Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro S. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-426-448/2016 perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti taip:

Tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje kartu su J. P., T. J., neteisėtai įgiję svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei juos panaudoję, neteisėtai prisijungę prie AB „SEB bankas“ informacinės sistemos, neteisėtai inicijavę ir atlikę finansines operacijas, apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios I. K. turtą – 24 000 litų (6 950,88 eurų vertės), t. y. G. G. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

Tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje kartu su T. J., G. G., neteisėtai įgiję svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei juos panaudoję, neteisėtai prisijungę prie AB „SEB bankas“ informacinės sistemos, neteisėtai inicijavę ir atlikę finansines operacijas, apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios I. K. turtą – 24 000 litų (6 950,88 Eur vertės), t. y. J. P. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

T. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 6 d. 17.08 val., iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai I. K. į buto stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju apgaulės būdu iš nukentėjusiosios I. K. išviliojo prisijungimo prie jos AB „SEB banke“ esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės duomenis – asmens prisijungimo vardą, slaptažodį bei identifikavimų kodų kortelės kodus, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (asmens prisijungimo vardą, slaptažodį, identifikavimų kodų kortelės kodus);

po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, T. J., būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) panaudojęs I. K. AB „SEB banke“ suteiktus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (asmens prisijungimo vardą, slaptažodį bei identifikavimų kodų kortelės kodus), per interneto prieigą neteisėtai prisijungė prie AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos https://seb.lt prie I. K. internetinės bankininkystės, inicijavo bei atliko finansines operacijas I. K. AB „SEB banko“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t.y.:

T. J. 2013 m. balandžio 6 d. 18.35 val. iš I. K. AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką T. J. 2013 m. balandžio 6 d. 18.39 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po ko J. P. 2013 m. balandžio 6 d. 18.41 val. iš savo AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynino 2 000 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J., 2013 m. balandžio 6 d. 18.44 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Lt į nukentėjusiosios I. K. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 6 d. 18.46 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po ko J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 6 d. 18.48 val. iš savo AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino po 2 000 Lt (viso 4000Lt);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. J., 2013 m. balandžio 6 d. 18.50 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po ko J. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 6 d. 18.55 val, iš savo AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 1 000 Lt;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m, balandžio 6 d. 18.56 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Lt O. P. į (duomenys neskelbtini) AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 7 d. 08.25 val., iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 7 d. 08.27 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 7 d. 08.31 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 7 d. 08.33 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 7 d. 08.35 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Lt O. P. į (duomenys neskelbtini) AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po ko J. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 7 d. 08.33 val. iš savo AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 2 000 Lt, 08.38 val. bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 2 000 Lt ir 1 000 Lt, 08.50 val. bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 2 000 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 8 d. 00.08 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 000 Lt į I. K. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 8 d. 00.11 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 8 d. 00.13 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 8 d. 00.14 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 8 d. 00.16 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Lt į J. P. AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. J. 2013 m. balandžio 8 d. 00.21 val. iš I. K. vardu atidarytos AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 Lt K. B. į (duomenys neskelbtini) AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

po ko J. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 8 d. iš savo AB „SEB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) 07.09 val. išgrynino 2 000 Lt, 07.10 val. išgrynino 2 000 Lt, 07.10 val. išgrynino 2 000 Lt, 07.13 val. išgrynino 500 Lt, 07.13 val. išgrynino 300 Lt, 15.44 val, bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynino 40 Lt.

Po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku nenustatytą pinigų sumą J. P. perdavė G. G.. 2013 m. balandžio 8 d. G. G. į (duomenys neskelbtini) AB „SEB banko“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) atliekantiems bausmę asmenims: A. V. – 130 Lt, G. V. – 300 Lt, T. J. – 300 Lt, D. J. – 2 995 Lt, A. L. – 780 Lt;

Tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje kartu su J. P., G. G., neteisėtai įgiję svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei juos panaudoję, neteisėtai prisijungę prie AB „SEB bankas“ informacinės sistemos, neteisėtai inicijavę ir atlikę finansines operacijas, apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios I. K. turtą – 24 000 litų (6 950,88 Eur), t. y. T. J. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras S. B. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3.1.Skunde prokuroras teigia, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, nes jame yra nurodyti T. J., J. P. ir G. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t.y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 25 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 183 str. 1 d. 198¹ str. 1 d., tik kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kaltinamajame akte kaltinimas suformuluotas aiškiai, tiksliai aprašytos nusikalstamų veikų padarymo veikos, tiksliai, net minučių tikslumu, nurodytas kiekvieno asmens kiekvieno veiksmo atlikimo laikas, aiškiai ir išsamiai išdėstyti konkretūs nusikalstamų veiksmų atlikimo būdai, tiksliai nurodyti atliktų veiksmų padariniai ir veiksmų teisinis kvalifikavimas. Vertinant BPK 219 str. 3 d. nuostatas ir LAT formuojamą praktiką matyti, jog baudžiamojo proceso įstatymas iš esmės nustato tik kaltinimo turinio reikalavimus, tačiau nėra reglamentuota kaltinime nurodytinų aplinkybių išdėstymo tvarka. Pabrėžė, kad kaltinimas šioje byloje iš esmės suformuluotas logiškai, tiksliai pagal kaltinamųjų asmenų veiksmų atlikimo laiką. Todėl išdėstytos aplinkybės tik paneigia Alytaus rajono apylinkės teismo teiginius, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašytos neaiškiai, kaltinimai suformuluoti neapibrėžtai, netiksliai, klaidžiai. Teismo nutartyje išdėstyti teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nepagrįsti, todėl ir negali būti pagrindu bylą perduoti prokurorui.

3.2.Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neišsiaiškinta, ar kaltinamoji G. G. suvokė savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti, nes ji buvo gydoma psichiatrijos skyriuje. Nutartyje nurodyta, jog būtina apklausti specialistą siekiant išsiaiškinti, ar G. G. reikalinga skirti psichiatrijos ekspertizę, kadangi gali kilti jos pakaltinamumo klausimas. Aplinkybė, jog G. G. buvo nustatytas psichikos sutrikimas paaiškėjo dar ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu G. G. gebėjimas suprasti ir valdyti savo veiksmus nekėlė abejonių, taip pat tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie įtariamajai anksčiau taikytas priverčiamąsias medicinos priemones, nebuvo gauta kitokių duomenų, leidžiančių abejoti įtariamosios psichikos sveikatos būkle, taip pat ir kiti proceso dalyviai nenurodė aplinkybių, keliančių abejonių dėl įtariamosios psichikos sveikatos. Kaltinamoji psichikos sveikatos centre buvo gydoma tik 2008 metais ir tik vieną dieną. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo abejonių dėl G. G. gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus, o teismo išankstinė neargumentuota išvada, jog būtina apklausti specialistą dėl tikslingumo skirti psichiatrijos ekspertizę, negali būti laikoma BPK 219 str. pažeidimu, tuo labiau negali būti BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu bylą perduoti prokurorui.

3.3.Nutartyje teismas pažymėjo, kad bylos pirmajame tome nėra vidaus dokumentų apyrašo, o toks medžiagos pateikimas negalimas, tai apsunkina susipažinimą su bylos medžiaga ir dokumentų skelbimą bylos nagrinėjimo metu. Tačiau bylos tome esantys dokumentai yra sunumeruoti, susiūti, todėl vidaus dokumentų apyrašo nebuvimas iš esmės nedaro neįmanomu dokumentų paskelbimo bylos nagrinėjimo metu. Šį teismo nurodytą trūkumą laikyti BPK 234 str. 2 d. pagrindu perduoti bylą prokurorui yra nepagrįsta. Taigi teismas nutartyje nenurodė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir nebūtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte ir teismas negalėtų jų pašalinti, o tai trukdytų nagrinėti bylą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas šioje byloje turi surašymo trūkumų, kurių teismas negalėtų pašalinti ir tai trukdytų nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 str. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013).Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 str. 3 d. esminiais šio kodekso pažeidimais laikytini tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.Formaliai BPK 219 str. aukštų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui nėra keliama – nurodomos kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Tačiau, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi būti tikslus – turi būti kiek įmanoma tiksliau nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamas asmuo negali tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo, jei iš kaltinimo turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku ir būdu padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama. Taigi, reikalavimai kaltinamajam aktui iš esmės susiję su kaltinamojo asmens teisės į gynybą užtikrinimu.Aukštesnysis teismas, įvertinęs visus baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamas veikas, yra nurodyti visi reikiami duomenys ir faktinės aplinkybės, pateikta veikų kvalifikacija, kurių padarymu kaltinami G. G., J. P. ir T. J., nurodant BK straipsnius ir jų dalis.Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas nutartyje nenurodė tokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro pateikto skundo argumentais, jiems pritaria, ir mano, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajam akte ir teismas negalėtų jų pašalinti. Skundžiamoje nutartyje nurodytas trūkumas dėl to, kad T. J., J. P. ir G. G. inkriminuoti kaltinimai pagal BK 198 ¹ str. 1 d., tačiau iš inkriminuotų veikų aprašymo neaišku, kuo ši nusikalstama veika pasireiškė, kaip kiekvienas iš šių asmenų susijęs su šia veika ir koks jo vaidmuo šiame nusikaltime. Tačiau nurodytas kvalifikavimas ir visos esminės aplinkybės yra pateiktos pagal byloje esančius duomenis, o teismui kylantys neaiškumai gali būti pašalinami ir bylą nagrinėjant iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje yra pažyma ( t. 4, b. l. 109) apie tai, kad G. G. gydėsi psichiatrijos skyriuje, sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti išsiaiškinta, ar G. G. suvokė savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti, dėl šios priežasties, apylinkės teismo vertinimu, buvo būtina apklausti specialistą siekiant išsiaiškinti, ar G. G. reikalinga skirti psichiatrijos ekspertizę, kadangi gali kilti jos pakaltinamumo klausimas. Tačiau iš prokuroro skundo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kilę jokių abejonių dėl G. G. gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus, todėl visiškai sutiktina, kad byloje esanti pažyma, jog G. G. 2008 m. vieną dieną buvo gydoma psichikos sveikatos centre negali būti BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu bylą perduoti prokurorui. Bylos perdavimo prokurorui pagrindu taip pat negali būti vidaus dokumentų apyrašo 1-ame tome nebuvimas, nes šis raštvedybos reikalavimų pažeidimas, esant sunumeruotiems bylos lapams byloje, gali būti pašalinamas ir be prokuroro pastangų, ir nėra esminiu baudžiamojo proceso trūkumu.

10.Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turi galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

11.Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija turi atspindėti prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Akivaizdu, jog pagal BPK 256 str., prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimą ar pateikti jį naują, priklausomai nuo posėdyje ištirtų įrodymų. Be to, tiek prokurorui, tiek teismui yra suteiktos itin plačios galimybės, kurias galima ir būtina išnaudoti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Tam tikri neaiškumai paprastai negali būti ir nėra pripažįstami esminiais kaltinamojo akto trūkumais, leidžiančiais bylą perduoti prokurorui, juo labiau kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo, kokiu būdu jo nurodomos aplinkybės leidžia spręsti, kad egzistuoja BPK 254 str. 3 d. numatytos sąlygos perduoti bylą prokurorui, o išskirtos tam tikros aplinkybės yra nepagrįstos bylos duomenimis bei paneigtos prokuroro skundo argumentais.

12.Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, apylinkės teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.