- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-127-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50644-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- T. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 30 parų arešto bausmė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę T. B. nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 22.12 val. iki 2019 m. laplričio 29 d. 12.45 val. (1 parą) ir laikyti, kad T. B. yra atlikusi 1 (vieną) parą arešto bausmės. Arešto bausmę paskirta atlikti Panevėžio pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. B. nuteista už tai, kad ji 2019 metų vasaros viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdama leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pramoninės gamybos, 380 (9 mm) kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, ME 38 Comact–G dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 380 (9 mm) kalibro dujiniais-garsiniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu ir 4 šovinius, kurie yra šaudmenys, o būtent: pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai-garsiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos laikė namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje esančios spintelės stalčiuje, iki kol 2019 m. lapkričio 28 d. apie 22.12 val., apžiūros metu minėtą ginklą ir šovinius rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. Be to, nuteista ir už tai, kad ji neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2019 m. lapkričio 28 d. apie 20.00 val. prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo 1 paketėlį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,035 g, kurį laikė su savimi iki tol, kol 2019 m. lapkričio 28 d. apie 22.12 val. (duomenys neskelbtini), buto ir daiktų apžiūros metu, šaldytuve minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
3. Tokiais veiksmais T. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistoji T. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl arešto bausmės paskyrimo ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo.
4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas paskytė per griežtą bausmę. Ji nėra niekada teista, dabar turės vykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus, kuriuose niekada nėra buvusi, kur daug teistų moterų ir ne po kartą. Ši pataisos namų atmosfera baugina ir gąsdina.
4.2. Pažymi, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir teismas tai laikė lengvinančia atsakomybę aplinkybe, sunkinančių attsakomybę aplinkybių nenustatyta. Byla buvo baigta sutrumpintu įrodymų tyrimu. Yra dirbanti, dėl arešto bausmės gali netekti darbo ir būti atleista už pravaikštas, jeigu tokį ilgą laikotarpį nepasirodys darbe. Darbas yra pragyvenimo šaltinis. Mama neįgali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, turi sunkią regos negalią, negali visiškai jos be priežiūros palikti, nes pasirūpinti daugiau nėra kam.
4.3. Mano, kad įvertinus visas aplinkybes, šioje situacijoje bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnį. Paskyrus realų arešto bausmės atlikimą, bus padaryta šioje situacijoje daugiau žalos negu naudos: bus atskirta nuo artimųjų, nuo namų, praras darbą. Jos gyvenimą areštas paveiks labai neigiamai, jau dabar sunkiai psichologiškai išgyvena, kad teks vykti į pataisos namus, jai tai kelia niūrias mintis ir didžiulę baimę. Suvokia, kad už padarytas nusikalstamas veikas turi atlikti bausmę ir to neginčija, sutiktų ir norėtų atlikti bausmę nebūdama izoliuota, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistosios skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistoji T. B. savo kaltės neneigia, pripažįsta kaltinime nurodytus jos atliktus veiksmus, tačiau nesutinka su jai paskirta subendrinta galutine arešto bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
8. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
9. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto bausmę arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu T. B. paskyrė 30 parų arešto bausmę. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę, baudą, arba areštą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą T. B. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas 30 parų areštas, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirtas 20 parų areštas.
10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su T. B. paskirta bausme, neturi pagrindo nesutikti su apeliantei paskirta galutine subendrinta arešto bausme. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (viena iš šių veikų priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kita - apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą (padaryti tiesiogine tyčia). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistosios asmenybę, kuri pritariant žemesnės instancijos teismui padarytai išvadai, pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau teigiama nei neigiama, kadangi nuteistoji nusikalto pirmą kartą. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad T. B. yra netekėjusi, dirbanti, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmes įvertino ir tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad T. B. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo paskirtoms bausmėms. Pažymėtina, kad BK 253 straipsnyje ir BK 259 straipsnyje nustatytų nusikaltimų objektai yra visuomenės saugumas ir žmonių gyvybė bei sveikata, kuriems kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ar narkotinių medžiagų disponavimo ir nors šiuo metu nesukelta jokių padarinių, tačiau tai nesumenkina pačių nusikaltimų pavojingumo. Atsižvelgus į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirta subendrinta arešto bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, negali būti laikoma per griežta, juolab, kad subendrinta bausmė dar sumažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentais dėl turimo darbo netekimo ar išgyvenimų, dar labiau švelninti minėtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
11. Apeliantė prašydama sušvelninti jai paskirtą arešto bausmę, prašo atidėti jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad areštas – tai trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, t. y., už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą reikėtų paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, ir tik tuomet ją subendrinus su nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę, būtų galima spręsti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau aukštesnysis teismas tam neturi teisinio pagrindo, kadangi laisvės atėmimas būtų griežčiausia bausmė, kuri neatlaikytų pusiausvyros tarp apeliantės charakteristikos ir jo įvykdytų nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju apeliantės laisvę varžyti ilgiau nei 20 parų, kaip tai nusprendė apylinkės teismas paskirdamas areštą, nėra pagrindo, t. y., apeliacinės instancijos teismas šiai bausmės rūšiai pritaria ir keisti jos į terminuotą laisvės atėmimą nemato pagrindo. Tai, jog nuteistoji rūpinasi savo motina, taip pat nėra svarus argumentas parinktos bausmės rūšies keitimui. Kiekvienas asmuo, prieš darydamas nusikalstamą veiką, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems. Tai, jog apeliantė mano, kad jai turėjo būti pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo keisti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą ar jos atlikimo tvarkos keitimą. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Būtent tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas.
13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų, o nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios T. B. apeliacinį skundą atmesti.