Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo atstovei Jurgitai Rugieniūtei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-961-435/2011 pagal J. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl dalies gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nepagrįstai spręsta, kad nuomos sutarties 2.1, 8.1, 8.2 punktai prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. sausio 1 d., nuostatoms. Teismas nekonstatavo visų būtinų sąlygų, kurias būtina nustatyti, kuomet yra sprendžiama dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (teisės norma, kuriai, vienos iš šalių teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą, šis pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas).

Nepagrįstai konstatuota, kad su ieškove sudarant naują sutartį, neturi būti taikomos jos sudarymo metu galiojančios imperatyvios teisės normos. Vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimą ir vadovaujantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies, 6.598 straipsnio 3 dalies nuostatomis, su ieškove buvo sudaroma nauja nuomos sutartis, o ne perrašoma ar keičiama sena. Kadangi iki ginčo sutarties sudarymo su ieškove nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis, todėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, sudarant naują sutartį, negali būti taikomos. Nuomos sutartis sudaryta jau galiojant imperatyvioms Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir jos privalomai turėjo būti perkeliamos į naujai pasirašomos sutarties nuostatas.

Nepagrįstai remtasi aplinkybe, jog ieškovė sutartį pasirašė neskaitydama, su ja nesusipažinusi, neanalizuoti pačios ieškovės veiksmai, atsakomybė, sudarant ginčijamą sandorį. Ieškovė nuomos sutartį pasirašė su šioje byloje ginčijamomis sąlygomis, niekada nereiškė jokių pretenzijų, nors būdama rūpestinga nuomininkė, privalėjo tai padaryti. Dėl to laikytina, kad ieškovė sutinka su sutarties sąlygomis. Ieškovė daugiau kaip septynerius metus neįžvelgė savo teisių pažeidimo, neskundė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jos vardu, pasirašė jo pagrindu sudarytą ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir tik 2010 metais kreipėsi į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo.

Nevertinta, kad nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta 2003 metais, jau galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl atsakovas, nenumatydamas ieškovės skundžiamų nuomos sutarties sąlygų, būtų pažeidęs Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas imperatyvias nuostatas.

Nepagrįstas motyvas, kad atsakovas septynerius metus neprašė ieškovės pateikti turto ir pajamų deklaracijos ir jos pateikimas pažeistų ieškovės teises. Jeigu ieškovė būtų buvusi rūpestinga nuomininkė, ji prieš pasirašydama nuomos sutartį, būtų perskaičiusi, kokius įsipareigojimus ji prisiima nuomos sutartimi. Be to, ne atsakovas, o ieškovė įsipareigojo pateikti pajamų ir turto deklaraciją.

Nepagrįstai spręsta, kad nuomos sutarties 2.1, 8.1, 8.2 punktai pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė net ir prašoma nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, todėl negalima teigti, jog nuomos sutarties punktas, kuriame numatytas tokios deklaracijos teikimas, pažeistų jos teises.

Neteisinga išvada, kad ieškovei sudarant 2003 m. spalio 1 d. nuomos sutartį iš esmės dėl socialinio būsto nuomos, buvo pažeistos ne tik jos teises, bet ir teisėti lūkesčiai. Laikantis teismo aiškinimo, socialinis būstas prarastų savo paskirtį, šio būsto laiku (pagal eilę) negautų jo iš tikrųjų reikalingi asmenys, nes jis būtų suteikiamas asmenims, turintiems pakankamas pajamas ir/ar gyvenamąjį būstą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio prasme.

Nepagrįstai konstatuota, kad ginčo gyvenamosios patalpos yra ne socialinis būstas. Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, atsakovas nekomerciniu pagrindu ir ne konkurso tvarka gali nuomoti tik socialinį būstą.

Nepagrįstas motyvas, kad CK 6.586 straipsnio 5 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas numatytas ginčyti nuomos sutartį visa apimtimi, todėl nagrinėjamu atveju ji negali būti taikoma. Toks aiškinimas suponuoja į tai, kad sutarties daliai nuginčyti netaikomas senaties terminas arba taikomas ilgesnis terminas nei numatytas visai sutarčiai ginčyti. Ginčijamos sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos nuo sutarties sudarymo momento, ją pasirašė pati ieškovė, jokių prieštaravimų ir pastabų nepareiškė. Kadangi ieškovė apie ginčijamas sutarties sąlygas žinojo nuo 2003 m. spalio 1 d., ieškinio senaties terminas netaikytas nepagrįstai.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Atmestinas apelianto argumentas apie praleistą ieškinio senaties terminą ieškinyje nurodytai teisei ginti. Materialinės teisės norma, kuria jis remiasi, reglamentuoja gyvenamosios patalpos pripažinimą negaliojančia CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Be šių pagrindų, CK 6.586 straipsnis įtvirtina gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes. Pastarieji klausimai byloje nebuvo nagrinėjami. Jos ieškinio dalykas – trijų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų teisėtumo klausimas. Bendrasis 10 metų ieškininės senaties terminas, skaičiuojant jį nuo sutarties sudarymo dienos, nebuvo praleistas ( CK 1.125 str. 1 d.), todėl neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuomininkės pareiga domėtis pasirašomo sandorio turiniu bei abipusiu ginčijamais sandorio punktais nustatytų pareigų nevykdymu.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta, vykdant 2003 m. liepos 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje nr. 2-1198//2003, kuriuo, vadovaujantis CK 6.602 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, ji buvo pripažinta A. S., iki mirties gyvenusios bute (duomenys neskelbtini), šeimos nare ir šio buto nuomininke. Minimos civilinės teisės normos antroji dalis nustato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, todėl Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota pakeisti buto nuomos sutartį J. K. vardu. Tai įrodo, jog apelianto motyvai apie socialinio būsto ieškovei suteikimą ir naujos buto nuomos sutarties sudarymą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija juos vertina kaip netinkamą teismo sprendimo vykdymo interpretavimą.

Pastaruosius apelianto argumentus paneigia ir jo paties veiksmai - sudarydama sutartį su J. K., Kauno m. savivaldybė nesilaikė 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti ( modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1189 11 straipsnio, nustatančios socialinio būsto nuomos tvarką ir sąlygas, reikalavimų ( ieškovė nebuvo pateikusi prašymo ir reikiamų dokumentų socialiniam būstui gauti; nebuvo įtraukta į sąrašą asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą; butas išnuomotas, nesilaikant minimoje normoje nustatyto eiliškumo), todėl Kauno m. savivaldybė, ginčydama apeliacine tvarka peržiūrimą sprendimą, neteisingai remiasi šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatomis, susijusiomis su būsto suteikimu ir nuomos sutarties nutraukimu, priklausomai nuo nuomininko gaunamų pajamų dydžio, bei nepagrįstai teigia apie pareigą laikytis šio įstatymo nuostatų, pakeičiant 1999 metais su ankstesniu buto nuomininku sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie buto priskirtinumą socialinio būsto statusą turinčiam butui. Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti ( modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 7 d., 7 straipsniu, atmestini jo atstovės paaiškinimai apie visų savivaldybės nuomojamų butų priklausomumą socialinių būstų fondui.

Minimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis įtvirtino, kad asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosios patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civilinio kodekso numatytus atvejus. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su A. S. buvo sudaryta, galiojant Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosios patalpomis įstatymui. Joje nebuvo ieškiniu ginčijamų sąlygų, todėl, sudarant ją su buvusio nuomininko šeimos narei J. K., buto nuomininke tapusiai teismo sprendimo pagrindu, 1999 metais sudarytoji nuomos sutartis negalėjo būti keičiama. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, įtraukdamas į ją ieškiniu ginčijamas sąlygas, pažeidė imperatyvią šioje nutarties pastraipoje nurodomą teisės normą, todėl atmestini apelianto argumentai, susiję su netinkamu CK 1.80 straipsnio nuostatų taikymu ginčijamų sutarties sąlygų atžvilgiu.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas, nesilaikant CK 6.598 straipsnyje nustatytų sąlygų, yra neteisėtas, todėl Kauno m. savivaldybė nepagrįstai teigia apie ieškovės teisių pažeidimo nebuvimą. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršijančios Lietuvos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ( 700+400 Lt; CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ( į.k. 111106319) 1000 ( vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei J. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).