Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1778-265/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
2S-1778-265/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00562-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1778-265/2012Teisėjas A. Burbienė (Proceso Nr. 2-46-3-00562-2012-3)
Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 129.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1049-225/2012 pagal pareiškėjo antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolis pareiškime prašė skolininkei V. K. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr.0047/04/01255, pradėtoje pagal 2004-09-03 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-770-04/04 dėl skyrium gyvenančių tėvų – išieškotojo R. L. ir skolininkės V. L. – K. bendravimo su vaiku Giedriumi R. L.. Skolininkė vengia vykdyti teismo sprendimą, t.y., atvykus tėvui į sūnaus perdavimo vietą Stoties g. 36-46, joje nebūna, o faktinėje buvimo vietoje, J. P. g. 67, sūnaus neperduoda. Išieškotojas R. L. pasiimti sūnaus buvo atvykęs 2012-01-20 ir 2012-03-02, tačiau skolininkė V. L. – K. sprendimo nevykdė ir sūnaus išieškotojui neperdavė.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2012-07-01 nutartimi antstolio pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPK 771 str. 5 d. numato, jog asmenims, nevykdantiems teismo sprendimo, teismas gali skirti baudą išieškotojo naudai. Dėl to būtina nustatyti, ar teismo sprendimas nebuvo įvykdytas dėl skolininkės V. K. kaltų veiksmų. Teismas, vertindamas teismo sprendimo nevykdymo priežastis atsižvelgė į tai, jog teismo sprendimo vykdymas liečia ne tik skolininkę V. K. ir išieškotoją G. L., bet ir jų sūnaus Giedriaus R. L. interesus, kuris šiuo metu jau yra pilnametis ir gali išreikšti savo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs jį liudytoju nustatė, kad vaikas nori su tėvu matytis, bendrauti, tačiau jam nepatinka priverstinis bendravimas. 2012 m. sausio 20 d. jis kalbėjo su tėvu telefonu ir pasakė, kad kartu nevažiuos, nes tą savaitgalį jo teta ir mama turėjo išvažiuoti į užsienį, jis norėjo praleisti laiką kartu su jomis, tačiau tėvas atvažiavo, jie pasikalbėjo, važiuoti kartu su tėvu jis atsisakė. 2012 m. kovo 2 d. jis taip pat nevažiavo kartu su tėvu, nes turėjo daug mokyklinių užduočių. Nurodė, jog jo apsisprendimams mama ar močiutė įtakos nedaro. Teismas taip pat konstatavo, kad duomenų, kurie paneigtų šiuos liudytojo parodymus, ir įrodančių, kad skolininkė V. K. darė įtaką sūnui, kad šis nebendrautų su tėvu ar savo veiksmais trukdytų sūnaus išvykimui su tėvu, byloje nėra.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis ir neįrodytomis aplinkybėmis. Pasak išieškotojo, skolininkės kliudymas pasireiškė tuo, kad ji nesudarė sąlygų nustatytu laiku pasiimti sūnų su savimi bei tuo, kad jam buvo daroma skolininkės ir jos motinos įtaka. Išieškotojas nurodo, kad vaiko atsisakymo vykti su juo aplinkybės liko neįrodytos. Tuo tarpu skolininkės trukdymai užfiksuoti antstolio aktuose.

Skolininkė su išieškotojo atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis ir neįrodytomis aplinkybėmis. Šį atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvų, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ne tik pagrįstai aiškinosi, ar teismo sprendimas nebuvo įvykdytas dėl skolininkės V. K. kaltų veiksmų, bet ir apklausė patį vaiką, kuris minėtų įvykių kontekste buvo beveik pilnametis. Dėl to, būdamas tokio amžiaus, jis sugebėjo išreikšti nuomonę ir paaiškinti, kodėl nevyko su tėvu (CK 3.164 str.). Šis jo amžius yra pakankamas, kad pats nuspręstų dėl savo interesų įgyvendinimo būdo. Tuo labiau, kad išieškotojas į patalpą, kur buvo vaikas, pateko (tai nurodė pats išieškotojas teismo posėdžio metu). Iš vaiko paaiškinimų matyti, kad jis su išieškotoju (tėvu) turėjo galimybę pabendrauti. Tuo tarpu aplinkybės, jog nebuvo sudėti vaiko daiktai ir aplinkybė, jog namuose buvę seneliai nesiėmė jokių veiksmų prieš beveik pilnametį esantį vaiką, kad jis vyktų su tėvu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą konstatuoti, jog nevykdomas teismo sprendimas. Kaip matyti iš išieškotojo pridedamų prie atskirojo skundo aktų apie sprendimo nevykdymą, jie surašyti pačiam antstoliui netgi nedalyvavus išieškotojui susitinkant su vaiku. Šie aktai surašyti remiantis išieškotojo prašymais – pranešimais. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų sprendimo nevykdymo faktą byloje nėra (CPK 185 str.). Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo ir tėvui neleidžia bendrauti su vaiku. Priešingai, vaiko raidos centro pažymoje, kuria remiasi išieškotojas, nurodyta - vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau šis yra pasirinkęs netinkamą bendravimo stilių. Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats vaikas, apklaustas teismo posėdyje liudytoju. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jeigu tėvas būtų pasirinkęs priimtiną bendravimo būdą su vaiku, problemų jų bendravimui nebūtų iškilę. Dėl to nebūtų buvusių prielaidų kvestionuoti teismo sprendimo nevykdymo.

Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas