Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos L. N. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos teta O. J., mirusi 2011 m., ir jos tėvas A. P., miręs 2001 m. buvo brolis ir sesuo. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikšminas jai pretenduojant į O. J. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 446 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Šiuo atveju pareiškimas yra dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Nors pareiškėja ir nurodo, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas jai pretenduojant į palikimą, tačiau tai nekeičia bylos dalyko, byloje nespręstini teisės į paveldėjimo klausimai. Bylos esmė yra giminystės santykiai, todėl byla yra teisminga, pareiškėjos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Palangos m., todėl pareiškimas turi būti paduotas Palangos miesto apylinkės teismui.

Be to, pastebėtina, kad vadovaujantis CPK 444 str. 1 d. teismas nagrinėja tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja savo pareiškime nurodo, kad jos tėvą A. P. buvo įsisūniję Filomena ir P. P. bei suteikė savo pavardę. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjos tėvo įtėviai nebuvo susiję giminystės ryšiais su O. J. į kurios palikimą pretenduoja pareiškėja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.227 straipsniu „įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.“ Tikėtina, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukurs pareiškėjai pageidaujamų teisių, t.y. teisės į O. J. turto paveldėjimą. Todėl pareiškėja kreipiantis į teismą turi įvertinti ir šią aplinkybę, nurodyti kokias įvaikinimo teisines pasekmes numatė, tuo metu galioję teisės aktai.

Kadangi pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės santykių nustatymo neteismingas Skuodo rajono apylinkės teismui, todėl atsisakytina jį priimti ir grąžintina jį padavusiam asmeniui (CPK 3 str. 6 d., 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 446 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos L. N., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės santykių nustatymo kaip neteismingą Skuodo rajono apylinkės teismui ir jį grąžinti pareiškėjai.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis su šiuo pareiškimu į jos gyvenamosios vietos Palangos miesto apylinkės teismą.

Taip pat išaiškinti, kad pareiškime turi būti nurodyta, jog teisiniu reglamentavimu galiojusiu jos tėvo įvaikinimo metu nebuvo panaikintos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos.

Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos per Skuodo rajono apylinkės teismą Klaipėdos apygardos teismui.