to- žiemą šalo nosis. Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies, sutinka atlyginti 300 litų. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo A. B. ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdį, žalą padariusio asmens elgesį po veikos padarymo ir kt., taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju lemiamu kriterijumi pripažįstama neteisėtos veikos pasekmės. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas nukentėjusiojo A. B. sužalojimo aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei fizinius bei dvasinius nepatogumus dėl sužalojimo ir sužalojimo pasekmių gydymo. Be to nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinio pobūdžio pakenkimus- dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą smurto panaudojimo metu, nepatogumus prieš aplinkinius kai buvo aiškiai matomi veido sužalojimo požymiai, negalėjo dirbti. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti pasekmes ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam padidėjęs nosies jautrumas šalčiui, tačiau kitų duomenų, kad būtų buvę padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami ypatingai neigiami pakitimai, nėra. Kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo nuoširdžiai neatsiprašė, žalos neatlygino. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo A. A. veiksmais, ir šiuo atveju padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios veikos atveju, kaltinamojo turtinė padėtis nėra esminė aplinkybė, apsprendžianti priteistinos žalos dydį. Į kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį atsižvelgiama taikant teisingumo, t. y. skirtingų interesų pusiausvyros siekimo- principą. Šių aptartų duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. B. ieškinys mažintinas. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. B. padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 3000 litų suma, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Valstybinės ligonių kasos 1402,46 Lt civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, nukentėjusysis buvo gydomas dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. A. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 220,40 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos- nukentėjusiajam A. B. išmokėtos ligos pašalpos, kai nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo gydymo, pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta visiškai, todėl ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo A. A. ( LR BPK 109 str., CK 6.246 str., 6.263 str., 6.290 str. 3d., valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams. LR BK 64 str. 1d., 3d. pagrindu prie šios bausmės pridėti dalį 2009-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai ) mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, bausmės vykdymui pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš kaltinamojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 158,78 ( vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus ir 78 centus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 3000 ( tris tūkstančius ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, įmonės kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333, bankas Swedbank, 1402,46 ( vieną tūkstantį keturis šimtus du litus ir 46 centus ) litus nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, buveinės adresas J.Dailidės g. 5/ A. V. g. 2, LT 68176 Marijampolė, JA kodas 188677622, a. s. LT 12 4010 0408 0004 1325 ,AB DnB NORD bankas, 220,40 ( du šimtus dvidešimt litų ir 40 centų ) litus turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.