Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2013-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-150-100/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
1-150-100/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00036-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Pocevičienė
Kaltinamasis
L. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-150-100/2013Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00036-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.2.18.11; 2.10.1.4
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Sigitos Kairienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su bylos medžiaga, kurioje L. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu, dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, vadovaudamas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2008-02-15 iki 2010-03-01, tai yra: pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2, ir 4 dalių reikalavimus, ir 21 str. 2 d. reikalavimus, kadangi nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2008-02-15 iki 2010-03-01, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2010 metų ūkinės-finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis L. Ž. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2008-02-15 iki 2010-03-01 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, apskaitos dokumentų organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą. Jis pripažįsta, jog neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo nustatęs dokumentų saugojimo tvarkos. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo laikomi įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai įmonės finansinė būklė tapo prasta, ir bankas perėmė patalpas, jis paprašė buvusios bendrovės buhalterės I. V. buhalterinius dokumentus pasiimti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pats įmonės dokumentų į namus nesivežė, nes neturėjo, kur jų laikyti. Nepamena, iš kur atsirado asmuo, kuris norėjo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu rūpinosi I. V. , nes jis pats ieškojo naujo darbo ir dalyvauti įmonės pardavime negalėjo. Jis prisimena, jog 2010-03-01 buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau prieš atleidimą pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-03-01 perdavimo – priėmimo akto, balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, pagal kuriuos naujam akcininkam perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat įmonės grynųjų pinigų likutį. Supranta, jog I. V. nebuvo atsakinga už įmonę bei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Supranta, kad visus įmonės dokumentus, pinigus, turėjo perduoti pats, tačiau viską patikėjo asmeniui, kuris už tai nebuvo atsakingas. Pats asmeniškai naujojo akcininko nematė ir dokumentų perdavime nedalyvavo. 2010-03-01 vakare nuvyko pas I. V. , ši jam perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo - priėmimo aktą, balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius su A. V. parašais, tačiau šių dokumentų taip pat nėra išsaugojęs (b. t. 4, b. l. 5-6, 11).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Liudytojos I. V. parodymais, kuri nurodė, kad 2009-04-27 iki 2009-09-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Tuo metu visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi ofise, (duomenys neskelbtini). Bendrovei nebemokant lizingo įmokų, bankas pasiėmė šias patalpas. Tada visus buhalterinius dokumentus parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Bendrovės būklė tuo metu buvo prasta. Ji ėmėsi iniciatyvos parduoti įmonę, davė skelbimus į internetinį portalą „skelbiu lt“. Praėjus kelioms dienoms atsirado pirkėjas, kuris norėjo pirkti įmonę. Pirkėjas elektroniniu paštu atsiuntė bendrovės pirkimo - pardavimo sutartį, kurią ji 2010-03-01 nuvežė į Vilnių tuometiniam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui G. L. , kuris pasirašė ant šios sutarties. Dieną prieš tai bendrovės direktorius L. Ž. pasirašė ant dokumentų perdavimo akto, balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščio, skolų kreditoriams, debitorių skolos dokumentų. 2010-03-01 nuvažiavo į Panevėžį, kur turėjo susitikti su įmonės pirkėju, susitikti buvo sutarę prie „Promo“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. L. Ž. kartu vykti negalėjo. Į sutartą vietą nuvyko apie 16 val. Ten jau laukė automobilis „Audi A6“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjo trys asmenys. Mašinos gale sėdėjo, kaip suprato, naujasis akcininkas, nors šis ir neprisistatė kaip A. V. . Pastarasis buvo vizualiai panašus į jai parodytos asmens tapatybės kortelės, išduotos A. V. vardu, nuotraukoje esantį asmenį. Šis asmuo beveik nieko nekalbėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šis asmuo pasirašė ant dokumentų, parašė žodžius „akcininkas A. V. “, pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo - priėmimo akto kiekvieno lapo, ant balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščio, akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, skolų kreditoriams, debitorių skolos dokumentų. Daugiausia kalbėjo vairuotojas. Pastarasis perėmė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra sudėjo juos į bagažinę, be to, vairuotoją pažino iš balso, kad būtent su juo kontaktavo telefonu dėl įmonės pirkimo. Šis asmuo sakė, jog įmonę įregistruos per 5 dienas, kai paskirs naują direktorių. Be UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ji taip pat pagal perdavimo- priėmimo aktą perdavė ir įmonės grynųjų pinigų likutį – 42 641,70 Lt, kurie buvo voke. Viską sutikrino asmuo, vairavęs transporto priemonę, o naujasis akcininkas tik pasirašinėjo (b. t. 3, b. l. 92-101).

Liudytojo G.V. parodymais, kuris nurodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu iki to laiko, kol bankas pasiėmė įmonės patalpas, po to buvo atleistas. Jo buvusi sutuoktinė I. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Jo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo L. Ž. . Po to, kai bankas perėmė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), I. V. paprašė į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), parvežti dėžes, tačiau kas tose dėžėse buvo, nežino. Be to, į jo garažą buvo parvežtas įmonės turtas, kiek pamena, keltas, kompresorius, staklės, nes bendrovės direktorius L. Ž. neturėjo kur tų daiktų dėti. Po to kažkuriuo metu, datos neprisimena, I. V. paprašė, kad nuvežtų ją į Vilnių, kur kaip suprato, ši ketino susitikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, suprato, jog buvo kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą. Prieš važiuojant į Vilnių, I. V. paprašė, jog jis į automobilio bagažinę įkeltų kelias dėžes, tačiau kas buvo dėžėse, nematė. Grįžus iš Vilniaus, tą pačią dieną, I. V. pasakė, jog jai reikia susitikti su nauju akcininku, nes senasis įmonės akcininkas negalėjo vykti kartu, todėl paprašė nuvežti ją į aikštelę, prie parduotuvės „Bauhof“, Panevėžyje, kur laukė automobilis „Audi A6“ juodos spalvos. Matė, jog tuo automobiliu buvo atvykę trys vyriškiai. Tiems vyrams padavė dėžes iš automobilio bagažinės, kuriose, kaip suprato, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. (b. t. 3, b. l. 122-124).

Liudytojo G.L. parodymais, kuris nurodė, kad 2009-05-14 jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, turėjo 100 proc. akcijų. Akcijas įsigyti pasiūlė L. Ž. , tai yra L. Ž. prašė paskolinti pinigų, o kaip skolos padengimą pasiūlė užrašyti įmonės akcijų, tokiu būdu jis savo pinigus atsiimtų. Paskolinti prašė 49 999 Lt žadėjo, jog tie pinigai greitai, per kelis mėnesius atsipirks. Jis tuo patikėjo ir sutiko. Apie šią įmonę žinojo tiek, jog bendrovė turi autoservisą, kur remontuojami automobiliai. Kuo daugiau ta įmonė vertėsi nelabai domėjosi, manė, kad saugiai investavo savo pinigus, nes įmonė buvo veikianti, o pats jis pasitikėjo L. Ž. . Apie tai, kokius finansinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bankams, ir apskritai apie bendrovės finansinę padėtį jis nepasidomėjo. Kiek pamena, su L. Ž. buvo sutaręs, jog po pusmečio jis gaus 20 proc. daugiau nei investavo, tačiau jokių pinigų taip ir negavo, dividendų taip pat. Kai L. Ž. pradėjo prašyti pinigų, šis įvardino kažkokius niuansus, dėl ko pinigų nėra, be to, minėjo, jog bankas nori paimti kažkokius įrenginius, todėl suprato, jog įmonė savo turto kaip ir neturi, tada pasakė, kad nori parduoti turimas akcijas. Tiksliai neprisimena kada, telefonu jam paskambino, kaip suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Buhalterė pasakė, jog yra pirkėjas, norintis pirkti įmonės akcijas. Jis, norėdamas greičiau atsikratyti įmonės, sutiko. Suprato, jog investuotų pinigų neatgaus. Buhalterė pasakė, jog skelbimą ji davė elektroninėje erdvėje ir taip rado pirkėją. Pats jis asmeniškai to pirkėjo nematė. Buhalterei atvykus pas jį į Vilnių, jis pasirašė ant akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, ant šios jau buvo pasirašęs įmonės pirkėjas A. V. . Kokius dar dokumentus pasirašė, nepamena. Jis pasitikėjo buhaltere, ką ji davė pasirašyti, tą pasirašė. Kur buvo laikomi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai iki bendrovės pardavimo, nežino (b. t. 3, b. l. 76-78).

Liudytojo L.P. parodymais, kuris nurodė, kad yra paskirtas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Šios įmonės vadovą L. Ž. pažįsta tik tiek, kiek buvo susitikę teisme. Teismui L. Ž. paaiškino, kad visos bendrovės akcijos ir turtas yra parduoti. Taip pat L. Ž. paaiškino, jog dokumentus bei pinigines lėšas perdavė naujam akcininkui A. V. (b. t. 3, b. l. 71-72).

2012-10-31 specialisto išvada Nr. 5-5/ 106, kurioje nurodyta, jog buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimai – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimai - „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir 4 dalies reikalavimai - „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalies reikalavimai – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Taip pat nurodyta, jog kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 ir 19 straipsnių reikalavimais, nepateikė (neišsaugojo) 2008-2009 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, tyrimo metu iš dalies negalima buvo nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (b. t. 2, b .l. 145-190, b. t. 3, b. l. 1-35).

Specialistės D.K. parodymais, kuri nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių 2010 m. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nors iš 2010-03-01 perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi iki šio perdavimo – priėmimo akto sudarymo, tai yra iki 2010-03-01, iš dalies negalima buvo nustatyti 2010 m. bendrovės finansinių rezultatų, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros (b. t. 3, b. l. 37)

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis L. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. L. Ž. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo L. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo L. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 1 d., 3 d.) finansų sistemai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra neteistas, priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių įskaitoje neįrašytas (b. t. 4, b. l. 25), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. t. 4, b. l. 28), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. t. 4, b. l. 26), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., padarymą skirti prokurorės siūlomą bausmę – 15 minimalių gyvenimo lygių (1950 Lt) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ str., baudžiamąją bylą pabaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam visiškai prisipažįstant padarius nusikalstamą veiką, paskirta bausmė yra sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str.,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir skirti 15 MGL (penkiolika minimalių gyvenimo lygių) t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹str. L. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – baudą 10 MGL (dešimt minimalių gyvenimo lygių) t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą L. Ž. , teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (taip pat ir laisvės atėmimo bausmę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise per aukščiau nurodytą terminą nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja parašas Irena Pocevičienė