- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-62-786-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02913-2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Antanas Ablingis (pran.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjai M. K. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra; atsakovas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 3R-226(2010/04-4R-301) ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Agentūros 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. SP-1(11.84)-767 (toliau – ir Agentūros Sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2011 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos M. K. (toliau – ir pareiškėja) prašymas, kuriuo ji prašė priteisti jos naudai iš atsakovo Agentūros 100 litų išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi šį pareiškėjos prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį panaikino, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, o teismo išlaidų atlyginimo klausimą grąžino iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimui, kuriuo jis bylą išnagrinėjo iš esmės ir atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų dar kartą ir šį jos prašymą dėl teismo išlaidų, turėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priteisimo atmetė, o prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 1 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog CPK numato teismo išlaidų priteisimą tik už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti jos prašymą dėl 200 (dviejų šimtų) litų teismo išlaidų atlyginimo bei papildomai priteisti iš atsakovo 50 (penkiasdešimt) litų už šio atskirojo skundo rengimą, surašymą, konsultavimą ir padavimą.
Nurodo, jog CPK neįtvirtina draudimo priteisti teismo išlaidų, susijusių su kito atstovo (ne advokato) pagalba, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, atlyginimą. Pažymi, jog CPK kito atstovo pagalbos išlaidų priteisimo iš viso nereglamentuoja, nes, skirtingai nuo administracinio proceso, civiliniame procese iš esmės atstovu gali būti tik advokatas. Kadangi CPK nereglamentuoja minėtų išlaidų priteisimo, taikytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263, 6.271 straipsniai, numatantys atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, įpareigojant tokias institucijas visiškai atlyginti žalą. Priduria, jog įstatymas neskirsto teismo išlaidų į teismo išlaidas pirmosios instancijos teisme ir teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas turėjo išnagrinėti visas teismo turėtas išlaidas, o nesiųsti nagrinėti jos prašymo dalies dėl išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui, tuo pažeidžiant protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Pareiškėja teismui yra pateikusi pakvitavimą (b. l. 105), iš kurio matyti, jog L. O. gavo 50 litų honorarą už konsultavimą, parengimą ir atskirojo skundo surašymą bei padavimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. rugsėjo 17 d. byloje Nr. I-0909-189/2011. Pareiškėja pakvitavimus, iš kurių matyti, jog L. O. už panašių paslaugų teikimą iš M. K. taip pat yra gavusi 200 litų, byloje jau buvo pateikusi ir 2011 m. sausio 24 d. (b. l. 41) bei 2011 m. vasario 22 d. (b. l. 75).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nenumato galimybės prisiteisti teismo išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jei šias paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. AS822–587/2009). Byloje duomenų, kad L. O. turėtų advokato ar advokato padėjėjos statusą nėra, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo pagrindo nebuvo, ką visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo pareiškėjos teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl visų jos turėtų išlaidų, o nesiųsti nagrinėti jos prašymo dalies dėl išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu prašymu dėl išlaidų priteisimo prašė priteisti iš atsakovo jos naudai išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007, 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11–53/2006, AS575 – 233/2009) (ABTĮ 13 straipsnis) prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, priteisimo apeliacinės instancijos teismui persiuntė visiškai pagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.